Į kūrenimo sezoną – atsakingai: saugūs namai prasideda nuo laiku pastebėtų problemų

Atėjus rudeniui, vis daugiau laiko praleidžiame namuose, o, vėstant orams, pradedamos kūrenti krosnys, židiniai, katilai ir elektriniai šildytuvai. Tačiau jaukus ir šiltas namų sezonas neturėtų prasidėti nuo skubėjimo. Kūrenimo sezonui būtina pasiruošti iš anksto, nes netvarkingas kaminas, pažeista elektros instaliacija ar neprižiūrima krosnis gali tapti skaudžios nelaimės priežastimi.

11-os gyventojų būstuose buvo sutvarkytos netvarkingos krosnys, kaminai, elektros instaliacija / Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos archyvo nuotraukos

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kasmet primena, kad viena iš dažniausių šildymo sezono gaisrų priežasčių – nevalyti, nesandarūs ar netinkamai prižiūrimi dūmtraukiai. Užsidegus suodžiams, ugnis gali išplisti į pastato konstrukcijas.

Todėl, prieš užkuriant krosnį ar katilą, verta sustoti ir paklausti savęs: ar mano namai iš tiesų paruošti šildymo sezonui?

Neatidėlioti to, ką galima sutvarkyti šiandien

Prieš intensyviau pradedant kūrenti, būtina patikrinti šildymo įrenginį, dūmtraukį. Reikia įsitikinti, kad nėra įtrūkimų, nesandarumų, kitų gedimų, o dūmtraukis yra išvalytas. Kietojo kuro įrenginių dūmtraukius kūrenimo sezono metu rekomenduojama valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Svarbu ir tai, kad pastebėtas pažeidimas nebūtų paliktas „iki rytojaus“. Būtent operatyvus reagavimas gali užkirsti kelią kur kas didesnei nelaimei.

Geras tokio požiūrio pavyzdys – Druskininkų savivaldybės su Druskininkų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba vykdomos prevencinės akcijos. Jų metu nustačius trūkumus, siekiama ne tik juos užfiksuoti, bet ir kuo greičiau padėti žmonėms juos pašalinti. Akcijų metu, lankant vienišų, senyvo amžiaus, neįgalių ar specialių poreikių turinčių asmenų būstus ir nustačius pavojingus trūkumus, gyventojai informuojami, o, esant galimybei, pagalba suteikiama operatyviai. Tai patvirtina ir jau atlikti darbai.

Balandžio – gegužės mėnesiais 8 gyventojų būstuose buvo nustatyti pažeidimai. Gyventojams, neturintiems galimybės patiems susitvarkyti pažeidimų, juose buvo sutvarkytos krosnys, pašalinti jų įtrūkimai, sutvarkyti kaminai, prie krosnių paklotos nedegios skardos, taip pat sutvarkyta elektros instaliacija.

Dar vienas puikus bendradarbiavimo pavyzdys – rugsėjo mėnesį po vykdytos prevencinės akcijos, pirmadienį buvo nustatyti pažeidimai, o jau antradienį jie buvo pašalinti. Panaudojus auto keltuvą, buvo sutvarkytas ir aptinkuotas kaminas, taip pat pakeista elektros instaliacija.

Tai – puikus pavyzdys, kaip institucijų bendradarbiavimas gali turėti labai konkretų rezultatą. Žmogui nereikia laukti kelias savaites ar mėnesius, kol pavojinga problema bus išspręsta.

Rezultatą, kai problema nustatoma šiandien ir nedelsiant pradedama ją spręsti, galima vadinti tikrai operatyviu. Tai rodo, kad prevencinės akcijos duoda realią naudą gyventojams.

Tokios iniciatyvos vertos pagyrimo. Druskininkų savivaldybės patirtis rodo, kad priešgaisrinė prevencija nėra vien formalus patikrinimas ar pažeidimų surašymas. Tai ir reali pagalba žmogui, kai jos labiausiai reikia. Druskininkų savivaldybės geranoriškas įsitraukimas ir operatyvus darbas kartu su Druskininkų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba leidžia problemas spręsti greitai ir praktiškai.

Ką kiekvienas turime padaryti savo namuose?

Kad šildymo sezonas būtų saugus, ugniagesiai rekomenduoja:

•   prieš kūrenimo sezoną patikrinti krosnį, židinį ar katilą ir išvalyti dūmtraukį;

•   pastebėjus įtrūkimų ar nesandarumų, šildymo įrenginio nenaudoti, kol gedimai nepašalinti;

•   dūmtraukius kūrenant kietuoju kuru valyti ne rečiau, kaip kartą per tris mėnesius;

•   malkas, drabužius ir kitas degias medžiagas laikyti saugiu atstumu nuo šildymo įrenginių;

•   prie krosnies pakuros turėti nedegų pagrindą, kad iškritusios žarijos nesukeltų gaisro;

•   jokiu būdu nenaudoti degių skysčių ugniai įkurti;

•   neperkaitinti krosnių ir nepalikti jų be priežiūros;

•   kūrenimui naudoti sausas malkas ir tinkamą kurą;

•   elektrinius šildytuvus laikyti atokiau nuo užuolaidų, baldų ir kitų degių daiktų;

•   į vieną elektros lizdą nejungti kelių didelės galios prietaisų – perkrauti laidai gali kaisti ir sukelti gaisrą;

•   nenaudoti pažeistų elektros prietaisų, laidų, kištukų ar rozečių;

•   išeinant iš namų, išjungti elektrinius šildymo prietaisus;

•   dujinius prietaisus naudoti tik pagal gamintojo instrukcijas ir neužblokuoti patalpų vėdinimo;

•   pastebėjus dujų kvapą nenaudoti atviros ugnies ir nejunginėti elektros jungiklių, o užsukti dujas, išvėdinti patalpas ir išeiti į lauką;

•   kiekviename gyvenamajame būste turėti veikiantį autonominį dūmų detektorių, o namuose, kuriuose naudojamos krosnys, židiniai ar kiti kuro įrenginiai, pasirūpinti ir smalkių detektoriumi.

Saugumas prasideda nuo bendradarbiavimo

Priešgaisrinė sauga nėra vien ugniagesių ar savivaldybės rūpestis. Tai – visų mūsų atsakomybė. Tačiau ypač svarbu, kad žmogus, susidūręs su problema, neliktų vienas.

Todėl Druskininkų savivaldybės geranoriškas bendradarbiavimas su Druskininkų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba yra sveikintinas pavyzdys, kaip prevencinis darbas gali būti nukreiptas ne į baudimą, o į realų saugumo užtikrinimą. Kai nustatyti trūkumai pašalinami operatyviai, žmonės sulaukia ne tik pastabų, bet ir konkrečios pagalbos.

O minėti atvejai, kai 11-os gyventojų būstuose buvo sutvarkytos netvarkingos krosnys, kaminai, elektros instaliacija, puikiai parodo, ką reiškia žodis „operatyviai“.

Šildymo sezonas neturi būti gaisrų sezonas. Laiku išvalytas kaminas, sutvarkyta krosnis, patikrinta elektros instaliacija ir veikiantis dūmų detektorius gali išgelbėti ne tik turtą, bet ir žmogaus gyvybę.

Todėl ruoškime namus šilumai taip, kad juose būtų ne tik šilta, bet ir saugu!

Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacija