Speigas atėjo, bet ne visiems: ar šilumos siurbliai iš tikrųjų tinka Lietuvos žiemai?

Žiemiški šalčiai Lietuvoje neišvengiamai išryškino vieną svarbią temą – ar šilumos siurbliai, kuriuos vis dažniau renkasi gyventojai ir subsidijuoja valstybė, iš tiesų tinka mūsų klimatui?

Pastarosios žiemos metu, kai temperatūra vietomis nukrito žemiau –25 °C, gyventojai pastebėjo, kad kai kurie šilumos siurbliai tiesiog nustojo šildyti. Nors tai sukėlė nerimą – ypač tiems, kurie tikėjo vien šiuo šaltiniu šildymui – mokslininkai tvirtina, kad tai nėra gedimas, o veikimo ribų pasekmė. Daugumos modelių techninės charakteristikos ribotos ir numato veikimą iki maždaug –20 °C ar –25 °C, o žemesnėje temperatūroje valdikliai gali išjungti kompresorių arba įjungti papildomą elektrinį teną.

„Saulės broliai“ serviso vadovo Arūno Rimkaus įžvalgos: tinkamas pasirinkimas – raktas į komfortą

Kaip šios situacijos situaciją vertina praktikai? Įmonės serviso „Saulės broliai“ vadovas Arūnas Rimkus pabrėžia, kad šilumos siurbliai yra ilgaamžiai ir efektyvūs šildymo sprendimai mūsų klimato sąlygomis tik tuomet, kai jie parenkami tinkamai ir profesionaliai sumontuojami.

 Rinktis pagal klimatą ir poreikius. Rimkus atkreipia dėmesį, kad ne visi modeliai yra vienodi – jų veikimo ribos skiriasi, todėl labai svarbu rinktis tokius šilumos siurblius, kurie pagal gamintojo specifikacijas gali veikti žemose temperatūrose, tinkamai atitinka namo šildymo poreikį ir yra pritaikyti konkrečiam objektui.

 Montavimas ir sistemos projektavimas. Net geriausias įrenginys neveiks efektyviai, jei jis netinkamai sumontuotas arba nepakankamai derintas su namo šildymo sistema. Servisas „Saulės broliai“ ypač pabrėžia šilumos siurblio šilumnešio srauto, radiatorių ar grindinio šildymo parametrų suderinimą – tai tiesiogiai lemia ne tik komfortą, bet ir efektyvumą ekstremaliomis sąlygomis.

Papildomi šaltiniai ir apsauga nuo šalčio. Rimkus taip pat rekomenduoja numatyti papildomus šildymo šaltinius ar elektrinius tenus kaip rezervą ypač žemoms temperatūroms. Tokia sistema užtikrina, kad net staiga užklupus speigui, namuose būtų komfortiška.

Apsauga nuo apledėjimo ir priežiūra. Tinkamai įrengti ir apsaugoti išoriniai blokai – su kondensato surinkimo vonelėmis, šildymo kabeliais bei nuvedimo sistemomis – padeda išvengti ledo kaupimosi ir sumažinti gedimų riziką. Rimkus primena, kad neturint šių apsaugų, svarbu reguliariai pašalinti ledą aplink įrenginį, bet tai daryti atsargiai, nepažeidžiant įrenginio.

Ar šilumos siurbliai tinkami Lietuvos klimatui?

„Taip – jie tinkami, jeigu parenkami pagal mūsų klimato sąlygas ir profesionaliai montuojami bei derinami su namo šildymo sistema,“ – aiškina Arūnas Rimkus, įmonės serviso „Saulės broliai“ vadovas.

Rimkus pabrėžia, kad ne kiekvienas šilumos siurblys yra vienodai pritaikytas šaltam klimatui, todėl teisingas įrenginio pasirinkimas ir profesionalus montavimas yra labai svarbūs, kad įrenginys veiktų patikimai net žemesnėse nei -20 °C temperatūrose.

„Netinkamai parinktas ar sumontuotas siurblys gali neatlaikyti žiemiškų šalčių. Svarbu ne tik pats įrenginys, bet ir jo pritaikymas objektui bei pilnas sistemos derinimas,“ – teigia A. Rimkus.

Ilgametė patirtis ir nuoseklus darbas – kodėl rezultatai skiriasi

Įmonės serviso „Saulės broliai“ vadovas Arūnas Rimkus pabrėžia, kad kalbant apie šilumos siurblių patikimumą ekstremaliomis oro sąlygomis, lemiamą vaidmenį atlieka ne vien technologija, bet ir ilgametė praktinė patirtis.

„Šilumos siurbliais prekiaujame ir juos aptarnaujame jau daugiau nei 17 metų. Per tą laiką matėme viską – nuo puikiai veikiančių sistemų iki sprendimų, kurie problemų kėlė nuo pirmos žiemos,“ – sako A. Rimkus.

Pasak jo, būtent ši patirtis leido atsirinkti įrangą, kuri realiai veikia Lietuvos klimato sąlygomis, o ne tik atrodo gerai techninėse specifikacijose ar reklaminėje medžiagoje.

„Per daugelį metų atsirinkome šilumos siurblius, kurie kelia mažiausiai problemų žmonėms. Tai reiškia ne tik veikimą per speigus, bet ir stabilumą, mažesnį gedimų skaičių bei aiškią, prognozuojamą eksploataciją,“ – teigia „Saulės brolių“ serviso vadovas.

Ne mažiau svarbi, anot A. Rimkaus, yra ir montuotojų kompetencija. Net pats pažangiausias šilumos siurblys gali neveikti taip, kaip turėtų, jei montavimo metu neatsižvelgiama į kritines detales.

Tai apima ne tik teisingą hidraulinį prijungimą ar šilumnešio srautus, bet ir lauko bloko parinkimą, apsaugą nuo apledėjimo, kondensato nuvedimą, sistemos derinimą realiomis darbo sąlygomis.

A. Rimkus pabrėžia, kad šilumos siurblių technologijos sparčiai keičiasi, todėl nuolatinis mokymasis yra būtinybė, o ne pasirinkimas. „Kiekvienais metais dalyvaujame seminaruose, mokymuose ir stažuotėse įvairiose šalyse. Tai leidžia mums neatsilikti nuo naujausių technologinių sprendimų ir realių praktinių patirčių, kurios vėliau pritaikomos Lietuvos sąlygomis,“ – sako jis.

Tokios stažuotės ir patirties mainai ypač svarbūs vertinant, kaip šilumos siurbliai veikia Skandinavijoje, Vokietijoje ar kitose šalyse, kuriose žiemos sąlygos panašios arba net atšiauresnės nei Lietuvoje.

Pastarųjų metų speigai, pasak Rimkaus, dar kartą patvirtino, kad propaniniai (R290) šilumos siurbliai vis labiau pasiteisina mūsų klimato sąlygomis.

„Šie šalčiai aiškiai parodė, kad propaniniai šilumos siurbliai daugeliu atvejų yra labiau tinkami Lietuvos klimatui. Jie išlaiko geresnį efektyvumą žemose temperatūrose ir stabiliau veikia tada, kai kiti sprendimai pradeda riboti savo darbą,“ – teigia A. Rimkus.

Jo teigimu, būtent dėl šių savybių propaniniai šilumos siurbliai vis dažniau tampa rekomenduojamu sprendimu tiems, kurie nori patikimo šildymo net ekstremaliomis žiemos sąlygomis.