Atnaujintas Neravų kryžius – bendrystės ir atminties ženklas

Praėjusio ketvirtadienio popietę Neravuose buvo pašventintas atnaujintas kaimo kryžius – ne tik išsaugotas senosios Dzūkijos kryždirbystės paveldo ženklas, bet ir priminimas apie tai, kas jungia skirtingas kartas: pagarbą savo kraštui, jo istorijai ir žmonėms.

Neravų kryžius buvo atnaujintas šių metų medžio drožėjų plenero „Lietuviško ąžuolo pasaka“ metu. Nuo 2002-ųjų kas antrus metus rengiamas pleneras šiemet buvo skirtas kryždirbystei – unikaliai lietuvių tradicijai, kurioje susilieja amatas, menas ir tikėjimas. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika yra įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Atnaujintą kryžių pašventino Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos klebonas A. Šimkus / Neravų kaimo bendruomenės archyvo nuotraukos

Šiemet meistrai atkūrė keturis Viečiūnų ir Leipalingio seniūnijose esančius kryžius – senuosius Dzūkijos kryždirbystės tradiciją liudijančius kūrinius. Neravų kryžių atnaujino tautodailininkas, nacionalinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ regioninio turo laureatas Juozas Videika. Dzūkijoje gimęs, šiuo metu Jurbarke gyvenantis meistras parodose ir pleneruose dalyvauja nuo 1991 metų, jis yra sukūręs daugybę kryžių, koplytstulpių ir skulptūrų.

Atnaujintą kryžių pašventino Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos klebonas Algirdas Šimkus, susirinkusiuosius pakvietęs bendrai maldai ir prasmingam susitelkimui. Tai buvo ne tik atnaujinto kryžiaus sugrįžimo, bet ir bendruomenės susitikimo šventė.

Kryžiai išlieka tol, kol žmonėms svarbu juos išsaugoti. O kartu su jais išlieka ir krašto atmintis – pasakojimas apie čia gyvenusius, gyvenančius ir po mūsų gyvensiančius žmones.

Plenerą organizavo Druskininkų kultūros centras, partneriai – Viečiūnų ir Leipalingio seniūnijos, projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.

Neravų kaimo bendruomenės informacija