Stovyklos patirtis: visi kasdieniai iššūkiai – įveikiami!

Mintis suorganizuoti Jaunimo saviugdos stovyklą mudviem su Dorotėja Sodonyte kirbėjo dar nuo praėjusių metų. Ir štai liepos 1-4 dienomis svajonė išsipildė – tokią stovyklą organizavome!

Subūrusios bendraamžių komandą, dalyvavome nemokamuose Innobox mokymuose „Kuriantys ateitį“, į kuriuos užsiregistravome, vedami smalsumo ir noro tobulėti, įgyti naujų patirčių. Susitikimų metu atlikome įvairias užduotis, sugalvojome idėją, kurią galėtume įgyvendinti savo mieste – tai ir buvo Jaunimo saviugdos stovykla. Tiesa, tuo metu stovyklos idėja dar buvo labai abstrakti, žinojome tik viena – ji padės jaunimui augti, tobulėti, nugalėti savo baimes ir mokytis mylėti save. Susitikimuose privalėjome „išlipti“ iš savo komforto zonos. Diskutavome su žmonėmis, kuriuos tuo metu dar menkai pažinojome, aptarinėjome su jais savo ir kitų idėjas, kartu atlikome įvairias užduotis.

Jaunimo saviugdos stovykloje jaunuoliai ne tik smagiai praleido laiką, bet ir įsigilino į savo dvasinius trūkumus, pagerino savo psichologinę sveikatą/Asmeninio archyvo nuotrauka

Kad ir kaip būtų gaila, baigiantis mokymams, mūsų komanda iširo. Nepabūgusios iššūkių, joje likome tik aš ir Dorotėja. Kai mokymai baigėsi, surėmėme pečius ir nusprendėme, jog norime išbandyti save – pasiryžome suorganizuoti stovyklą. Stovykla buvo tarsi mudviejų misija, kurią privalėjome įvykdyti. Jautėme, kad taip prisidėsime prie mūsų visuomenės jaunuolių augimo ir tobulėjimo. Organizuodamos stovyklą, turėjome vieną viziją. Norėjome, kad stovykloje būtų kalbama rimtomis, jaunimui aktualiomis temomis, o stovyklautojai atvyktų ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir produktyviai jį išnaudoti – įsigilinti į savo dvasinius trūkumus ir gerinti savo psichologinę sveikatą.

Stovyklai priskyrėme dvi, mūsų nuomone, svarbiausias ir aktualiausias temas – meilės sau ir pasitikėjimo savimi bei scenos ir viešo kalbėjimo baimes. Į stovyklą pakvietėme savo srities profesionalus, kurie pasidalino naudingais patarimais ir savo patirtimis.

Pirmąją stovyklos dieną žaidėme susipažinimo žaidimus ir stengėmės atsipalaiduoti, geriau vieni kitus pažinti, o tai greičiau ir linksmiau padaryti padėjo Druskininkų jaunimo užimtumo centro (JUC) darbuotojai Laura ir Justinas. Džiaugėmės, matydamos stovyklautojų šypsenas, girdėdamos jų linksmą juoką. Vakare smagiai pramogavome „Uno“ nuotykių parke ir mokėmės nugalėti savo baimes. Bijantieji aukščio sukaupė drąsą ir stengėsi įveikti kliūčių ruožą, girdėjosi draugų palaikymo šūksniai. Deja, nakvynės planus sugriovė netikėtai užklupusi audra. Nuo lietaus permirkusias palapines iškeitėme į kempingo namelius, kuriuose valgėme gardų, pačių pagamintą maistą.

Antrą dieną oras taip pat nedžiugino, tačiau jau buvome pasiruošę iššūkiams ir vieni kitiems pažadėjome, jog daug šypsosimės bei mėgausimės veiklomis. Ryte ėjome į K. Dineikos sveikatingumo parką, kuriame kartu su Luku Volungevičiumi atlikome jogos pratimus „Saulės pasveikinimas“. Stovyklautojai turėjo galimybę susipažinti su joga ir pajusti jos teikiamą malonumą. Vėliau dalyvavome paskaitoje apie meilę sau ir pasitikėjimą, kurią vedė nuostabi psichologė Rūta Grigoraitė. Paskaitos metu stovyklautojai įgavo teorinių žinių, žaidė įvairius žaidimus, diskutavo su psichologe apie meilę sau ir pasitikėjimą.

