Viešojoje bibliotekoje – dešimties simbolinių žingsnių maršruto nacionaliniu M. K. Čiurlionio keliu pristatymas

Visoje Lietuvoje nuo praėjusių metų vidurio pradėjo ristis dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečiui skirtų renginių banga. Druskininkuose įsibėgėjus Lietuvos kultūros sostinės projektui, čiurlioniškoji banga vis smarkiau gaudžia ir mieste, kuriame būsimasis dailininkas ir kompozitorius augo, ieškojo įkvėpimo ir kūrė. M. K. Čiurlionio gimimo sukakties proga Druskininkuose pristatomos naujos lokacijos, naujos vizijos, tad renginius kiekvienas lankytojas gali rinktis pagal savo lūkesčius ir poreikius. Laikas parodė ir naują tendenciją – renginių iniciatoriais vis dažniau tampa ne profesionalūs kultūros renginių organizatoriai, o iniciatyvūs bendruomenės nariai, turintys subrandintų sumanymų ir juos įgyvendinantys.

Viešojoje bibliotekoje surengtose A. Česnulevičienės knygos „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ sutiktuvės / Alvydo Lukoševičiaus nuotraukos

Prie tokių veiklių žmonių galima priskirti ir druskininkietę, menotyrininkę Aušrą Česnulevičienę, kurios dėka pasipildo M. K. Čiurlioniui dedikuotų jubiliejinių renginių kalendorius ne tik Druskininkuose, bet ir kituose miestuose. M. K. Čiurlionio metus A. Česnulevičienė pradėjo ypatingai – Druskininkų kultūros puoselėtojo nuopelnus ir pelnytą laureatės diplomą ji apvainikavo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“.

Druskininkietės knygoje – lokalioji meno istorija

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka, nenutoldama nuo savo priedermės skatinti domėjimąsi knygomis ir vietiniais autoriais, naująjį leidinį suskubo pristatyti visuomenei. Praėjusį antradienį surengtose knygos sutiktuvėse dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Rasa Žukienė, Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas dailininkas Saulius Valius, knygą išleidusios leidyklos „Vox altera“ direktorė Ramunė Savukaitienė, kiti M. K. Čiurlionio kūrybos puoselėtojai, skleidėjai, mylėtojai bei gausus būrys ištikimų bibliotekos bičiulių, nuolatinių skaitytojų.

Prof. dr. R. Žukienė, kurios viena svarbiausių tyrinėjimo sričių – M. K. Čiurlionio dailė, renginio pradžioje priminė, kad apie M. K. Čiurlionį yra rašoma daugiau nei šimtą metų – pirmieji tekstai pasirodė 1906 m. Peterburge ir Lietuvoje. Ir visą tą laiką iki šių dienų daugybė stiprių, galingų mokslininkų labai rimtai ir sukauptai rašo storas knygas apie M. K. Čiurlionio kūrybą. Deja, tas knygas į rankas dažniausiai paima tik pretendentai į didžius mokslininkus, o kitus skaitytojus foliantų solidumas atbaido. Profesorė sakė, kad literatūroje apie M. K. Čiurlionį kol kas mažai nagrinėjama lokalioji meno istorija, nepakankamai skiriama dėmesio vietovėms, kuriose formavosi Čiurlionių giminė, trūksta detalesnės informacijos apie tai, koks peizažas supo Čiurlionių namus, su kokiais žmonėmis Čiurlioniai bendravo, kokie santykiai vyravo šioje šeimoje, kaip šeimos nariai buvo nukreipiami į muziką. Tad buvusi jos studentė A. Česnulevičienė, aptikusi šią spragą, pradėjo ją taisyti.

Viešojoje bibliotekoje surengtose A. Česnulevičienės knygos „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ sutiktuvės / Alvydo Lukoševičiaus nuotraukos

Nacionalinis M. K. Čiurlionio kelias prasideda Dzūkijoje

Leidinio sumanytoja A. Česnulevičienė atviravo, kad ji jau dvidešimt metų keliauja Čiurlionių takais. Apsigyvenusi Druskininkuose, genama smalsumo ir noro sukaupti daugiau duomenų ir faktų apie Čiurlionių šeimos ištakas, apie to meto istorinę ir kultūrinę aplinką, nulėmusią šios šeimos gyvenimo būdą, Aušra netruko kreiptis į ilgametį M. K. Čiurlionio namų-muziejaus vadovą, menotyrininką Adelbertą Nedzelskį. Kartu su juo ieškota Čiurlionių šaknų vienoje ir kitoje Nemuno pusėje, fiksuota tai, ko dar nebuvo pasiglemžęs laikas. Ekspedicijose surinkta medžiaga apie Čiurlionių giminę, Adelės ir Konstantino Čiurlionių šeimos identitetą tapo puikia dingstimi jubiliejiniais M. K. Čiurlionio metais plačiau paskleisti turimą informaciją, pasidalyti įgytomis žiniomis.

