Jaunimo verslumo ir integracijos į darbo rinką programa vėl atveria galimybes jaunimui „pasimatuoti“ profesijas

Kasmet Druskininkų jaunimas ir įvairių įmonių bei įstaigų vadovai laukia kovo 1-osios, kai pradedama įgyvendinti Jaunimo verslumo ir integracijos į darbo rinką programa.

Šiemetė programa taip pat jau įsibėgėja ir jau aštuntą kartą atvers galimybes jauniems žmonėms pasimatuoti profesijas, įgauti darbinės patirties, o darbdaviams – sulaukti jaunų ir energingų darbuotojų, kurių pagalba labai praverčia intensyvesnio kurortinio sezono metu. Jiems siūloma vis daugiau jaunų žmonių profesines kompetencijas ugdančių darbo vietų.

Druskininkų Jaunimo užimtumo centro direktorės Aušros Nedzinskienės teigimu, programa jaunimą motyvuoja išbandyti savo jėgas ir atsirinkti, kas jiems patinka.

– Ar šiemet jaunimo verslumo ir integracijos į darbo rinką programoje yra pokyčių?

– Didelių programos pokyčių nuo praėjusių metų nėra. Kaip ir pernai, siekiame, kad programa pasinaudotų 14-24 metų jaunuoliai. Toks amžiaus apribojimas atsirado, atsižvelgus į tai, kad įprastai vyresnis nei 24 metų jaunimas turi daugiau galimybių patys susirasti darbą, nes jau būna baigę studijas, įgiję išsimokslinimą ir jau pasiekę tam tikrus gyvenimo tikslus.

Kitas svarbus momentas – nemažinama darbo užmokesčio kompensacija darbdaviui, paliekama maksimali 5 tūkst. Eur suma. Taigi realiai šios programos rėmuose vienas darbdavys galės įdarbinti maždaug penkis žmonės. Iš programos lėšų kompensuojama pusė minimalaus darbo užmokesčio, kuris šiuo metu yra – 924 Eur iki mokesčių.

– O socialinio draudimo mokesčius mokės pats darbdavys?

– Kadangi mokesčių sistema iš principo yra pasikeitusi, tai darbdaviui lieka sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Norime pakviesti darbdavius pasirašyti sąžiningumo deklaraciją, kurioje jie patvirtintų, jog per finansinius metus jaunuolį įdarbina pirmą kartą. Ką tai reiškia? Tiesiog siekiame, kad nebūtų taip, jog jaunuolis jau dirba, tuomet jis atleidžiamas ir vėl įdarbinamas.

Visi jau žino, kad kompensacija yra skaičiuojama nuo tada, kai organizacija ar įstaiga, kuri įdarbina jaunus žmones, su JUC pasirašo bendradarbiavimo sutartį. Taigi, jei darbdavys pasirašė darbo sutartį iki bendradarbiavimo sutarties pasirašymo, JUC negali kompensuoti to jaunuolio darbo užmokesčio. Bet ir nereikia nutraukti tos darbo sutarties, tiesiog galima papildomai priimti kitus jaunus žmones.

Sąžiningumo deklaracija – naujas šių metų programos akcentas, ji šių dienų tendencijose pildomos beveik visur.

– Programa pradėta įgyvendinti kovo 1-ąją. Ar jau daug yra norinčiųjų dirbti ir norinčiųjų įdarbinti?

– Kovo 1-ąją pradėta darbdavių ir jaunuolių registracija. Jau sulaukiame nemažai skambučių. Kai kurie darbdaviai dar tikslinasi, kaip teisingai užregistruoti įmonę ir kaip teisingai aprašyti tų laukiamų jaunų žmonių poreikius – kokiam darbui jie yra reikalingi.

Yra ir užsiregistravusių jaunuolių, kurie seka šią informaciją. Mes Jaunimo verslumo ir integracijos į darbo rinką programą dar papildomai paviešinsime, aplankysime visas švietimo įstaigas, susitiksime su 14-os sulaukusiais moksleiviais, nes šiai tikslinei grupei yra sudėtingiausia su darbų paieška, o dažniausiai – ir su jų pasiūla. Šitoje amžiaus kategorijoje darbų siūloma ne tiek, kiek yra norinčiųjų dirbti.

