Ilgametė „Eglės sanatorijos“ darbuotoja Lina Žukauskienė apdovanota Karolio Dineikos vardo premija

Jau 35-erius darbo „Eglės sanatorijos“ metus skaičiuojanti vyr. kineziterapeutė Lina Žukauskienė Druskininkuose surengtoje Karolio Dineikos konferencijoje už išskirtinį atsidavimą, profesionalumą ir svarų indėlį į sveikatinimo sritį buvo apdovanota K. Dineikos vardo premija.

„Ačiū „Eglės sanatorijai“, kuri yra mano profesiniai namai, dalis mano gyvenimo, ji suteikė man galimybę augti. Čia patyriau, ką reiškia bendros vertybės ir darbas, kuris turi prasmę. Kineziterapija man yra ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas, kuriame kiekvienas judesys – tai žingsnis link sveikesnio, stipresnio, laisvesnio ir laimingesnio žmogaus“, – atsiimdama apdovanojimą, sakė jau 35-erius metus sanatorijoje kineziterapeute dirbanti ir kelias kineziterapeutų kartas ugdanti Lina.

Jau 35-erius metus „Eglės sanatorijoje“ dirbanti Lina išugdė kelias kineziterapeutų kartas / Asmeninio archyvo nuotrauka

Sunku net suskaičiuoti, kiek žmonių per šiuos metus sustiprėjo, padedami L. Žukauskienės. Specialistė atskleidžia, kad tai ir yra maloniausia jos darbo sanatorijoje dalis – pagalba žmonėms, rezultatas, kurį duoda reabilitacija sanatorijoje, ir džiugios žmonių emocijos po sėkmingo gydymo.

Vyr. kineziterapeutė L. Žukauskienė – darbuotojai neleis sumeluoti – viena iš ryškiausių „Eglės sanatorijos“ šviesulių. Ji kupina energijos ir pozityvumo. Remdamasi K. Dineikos sveikatinimo metodika – klimato terapija, kvėpavimo mankštos, garsų gimnastika, ji yra sukūrusi daug kineziterapijos procedūrų ir šiuo keliu veda savo kineziterapeutų komandą. Pasak Linos, nuo pat pradžių, kai prieš 35-erius metus ji pradėjo darbą „Eglės sanatorijoje“, čia ją pasitiko kolegos, kurie buvo K. Dineikos mokiniai. Ir visus šiuo metus ją lydi K. Dineikos sveikatinimo principai.

Tačiau sutikite, šiuolaikiniam žmogui sunku suvokti tokį žmogaus profesinį pastovumą ir nuoseklumą. „Tie 35-eri metai praėjo taip greitai, per juos taip viskas keitėsi ir keičiasi iki šiol, kad nuoširdžiai galiu pasakyti – niekada nebuvo nuobodu. 1989 metais „Eglės sanatorijoje“ atlikau praktiką ir po jos atsisveikindama, kaip dabar pamenu, pasakiau, kad čia tikrai sugrįšiu. Ir sugrįžau labai greitai. Nors, nemeluosiu, turėjau puikių darbo pasiūlymų Vilniuje, tačiau Druskininkai – nuostabus miestas, mano miestas, tad pasilikau čia. Tiesa, per šį laikotarpį, pusmečiui iš sanatorijos buvau „pabėgusi“ į kitą darbovietę. Natūralu – man, kaip jaunam žmogui, buvo smalsu išbandyti ką nors nauja, bet po pusės metų supratau, kad mano širdis priklauso „Eglei“, tad nustojau save apgaudinėti ir sugrįžau čia, kur tebesu šiandien“, – prisiminimais apie profesinio darbo pradžią dalijosi vyr. kineziterapiautė.

K. Dineikos parke eksponuojamos paveikslų reprodukcijos – „Eglės sanatorijos“ organizuojamų tarptautinių tapybos plenerų metu gimę kūriniai / Asmeninio archyvo nuotrauka

L. Žukauskienei visiškai suprantamas ir jaunų žmonių požiūris, noras išbandyti save skirtingose įmonėse, kolektyvuose. Tačiau ji teigia, kad tai priklauso ir nuo sėkmės patekti į įmonę, kuri atitinka tavo poreikius ir požiūrį. „Jeigu tavo darbovietėje viskas vyksta monotoniškai, jeigu darbdavys tau nesukuria galimybių tobulėti, mokytis, jeigu tave supanti komanda yra niūri, nemotyvuota – žinoma, aš nė vienerių metų neištverčiau. Tačiau „Eglės sanatorijoje“ yra kitaip. Tikrai tikiu, kad dauguma darbuotojų man pritartų. Sanatorija nestovi vietoje, nuolat keičiasi ir tobulėja. Kai tik pradėjau dirbti, turėjau tokią komandą, kad dauguma apie tokią gali tik pasvajoti, buvome kaip vienas kumštis, tas užsidegimas ir noras augti – nenumaldomas. Žinoma, dabar taip pat dirbu su puikiais žmonėmis, bet mano karjeros pradžia buvo labai įsimintina dėl komandos, ugnelės jų akyse“, – prisiminimais dalijosi Lina.

Dažnai manoma, kad, dirbant vienoje įmonėje, negali tobulėti, tačiau Lina tam prieštarauja. „Aš galiu tai paneigti! Labiausiai mane žavi tai, kad veržliems žmonėms čia suteikiama visiška laisvė. Turiu omenyje, laisvė tobulėti, mokytis, bandyti įdiegti naujoves. Čia gali drąsiai dalintis savo idėjomis. Žinoma, ne visos jos įgyvendinamos, bet visada išklausomos ir išdiskutuojamos, o kartais, žiūrėk, matai, kad tavo pasiūlymas tapo realybe. Pavyzdžiui, mes pirmieji Lietuvoje pradėjome vesti „Gymstick“ mankštas vandenyje, nes kažkur išgirdome, kažkur pamatėme ir sugalvojome, kad mums reikia to išmokti. Susiradome tai išmanantį lektorių ir įdiegėme šią, tuo metu, naujovę.

Ir dar vienas labai svarbus aspektas, kurį noriu paminėti, tai technika ir technologijos, su kuriomis dirbame. „Eglės sanatorijoje“ visada turėjau išskirtinę galimybę dirbti su naujausiais aparatais, susipažinti su inovacijomis. Tai, kaip specialistei, kaip medicinos atstovei, yra ypatingai svarbu. Bet viskas, ką čia jums pasakoju, vis tiek susideda į vieną ir tą patį – galimybę augti ir tobulėti“, – džiaugėsi L. Žukauskienė.

Per savo profesinį kelią Lina sukaupė begales sėkmės istorijų, kurios yra jos kasdienio darbo įkvėpimas, variklis ir prasmė. Ji pasakoja, kad pati maloniausia jos darbo dalis yra pagalba žmonėms ir rezultatas, kurį mato po reabilitacijos. „Kiek kartų yra buvę taip, kad žmogus atvažiuoja, ant savo kojų nestovėdamas, visas liūdnas, praradęs viltį… O tu jį išlydi tiesiog švytintį, žingsniuojantį gal ir ne tvirtu, bet užtat ryžtingu žingsniu – savomis kojomis! Pamenu, kaip vienas pacientas tikrąja ta žodžio prasme nusviedė savo lazdelę! Jam jos nebereikėjo, jis galėjo eiti pats. O kokios būna žmonių, jų artimųjų akys, kai šie pamato tarsi naujai gimusį savo mylimą žmogų. Žinokit, tai yra kažkas tokio, emocija žodžiais nenusakoma. Tai ir yra maloniausia kineziterapeuto darbo dalis. Įsivaizduojate, kiek teigiamos energijos pasikrauni? Kiek laimės suteiki kitam ir tuo pačiu sau!“ – jaudinančiais prisiminimais dalijosi Lina.

Užbaigdama pokalbį, 35-erius metus „Eglės sanatorijoje“ dirbanti vyr. kinezitereutė L. Žukauskienė sakė: „Kineziterapijoje galime pritaikyti posakį – darbo šaknys karčios, bet vaisiai labai saldūs. Tad kineziterapeutams palinkėsiu kantrybės šiame daug meilės ir atsidavimo reikalaujančiame darbe. Klientams linkiu tikėjimo ir vilties – viskas yra įmanoma! Bet pirmiausia rūpinkitės savo sveikata taip, kad nereikėtų į sanatoriją vykti reabilitacijai. Ką turiu omeny? Lankykitės sanatorijoje reguliariai. Tam yra skirtas sanatorinis gydymas, kuris yra reikalingas visų amžiaus grupių žmonėms, tiek visiškai sveikiems, tiek turintiems kokių nors sveikatos sutrikimų“.

K. Dineikos konferencijos dieną buvo atidaryta ir paveikslų paroda jo vardo sveikatingumo parke. Parodoje „Menas gyventi sveikai!“ yra eksponuojamos paveikslų reprodukcijos – tai „Eglės sanatorijos“ organizuojamų tarptautinių tapybos plenerų metu gimę kūriniai, atspindintys ne tik svarbiausius sanatorinio gydymo principus, bet ir labai svarbų sveikatinimosi ryšį su menu.

Simboliškai paroda eksponuojama K. Dineikos sveikatingumo parke. Beveik 30 metų šiame parke dirbęs K. Dineika puoselėjo veiksmingus gydymo metodus, pagrįstus gydomosiomis procedūromis, masažais, specialiais kvėpavimo pratimais ir saulės voniomis. Dėl veiksmingų K. Dineikos procedūrų ir noro sustiprėti, į Druskininkus sugūžėdavo būriai žmonių iš įvairiausių šalies kampelių.

„Eglės sanatorijos“ informacija