Druskininkų viešojoje bibliotekoje – rašytojo Č. Skaržinsko esė knygos „Ženklai“ ir žurnalo „Dainava“ pristatymas

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka, siekdama populiarinti knygas ir skaitymą, nuolat pakviečia druskininkiečius ir miesto svečius į knygų pristatymus bei susitikimus su knygų autoriais.

Visi, kurie buvo susirinkę į Druskininkų viešojoje bibliotekoje surengtą rašytojo Česlovo Skaržinsko esė knygos „Ženklai“ ir žurnalo „Dainava“ pristatymo renginį, dar ilgai prisimins ten išgyventas jaukias akimirkas.

Bibliotekoje surengto Č. Skaržinsko (antras iš dešinės) esė knygos „Ženklai“ ir žurnalo „Dainava“ pristatymo renginio akimirka / Laimos Rekevičienės nuotrauka

Į Druskininkų viešojoje bibliotekoje surengtą žurnalisto, rašytojo ir poeto Č. Skaržinsko esė knygos „Ženklai“ (leidykla „Kauko laiptai“, 2023) ir dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ (2023 m.) numerio pristatymą susirinko jo kūrybos gerbėjai, artimieji, bičiuliai ir kraštiečiai.

Renginio svečius šiltai ir išradingai pristatė bibliotekos direktorė Laima Žėkienė. Vakaro moderatorius buvo bibliotekininkas Algis Petras Zurlys. Daug gražių žodžių renginyje pristatytos knygos „Ženklai“ autoriui ir žurnalo „Dainava“ autoriui išsakė ir iš Druskininkų krašto kilęs rašytojas Juozas Šikšnelis. Jaukumo vakarui suteikė Druskininkų moterų vokalinio ansamblio „Vakarėjant“ (vadovė Virginija Šedienė) atliekamos dainos.

„Nepraėjo nė metai, kai rašytojas Č. Skaržinskas mūsų bibliotekoje pristatė savo poezijos knygą paslaptingu pavadinimu „Tyka“, o šiandien mus pasiekė nauja, jau dešimtoji jo knyga – esė rinkinys „Ženklai“. Belieka stebėtis ir pavydėti autoriui tokio produktyvumo. Šioje publicistikos knygoje prabyla individuali pastabaus žmogaus patirtis. Rašytojas skvarbiai, o kartu ir intymiai, nostalgiškai žvelgia į praeitį, išdėsto savo mintis apie laiko pakeistus Lietuvos miestus bei kaimus, veda subtilų dialogą su skaitytoju ir kviečia jį pastebėti ženklus ir reiškinius, kurie keičia ne tik mūsų mintis, bet ir gyvenimus. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad knyga pasižymi dideliu kalbos turtingumu, emocionalumu, literatūrine išmone – vaizdingi, įtaigūs, meniški žodžiai lengvai liejasi tarsi iš gausybės rago. Ne kiekvienam kūrėjui tas duota. Ši knyga galėtų būti taikoma kaip išraiškingos kalbos mokymo priemonė!“, – pradėdama renginį kalbėjo Druskininkų viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė.

Atėjusieji į susitikimą su rašytoju Č. Skaržinsku turėjo galimybę atverti jo kūrybos versmes, pasidžiaugti nuveiktais darbais, pajausti dzūkiškos sielos gilumą, nes esė rinkinys „Ženklai“ paliečia iki pat sielos gelmių.

Č. Skaržinskas pirmiausia yra žinomas kaip žurnalistas – šioje srityje darbuojasi daugiau nei 40 metų. Didelę korespondento ir apžvalgininko darbo patirtį jis sukaupė dienraščių „Komjaunimo tiesa“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“ ir kitų žiniasklaidos priemonių redakcijose, taip pat buvo leidinių „Šalčia“, „Trakiečių rūpesčiai“, „Dainavos žodis“ ir „Valstiečių laikraštis“ vyriausiuoju redaktoriumi, dirbo ir literatūros leidyklose, o šiuo metu yra dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ redaktorius. „Man šis darbas – tai dzūko širdies paglostymas“, – dabartinę savo veiklą apibūdina žurnalo leidėjas, asociacijos „Dzūkų kultūros draugė“ vadovas Č. Skaržinskas.

Ir iš tiesų dzūkų kultūros žurnalas „Dainava“ – unikalus leidinys, išskirtinis dėmesys jame yra skiriamas šio krašto istorinei meno raidai, kalbai, mitologijai, papročiams, folklorui, gyvenimo būdui ir mūsų mylimai Dzūkijai. Tai – vienintelis Dzūkijoje žurnalas, kuriame išsamiai pristatomas krašto paveldas, istoriniai tyrinėjimai, propaguojama dzūkiška tarmė, pasakojama apie menininkus ir jų veiklą, supažindinama su kultūros naujienomis. Tai – solidus, įdomus ir ilgaamžis savo turiniu nesenstantis žurnalas.

Druskininkų bibliotekoje pristatytame 100 puslapių apimties naujajame leidinyje atversti nauji Dzūkijos krašto istorijos puslapiai. Prozininkas Albinas Čaplikas pateikia iki šiol nežinomų faktų apie partizaninės kovos genijų Vaclovą Voverį-Žaibą, kuris prieš 74-78 metus kėlė siaubą Daugų, Kančėnų, Alovės, Valkininkų, Onuškio ir kitų Dzūkijos miestelių bei kaimų stribams ir okupantų čekistams, NKVD, MVD kariams. Labai įdomūs lenkų mokslininko Mariano Mlynarski prisiminimai apie prieškario Druskininkų parduotuves. Ne mažiau įdomus Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojos tekstas apie vieną iškiliausių prieškario Lietuvos kalbininkų Stasį Dabušį, kilusį iš Dzūkijos, – jis 1898 m. birželio 5 d. gimė Vilkanastrų kaime, Leipalingio parapijoje. Žurnalistas Vilius Rekevičius rašo apie pirmąjį oficialų gydytoją Druskininkuose Anicetą Renjė. Fotomenininkas Algimantas Černiauskas – apie Merkinės krašto istorijos žinovę Aldoną Bilinskienę.

Kiekviename žurnalo numeryje daug vietos skiriame dzūkiška tarme parašytiems tekstams. Šįkart – net keturi nuotaikingi Irenos Barysaitės-Verseckienės, Ievos Jankauskienės, Onos Baltrukevičienės ir Rimutės Griškevičienės vaizdeliai apie Dzūkiją, jos žmones. Melodingai skamba sakiniai – tartum skaitytum poeziją… Tačiau dzūkų tarmei išlikti kyla ne vienas pavojus. Štai ką rašo kalbininkė Danutė Valentukevičienė: „O kas dabar dzūkiškai kalba kaimuose? Aštuoniasdešimtmetės. O jei likis kur kokis jaunesnis, tai jis, nuvažiavis kur Vylniun ar miestan, irgi tuoj dzūkų kalbu nepasigirs, ir ji nereikalinga“, – cituojama Marcinkonyse gyvenanti vyresniojo amžiaus moteris.

Žinoma, dzūkų kraštas turtingas ir garsus ne tik savo istorija, kultūros paveldu, bet ir nūnai puoselėjamomis patraukliomis senelių, tėvų tradicijomis. Žurnalistė Laima Rekevičienė rašo apie druskininkiečius Akvilę ir Modestą Vitkauskus, kepančius tradicinę duoną, dzūkiškas bandeles, o Rūta Averkienė – apie Marcinkonis, mažąją Lietuvos kultūros sostinę 2023 m.

Šiais metais Dzūkija mini net trijų garsių poetų – Sigito Gedos, Antano Jonyno ir Anzelmo Matulevičiaus-Matučio gimimo sukaktis. Garsus Veisiejų kraštotyrininkas, pedagogas Albinas Jarmala, išleidęs net 13 knygų, o šiais metais apdovanotas pirmojo Lazdijų rajono bibliotekininko Albino Andrulionio premija, žurnale publikuoja atsiminimus apie S. Gedą. Tikriausiai irgi bus įdomu skaityti pirmuosius dzūkų poeto parašytus eilėraščius – jų nemažai spausdinama naujame žurnalo „Dainava“ numeryje. Beje, numeryje – net šešių rašytojų kūriniai – Juozo Šikšnelio proza, Dainiaus Gintalo poezija, Vytauto Kazielos esė apie poetą Antaną Kalanavičių, Juliaus Kelero mintys apie S. Gedą, Henrikas Gudavičius apžvelgia Antano Švedo knygą „Vilties testamentas“, o Česlovas Skaržinskas poetiškai, nostalgiškai rašo apie dzūkų kaimus. Taip pat publikuojami Algimanto Černiausko ir Vytauto Černiausko literatūriniai tekstai.

Žurnale spausdinama daug unikalių, anksčiau nepublikuotų nuotraukų. Originaliai leidinio viršelį iliustravo fotomenininkas A. Černiauskas. Žurnalo leidybai lėšų skyrė ir Druskininkų savivaldybė.

Parengė Laima Rekevičienė