Aptarnavimo sferoje darbdaviai laukia pilnamečių, kurie galėtų tiesiog daugiau funkcijų atlikti.

Nemaža dalis jaunų žmonių įsidarbina nuo 16 metų, daug mažiau tų, kurie pradeda dirbti, būdami 14-os ar 15-os.

Žinoma, kai įdarbinami 14-mečiai, nemažai atsakomybės už juos atitenka ir tėvams, ir darbdaviams. Atsiranda papildomų dokumentų, nes tėvai turi duoti sutikimą. Toks jaunuolis negali dirbti ilgiau negu šešias valandas per dieną. Tikrai yra papildomų niuansų, kurie galbūt yra ne tokie patrauklūs verslui, nes reikia investuoti papildomo darbo laiko ir paruošti daugiau dokumentų.

– Kokia yra darbo pasiūla ir paklausa, ką jaunuoliai labiausiai nori dirbti?

– Ir praėjusių metų patirtis, ir šių metų tendencijos rodo, kad pasiūla yra lygi paklausai, gal darbo vietų pasiūlos yra net daugiau, nei norinčiųjų padirbėti. Būna taip, kad verslininkai užsiregistruoja į programą, bet taip ir nesulaukia jaunų žmonių, kurie ateitų dirbti į siūlomą darbo vietą.

Drįstu teigti, kad šita programa pasiūlo tiek naujų darbo vietų, laisvų pozicijų, kiek yra norinčių dirbti.

Kai kalbame su jaunimu, atrodo, kad jie visi nori dirbti. Bet aš manau, kad jie, kaip ir visi mes, turi savo darbų ir pareigų – kasdien eina į mokyklą, gauna nemažą krūvį, pavargsta. Jų tempas taip pat yra gana greitas, todėl jaunuoliai natūraliai nori pirmiausia pailsėti.

Žinoma, ne visi darbai jaunuoliams yra patrauklūs. Be to, jauni žmonės po mokslo metų krūvio nori ne dirbti, o tiesiog pailsėti. Ir tai visiškai suprantama.

Kiti renkasi padirbėti ne du, o vieną mėnesį. Bet per tą laiką jie pasimatuoja profesiją, užsidirba savų pinigų, įgyja darbinės patirties, naujų kompetencijų, susipažįsta su darbo rinka. O tai ir yra mūsų pagrindinis programos lūkestis.

Žiūrint į programos rodiklius, nuo tada, kai pradėjome dirbti, matome, kad buvo vieni metai, kai sulaukėme ypatingai daug darbdavių, siūlančių darbo vietas. Pernai tokių darbdavių buvo gerokai mažiau. Bet, ko gero, įmonės jau atsirinko, kam iš tikrųjų reikia tų jaunų žmonių, papildomos darbo jėgos, nebesiregistruoja visi, kad tik užsiregistruotų.

– Ar yra buvę atvejų, kai, pavyzdžiui, koks keturiolikmetis netikėtai parodė savo nerealius gebėjimus ir turėjo galimybę dirbti ne kažkokį papildomą nekvalifikuotą darbą, o galėjo save realizuoti, tarkime, IT arba kitoje srityje?

– Aš manau, kad tokių atvejų tikrai yra. Galbūt ne apie visus juos mus pasiekia informacija. Bet pats faktas, kad darbdavys kurį nors jauną žmogų priima kelerius metus iš eilės, rodo, kad jaunuoliu tikima ir pasitikima jo gebėjimais.

Tikrai yra nemažai atvejų, kai jaunuoliai yra vertinami, pastebimas jų tobulėjimas, ne viena įstaiga tikrai renkasi jau pas juos dirbusį jauną žmogų, kuris yra gerai užsirekomendavęs.

Vis dėlto dažniausiai darbo vietos siūlomos paslaugų, nuomos, pardavimų sektoriuje. Čia tikrai nėra paprasta komunikuoti – juolab, ne tik lietuvių kalba, sugebėti parduoti. Toks darbas tikrai reikalauja gebėjimų, kurie dabar yra labai svarbūs: komunikavimo, bendravimo, susikalbėjimo ir supratimo.