Vakare stovyklautojus aplankė Aurelija Ivanauskaitė, kuri savo Instagram paskyroje dalijasi patarimais apie meilę sau, padeda žmonėms suprasti, kodėl taip svarbu mylėti save. Ji stovyklautojus bemat užkrėtė gera nuotaika. Žaidėme įdomius žaidimus ir visi dar labiau atsipalaidavome bei suartėjome.

Vakare su stalo žaidimų klubu „Board Punks“ žaisdami stalo žaidimus, nuotaikingai praleidome laiką. Kitą dieną į stovyklą atvyko psichologė Sandra Tulickaitė ir pravedė paskatą apie scenos ir viešo kalbėjimo baimę.

Šioje paskaitoje teorijos buvo daug mažiau – žaidėme daug žaidimų, verčiančių „išlipti“ iš savo komforto zonos ir pažvelgti scenos baimei tiesiai į akis. Užduotys jaunuolius vertė sunerimti – juk užlipti ant scenos prieš minią žmonių lengva ne kiekvienam. Po paskaitos su Dorotėja matėme – stovyklautojai didžiavosi savimi, išdrįsę padaryti tai, ką bijojo. Vakare sulaukėme dar vieno svečio – dramaturgo, režisieriaus, teatro ir kino aktoriaus Justo Tertelio. Jis pažėrė daugybę patarimų, kaip nugalėti scenos baimę, atsakė į stovyklautojų klausimus. Kartu žaidėme linksmus žaidimus – stovyklautojai atsipalaidavo, tapo energingesni, o iš jų veidų dar ilgai nedingo šypsena. Paskutinę stovyklos dieną turėjome tik vieną bendrą veiklą, tačiau ji buvo ne iš lengvųjų. Dalyvavome „Galva ant pečių“ organizuotose orientacinėse varžybose. Netikėtas lietus varžybas dar labiau pasunkino, tačiau dalyviai parodė savo drąsą bei ištvermingumą ir varžybas, nepaisant blogo oro, įveikė. Pripažinsime, jog teko iš peties paplušėti. Kad įveiktų visas užduotis, dalyviai turėjo pasukti galvą, būti apsukrūs ir pastabūs. Orientacinės varžybos padėjo sustiprinti darbo komandoje įgūdžius. Po šios veiklos turėjome šiek tiek laisvo laiko. Vėliau aptarėme stovyklą, pasidalijome įspūdžiais ir įžvalgomis. Stovykloje jaunuoliai ne tik smagiai praleido laiką, bet ir daug ko išmoko. Stovyklą dalyviai paliko jau drąsesni, dar labiau pasitikintys ir mylintys save.

Tam, kad suorganizuotume stovyklą, mums reikėjo pagalbos. Patį didžiausią „ačiū“ tariame Druskininkų JUC komandai, padėjusiai mums nuo pat stovyklos organizavimo pradžios, ir Druskininkų kempingui – už suteiktą apgyvendinimą nameliuose.

Taip pat norime padėkoti svečiams, sutikusiems sudalyvauti stovykloje, psichologėms, kurios nepagailėjo savo laiko ir atvyko pas mus. Jogos mokytojui Lukui, pravedusiam jogos užsiėmimą, restoranui „Etno dvaras“, parėmusiam mūsų stovyklos dalyvius dienos pietumis, „Boulangerie“ kepyklėlei, kuri stovyklos dalyviams padovanojo saldžius pusryčius, bei UAB „Džigūnas“ vadovui, parėmusiam stovyklos dalyvius skaniomis picomis. Ačiū stalo žaidimų klubui „Board Punks“, kuris jaunimui dovanojo puikų žaidimų vakarą ir „Uno“ nuotykių parkui, leidusiam smagiai papramogauti.

Austėja Kleponytė