Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių choras savo dainomis saugo tautos istorinę atmintį
Neseniai trisdešimt penkerių metų veiklos sukaktį atšventęs Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių choras jau ketvirtą dešimtmetį aktyviai dalyvauja Dainų šventėse, regiono patriotiniuose renginiuose, savo dainomis pasakoja jaunajai kartai apie skaudžius mūsų tautos istorijos puslapius. „Mūsų tikslas – neleisti žmonėms užmiršti tremties, pokario baisumų“, – sakė šio kolektyvo vadovė Antanina Laurenčikienė.
Sausio pabaigoje Druskininkuose lankėsi Dainų šventės organizacinio komiteto nariai, kurie atrinkinėjo meno kolektyvus į šią vasarą vyksiančią Dainų šventę. Komisija teigiamai įvertino mūsų miesto Politinių kalinių ir tremtinių choro pasirengimą ir pakvietė druskininkiečius vasarą į Vingio parką.
Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių choras sėkmingai gyvuoja jau 35-erius metus / Alvydo Lukoševičiaus nuotrauka
Pradžioje – tik septyni choristai
Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių choras įkurtas 1988 metais, prasidėjus Atgimimui, savo veiklą pradėjus Sąjūdžiui.
„Choras buvo kuriamas nelengvu laikotarpiu. Viskas prasidėjo nuo septynių žmonių ansamblio –
buvusių tremtinių ir politinių kalinių. Jie neturėjo vadovo ir mane pakvietė padėti. Atėjau ir likau 35-eriems metams. Man atrodė, kad septynių dainininkų yra per mažai. Atėjo vieni, kiti tremtiniai, jų šeimos nariai, prijaučiantieji. Buvo sunkoka, pradžioje niekas mūsų nenorėjo suprasti, nes mes pradėjome dainuoti partizanų, tremtinių dainas. Žmonės labai atsargiai ėjo į chorą, nežinojo, kas bus toliau. Visą laiką choras dirbo Muzikos mokykloje, sąlygos buvo geros, repetavome klasėje, o dabar mums suteikė galimybę dirbti mokyklos salėje“, – prisiminimais dalijosi A. Laurenčikienė.
Choro vadovė pasakojo, jog dėl choro repertuaro buvo patekusi į sovietinių saugumiečių nemalonę.
„Vieną dieną buvo koncertas, mes padainavome dainą apie stribus. Man – skambutis, sako, užeikite pasikalbėti. Nuėjau. Jie ratais suko ir suko, vengė tiesmuko perspėjimo, bet paskutinis sakinys buvo toks: „Ar sūkorių pasidžiovinai?“ Sakiau, taip, turiu“, – pasakojo A. Laurenčikienė.
Choro kolektyvas stiprėjo, pildėsi naujais nariais. Dabar chore dainuoja 34 choristai, jų amžius –
nuo 75-erių iki 90-ies ir daugiau metų. Kaip teigė choro vadovė, kolektyvo veikloje dalyvauja labai puikūs žmonės, visi ji yra Lietuvos patriotai.
„Kolektyvas keičiasi, per tuos trisdešimt penkerius metus Anapilin išlydėjome 30 choristų. Metų našta kai kuriems mūsų choristams jau neleidžia išeiti iš namų. Džiugu, kad kolektyvas vis atsinaujina. Dabar jame liko tik penki tikrieji tremtiniai. Viena iš jų – choro seniūnė Ona Sakalauskienė, septynerius metus praleidusi tremtyje, Krasnojarsko krašte“, – pasakojo A. Laurenčikienė.
Pasidomėjus apie tai, kaip choristai mokosi naujų kūrinių, ar skaito natas, vadovė sakė, jog daugelis jau išmoko skaityti natas, todėl dirbti yra lengviau.
Dalyvauja patriotiniuose renginiuose
Paklausta apie choro koncertinį repertuarą, A. Laurenčikienė sakė, kad repertuare yra daug kūrinių.
„Savo koncertus pradedame eiliuotu pristatymu, kurį pateikia mūsų Liucija. Programoje – tremtinių, partizanų dainos, „Motinos rauda“, kūriniai kritusiems Lietuvos partizanams, dainos apie meilę Lietuvai – „Leiskit į Tėvynę“, taip pat dainos, dėkojančios Dievui, nes visi mūsų choro žmonės – giliai tikintys“, – sakė A. Laurenčikienė.
Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių choras gali pasigirti ypač aktyvia koncertine veikla – dalyvauja regioniniuose ir respublikiniuose renginiuose.
Choras kas ketveri metai dalyvauja Dainų šventėse, kas dvejus metus organizuojamoje tremtinių dainų šventėje „Leiskit į Tėvynę“, kasmet vyksta į Ariogaloje vykstantį renginį „Su Lietuva širdyje“.
„Mes daug koncertavome įvairiuose renginiuose – partizanų perlaidojimo, kryžių šventinimo, paminklų atstatymo, koplytėlių partizanams šventimo. Mes buvome pagrindiniai atlikėjai, kurie dalyvaudavo patriotinėse iškilmėse. Kasmet dalyvaujame tradiciniuose renginiuose prie Mergelių akių, Birželio 14-osios minėjimuose, taip pat koncertuojame „Draugystės sanatorijoje“, į kurią mus mielai kviečia Violeta Kaubrienė“, – pasakojo choro vadovė.
Bendrauja su jaunimu
A. Laurenčikienė ypatingai džiaugėsi bendrais renginiais su jaunimu, „Atgimimo“ mokykloje rengiamu Partizanų dainų festivaliu.
„Yra vienas svarbus renginys su vaikais, tai – „Atgimimo“ mokykloje organizuojamas Partizanų dainų festivalis. Norime, kad vaikai daugiau žinotų apie tremtį, pokario laisvės kovas. Anksčiau su vaikais buvo paprastas bendravimas, o dabar jie nežino, kas yra partizanas, bunkeris, stribas. Manau, kad tai – patriotinio auklėjimo spragos. Kai kurios mokyklos nelabai nori, kad mes pas juos atvyktume. Miesto vaikai kartais yra labiau arogantiški“, – sakė choro vadovė.
Šiemet Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių choro laukia daug svarbių renginių – Dainų šventė, festivalis „Leiskit į Tėvynę“. Choristams reikia išmokti sudėtingą programą, bet choro vadovė ir kolektyvo dalyviai nusiteikę optimistiškai, tiki, jog viską sugebės atlikti.
„Mūsų kolektyve – puikūs žmonės, o geras žmogus – Dievo dovana, todėl sėkmingai gyvuojame jau trisdešimt penkerius metus. Mes dar gyvi!“, – optimizmo nestokojo A. Laurenčikienė.
Parengė Laimutis Genys