Smagu, kad Jaunimo verslumo ir integracijos į darbo rinką programa ilgalaikėje perspektyvoje padeda darbdaviams užsiauginti sau darbuotojus.

– Jeigu jaunuolis nori šią vasarą padirbėti, jam tereikia apsilankyti jūsų interneto tinklapyje ir susirasti darbdavį, kurio siūloma darbo vieta  jam patinka?

– Dar kartą noriu padrąsinti – jeigu nerandate, kaip JUC interneto tinklapyje veikia sistema, kurią galbūt sunku suprasti būsimiems rinkos dalyviams, nebijokite ateiti į Jaunimo užimtumo centrą. Mes tikrai viską paaiškinsime, parodysime, padėsime užsiregistruoti. Kviečiame užsukti ir nebijoti kalbėtis.

Darbdaviai jau tikrai žino registravimosi į programą sistemą, kuri nesikeičia jau keletą metų, ten lengvai galima viską surasti.

Mums labai svarbu, kad jaunimas ne tik rastų darbą, bet po to pasidalintų ir savo patirtimi, papasakotų, kaip jiems sekėsi tame darbe. Norisi turėti kuo daugiau informacijos apie pačią darbo pasiūlą ir apie tai, kaip su jaunuoliais elgiamasi darbo rinkoje. Norisi išgirsti, kaip jaunuoliai jautėsi darbe, kokia buvo jų emocinė būsena. Pasitaiko įvairių nuogirdų, bet kai jos nėra pagrįstos faktais, tai ir lieka tik nuogirdomis.

– Ar, remdamasi ilgamete patirtimi, galėtumėte įvardinti Druskininkų darbdavių TOP 5 – kur labiausiai nori dirbti jaunimas?

– Na, ko gero, tai būtų Sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“, lopšelis-darželis „Žibutė“, UAB „Šventė Jums“ („Druskininkų kolonada“), „Elingas“ ir Aistė Fedaravičiūtė.

Tikrai žinau, kad labai daug jaunuolių skambučių sulaukia centras „Aqua“, jie tikrai greitai prašo išbraukti juos iš darbdavių sąrašo, nes tiesiog neturi tiek vietų, kiek būna norinčiųjų ten dirbti.

Vadinasi, kai kurios įmonės tikrai turi prestižinį įvaizdį, ir visi norėtų ten dirbti. Tai yra gerai.

Bet yra ir daugiau tarp jaunimo populiarių darbdavių. Pavyzdžiui, mažosios bendrijos, kurios dažniausiai teikia nuomos paslaugas, užsiima prekyba. Smagu, kad yra darbdavių, kurie patinka jaunimui, bet negali įdarbinti visų norinčiųjų.

Labai smagu būna, kai darbdaviai po sezono pas juos dirbusius jaunuolius maloniai nustebina ir, atsidėkodami, surengia jiems pavyzdžiui, kokią iškylą ar žygį. Kiti darbdaviai tiesiog suteikia jaunuoliams galimybę daugiau užsidirbti ir moka didesnį atlyginimą.

O labiausiai džiugina, kai jaunuolis, padirbėjęs vasarą, tiesiog labai pasikeičia. Pradeda visai kitaip žiūrėti į gyvenimą, įvertina, ką reiškia darbas ir jo paties uždirbti pinigai.

Jūratė Vaitkevičiūtė, Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA Marketingo ir pardavimų vadovė: „Mums, kaip įmonei, kuri sulaukia įvairaus amžiaus klientų, smagu kolektyve sulaukti ir gražaus, kultūringo jaunimo, kuriam suteikiame galimybę „pasimatuoti“ profesiją, įgyti įgūdžių ir patirčių įvairiose situacijose, ugdyti atsakomybės jausmą. Smagu, kad jie vertina finansinę paskatą, gaunamas pajamas ir labai džiaugiasi pirmaisiais savo gyvenimo atlyginimais. Komunikabilūs jaunuoliai mums labai pagelbėja užimčiausiu vasaros laikotarpiu – jie susikalba angliškai su įvairiataučiais mūsų svečiais, drąsiai imasi jiems priskirtų darbų augalų priežiūros srityje, valymo, vandens pramogų ir maitinimo padaliniuose.

Visi iki šiol dirbusieji buvo geranoriški, linkę dirbti, besidomintys jiems priskirta veikla, punktualūs, draugiški, atviri ir imlūs, įsiliejantys į mūsų – jau ilgai dirbančiųjų – kolektyvą, todėl vasaros pabaigoje mums liūdna su jais atsisveikinti. Džiaugiamės tuo, kad nemažai jaunuolių sugrįžta ir kitais metais. Turime ir tokių atvejų, kai po kelių metų vasaros darbų, jaunimas pas mus įsidarbino ir šiuo metu sėkmingai dirba viso sezono metu.“

Rasa Vaisietienė, lopšelio-darželio „Žibutė“ direktorė: „Su Druskininkų JUC bendradarbiaujame nuo pat Jaunimo verslumo ugdymo ir integracijos į darbo rinką programos įgyvendinimo pradžios – 2017 metų.

Pas mus įsidarbinę jaunuoliai turi galimybę susipažinti su švietimo įstaigos veikla, mokosi bendrauti su įvairaus amžiaus ir profesijų žmonėmis, praturtindami socialinį tinklą, prisitaikydami prie skirtingų darbo aplinkų: merginos dirba mokytojų padėjėjomis grupėse, vaikinai – kiemsargiais, pagalbiniais ūkio darbininkais, netgi padėjėjais virtuvėje. Dirbdami, jaunuoliai tobulina komunikacijos, veiklos planavimo, problemų sprendimo ir kitus įgūdžius. Tai padeda jiems pasirinkti būsimąją profesiją, o jeigu jie jau būna nusprendę, kur nori studijuoti, – ją „pasimatuoja“. Kelios merginos, padirbėjusios vasarą darželyje, jau pasirinko pedagogikos studijas. Taip „užsiauginome“ ir logopedą Simoną. Jis nuo 2019 m., studijuodamas ŠU specialiosios pedagogikos ir logopedijos nuosekliųjų studijų programos bakalaurą, vasaromis dirbo pavaduojančiu mokytoju, o 2022 m., pabaigęs studijas, sugrįžo dirbti į „Žibutę“ logopedu.

Padirbėti dažniausiai ateina tikrai motyvuoti ir rimtai į darbinę veiklą žiūrintys jaunuoliai. Nors kartais pasitaiko ir tokių, kurie bando tik „atbūti“ darbo dieną ir tokiu būdu, sulaukę darbo sutarties pabaigos, gauti atlyginimą. Dar kitiems tokie darbai pasirodo per sunkūs. Tačiau džiaugiamės, kad dažnas jaunuolis, padirbėjęs lopšelyje-darželyje, vėl sugrįžta vasaros darbams kitais metais“.

Aistė Federavičiūtė, dirbanti pagal Individualios veiklos pažymėjimą: „JUC jaunimo įdarbinimo ir verslumo programa išties naudinga ir reikalinga. Kadangi esame jaunas, sezoninis ir labai smulkus verslas, tokia parama mums išties labai svarbi. Jaunimą įdarbiname jau trejus metus. Dažniausiai įdarbintų jaunuolių amžius yra nuo 14 iki 18 metų. Pradžioje manėme, kad su 14-os metų jaunuoliais gali kilti daugiau iššūkių, nei su vyresniais. Bet patirtis rodo, kad viskas priklauso ne nuo amžiaus, bet nuo paties jaunuolio motyvacijos, noro mokytis ir dirbti. Aptarnauti klientus, priimti užsakymus, skaičiuoti pinigus, palaikyti švarą ir tvarką – viso to kartu su jaunuoliu mokomės nuo pat pirmos dienos. Vieniems sekasi lengviau, kitiems sunkiau. Ir nors tai yra daug laiko ir jėgų reikalaujantis procesas, tačiau rezultatas būna malonus – jaunas žmogus po vasaros darbų išeina labiau pasitikintis savimi, drąsesnis, atsakingesnis. Džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie jaunimo verslumo, darbinių įgūdžių, profesinio orientavimo stiprinimo ir kasmet sulaukti vis naujų komandos narių.“

Parengė Laima Rekevičienė