Europinės svarbos saugomos teritorijos – ką turime apie jas žinoti?

Lietuvoje saugomos pelkės, pievos, miškai ir kitos natūralios buveinės – iš viso skiriami 54 buveinių tipai ir apie 50 augalų bei gyvūnų rūšių, kurių išsaugojimui skirtos teritorijos įtrauktos į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“. Įtraukus buveinę į šį tinklą, jai nustatomi ir konkretūs apsaugos tikslai, ribojamos ar draudžiamos veiklos, kurios gali sukelti saugomų buveinių ir rūšių būklės blogėjimą.

Gyventojai, planuojantys pirkti žemės sklypus buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, turėtų pasitikrinti, kokie ūkinės veiklos apribojimai yra taikomi šioms teritorijoms/Viliaus Rekevičiaus nuotrauka

Būtina saugoti nykstančias rūšis

„Natura 2000“ tinklą sudaro dviejų tipų saugomos teritorijos – buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kurių reguliavimas apibrėžtas atitinkamai Paukščių ir Buveinių direktyvose.

Saugomomis teritorijomis pirmiausia skelbiamos labiausiai nykstančios arba natūralios gamtos išsaugojimui svarbiausios teritorijos. Šalys, atsižvelgdamos į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus, pačios nusprendžia, kokios priemonės yra tinkamos tikslams pasiekti.

Kaip pažymi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė, Lietuvoje paruošiamieji darbai, įgyvendinant ES Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus, prasidėjo dar prieš stojimą į Europos Sąjungą – apie 2000-uosius metus, o stodama į ES, Lietuva įsipareigojo dalintis atsakomybe ir už visoje ES nykstančias buveines ar rūšis, nors mūsų krašte šios rūšys dar nebūtinai yra retos.

„Dažniausiai „Natura 2000“ teritorijose, skirtose paukščių ir buveinių apsaugai, skatinamas buveinių atkūrimas ir palaikymas, ypač pievose ir šlapynėse, kurios susiformavo dėl ekstensyvaus naudojimo“, – sako M. Lapelė.

Didžiulė gamtinė įvairovė Dzūkijoje

Gamtininkas akcentuoja, kad Dzūkija yra labai įvairi, patenka į kelis fizinius-geografinius rajonus, tad regionas pasižymi didele saugomų buveinių, rūšių įvairove.

„Buveinių gausa ir gera savo būkle išsiskiria Žuvinto ir Čepkelių rezervatai, kuriuose didelius plotus užima aktyvių aukštapelkių, pelkinių ir pelkėtų miškų, žemapelkių buveinės. Alytaus ir Lazdijų rajonuose saugoma daugiau plačialapių miškų, skroblynų, ežerų, įvairių tipų žemapelkių buveinių, miškingoje Dainavos smėlėtoje lygumoje, išvagotoje upių slėnių, telkiasi kerpšilių, smiltpievių, aliuvinių paupių miškų, upių sraunumų su kurklių bendrijomis buveinės“, – pasakoja M. Lapelė.

Jis atkreipia dėmesį, kad tokių savitų rūšių, kaip balinis vėžlys, šneiderio kirmvabalis, ūdra, radavietės yra saugomos Dzūkijoje. „Taip pat ir žuvų rūšys – upinė nėgė, paprastasis kūjagalvis, salatis. Labiausiai Pietryčių Lietuvoje paplitusios ir tokios saugomos augalų rūšys, kaip vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas“, – vardija Dzūkijos nacionalinio parko gamtininkas.

Lietuvoje plečiamas teritorijų tinklas 

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Karlonė taip pat atkreipia dėmesį, kad daugiausia saugomų buveinių Lietuvoje yra pietrytinėje ir vakarinėje šalies dalyse, pasižyminčiose didesne gamtine įvairove.

„O mažiausiai – tose šalies dalyse, kuriose intensyviai užsiimama žemės ūkio veikla, ten plyti monokultūrų laukai, t. y., Kėdainių, Radviliškio, Pakruojo, Joniškio, Vilkaviškio, Šakių rajonuose“, – pasakoja A. Karlonė.

Pasak jos, Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas dar yra plėtojamas, o šiais metais planuojama patvirtinti 100 naujų buveinių apsaugai svarbių teritorijų.

Remiantis Saugomų teritorijų valstybės kadastro šių metų kovo mėnesio duomenimis, šalyje yra 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kurių bendras plotas užima 6 586 kv. km, 155 buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir 328 vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, kurių bendras plotas užima 7 283 kv. km.

Kokia veikla ribojama saugomose teritorijose?

M. Lapelė aiškina, kad saugomose teritorijose draudžiamos ir ribojamos tokios veiklos, kurios sukelia saugomų buveinių ir rūšių būklės blogėjimą ar nykimą – pievų suarimas ar sukultūrinimas, pelkių sausinimas, įvairi infrastruktūros plėtra, ribojami intensyvūs kirtimai.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistė A. Karlonė atkreipia dėmesį, kad ūkinės veiklos apribojimai buveinių apsaugai svarbiose teritorijose priklauso nuo pačių buveinių tipų, todėl gyventojai, planuojantys pirkti žemės sklypus buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, turėtų pasitikrinti, kokie ūkinės veiklos apribojimai yra taikomi šioms teritorijoms.

„Pavyzdžiui, Sausų ąžuolynų buveinėse galimi tik specialieji ir sanitariniai miško kirtimai, o Griovų ir šlaitų miškų buveinėse galimi taip pat ir atrankiniai miško kirtimai. Pelkėtose teritorijose negalima kasti durpių, keisti hidrologinio režimo, naudoti trąšas ar pesticidus. Dalyje saugomų rūšių buveinių ribojamas ganomų gyvulių skaičius, į tai reikėtų atsižvelgti planuojantiems užsiimti gyvulininkyste“, – akcentuoja specialistė.

M. Lapelės teigimu, saugoti gamtą svarbu ne tik dėl ekosistemų stabilumo ar teisinių įsipareigojimų vykdymo.

„Nesilaikydami svarbiausių principų, paliekame savo vaikams ir anūkams skurdesnį ir nuobodesnį pasaulį su sodintomis medžių plantacijomis vietoje miško, nualintais ir pertręštais laukais vietoje spalvingų pievų. Kas norėtų tokiame gyventi?“, – reziumuoja gamtininkas.