Knygoje „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ A. Česnulevičienė pristato nacionalinio M. K. Čiurlionio kelio maršrutą Dainavoje, dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie Dzūkijos vietas, kuriose įmintos garsios ir talentingos Čiurlionių šeimos narių pėdos. Lietuvoje dar prieš keletą metų buvo atidarytas M. K. Čiurlionio kelias – šalyje pirmasis sertifikuotas kultūros kelias, pripažintas Europos Tarybos kultūros kelių sistemos grandimi. Naujoji knyga – tarsi kultūrinio turizmo katalizatorius regioniniu lygmeniu. Knygoje memorialiniai objektai susiejami kultūrinės atminties gijomis, neeilinės asmenybės atminimą įprasminantys ženklai sujungiami į visumą.

Autorė turistinį maršrutą pradeda Liškiavoje, kur susituokė M. K. Čiurlionio tėvai Konstantinas Čiurlionis ir Adelė Radmanaitė, išvyką tęsia Senojoje Varėnoje – Mikalojaus Konstantino gimtinėje. Vėliau pažintinės kelionės vadovė, grįžtelėjusi į Ratnyčią, kurioje buvo trumpam įsikūrusi vargonininko šeima, pasuka į Kabelius. Šiame kaime iki šiol tebestovi medinė iš Ratnyčios pervežta bažnytėlė, kurioje kadaise grojo didžiojo kompozitoriaus tėvas Konstantinas Čiurlionis. Galiausiai dzūkiškasis M. K. Čiurlionio kelias atveda į Druskininkus, turėjusius didelę įtaką dailininko ir kompozitoriaus kūrybinei veiklai.

Knygą sudaro dešimt simbolinių žingsnių. Devynis žingsnius autorė ne tik aprašė pirmuoju asmeniu, bet ir gausiai iliustravo nuotraukomis, M. K. Čiurlionio eskizų reprodukcijomis, pirmąkart skelbiamais dokumentais, žemėlapių fragmentais, Čiurlionių namų planais, taip pat pateikė kiekvieno maršruto lankytinų objektų sąrašą, sudarė M. K. Čiurlionio palikuonių eilę. Kiekvienas žingsnis turi QR kodą, kurį naudojant, galima sužinoti dar daugiau informacijos ir net pasiklausyti garso įrašų. Dešimtą žingsnį autorė siūlo skaitytojui žengti savarankiškai ir paskatina poroje tuščių knygos puslapių aprašyti įspūdžius, patirtus, keliaujant per Lietuvą M. K. Čiurlionio keliu.

Domėdamasi M. K. Čiurlioniu, jo gyvenimo liudijimų A. Česnulevičienė ieškojo Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraščių fonde, istoriniuose rinkiniuose, išlikusioje korespondencijoje, kituose šaltiniuose. Knygos skaitytojus autorė suintriguoja pirmąkart publikuojamais dokumentais – M. K. Čiurlionio tėvų santuokos Liškiavos bažnyčioje liudijimu, Mikalojaus Konstantino gimimo metrika, taip pat ir įdomiomis nuotraukomis, pavyzdžiui, vienoje jų užfiksuota neišlikusi Seirijų evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje yra meldęsi M. K. Čiurlionio motinos Adelės tėvai Radmanai, kitoje įamžintos Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus mūrinės bažnyčios statybų pradžios iškilmės, įvykusios 1905 m.

Knygoje primenama ir apie pirmąsias M. K. Čiurlionio tėvų palaidojimo vietas. Tėvo Konstantino, mirusio 1914 m., amžinojo poilsio vietą senosiose Druskininkų kapinėse žymi pušies kamiene išpjaustytas kryželis ir raidės „K“ ir „Č“, kurias laidotuvių dieną įrėžė vienas iš velionio sūnų. Toji pušis yra vos už kelių žingsnių nuo dabartinės Čiurlionių kapo vietos. M. K. Čiurlionio motina Adelė, paskutinius metus praleidusi Alytuje, kur gyveno sūnus Stasys, tuomet ėjęs Alytaus apskrities viršininko pareigas, 1919 m. buvo palaidota Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinėse ir tik 1974 metais, artėjant M. K. Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms, jos palaikai buvo perkelti į kapavietę Druskininkuose.

Vienas ryškiausių M. K. Čiurlionių šeimos pėdsakų veda į Kabelius

Knygos pristatymo metu daug dėmesio buvo skirta Kabelių bažnyčiai, savo palėpėje išlaikiusiai autentiškas vargonų detales. Šiandien jau patvirtinta, kad tai liekanos instrumento, kuriuo 1876–1877 metais Ratnyčioje grojo M. K. Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis. Vargonus prieš penketą metų surado A. Česnulevičienė. 2024 metų pradžioje unikalus radinys buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. O šiuo metu Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, veikia paroda „Vargonai ir Čiurlioniai“, kurioje pristatoma Ratnyčios senosios bažnyčios vargonų audiovizualinė instaliacija.

Istoriją, kaip medinė Ratnyčios bažnyčia atsidūrė Kabeliuose, A. Česnulevičienė atskleidė savo knygoje. Joje paminėjo ir Ratnyčios gyventojos Julijos Miliauskienės pasakojimą šia tema, taip pat suteikė progą renginio dalyviams šį pasakojimą išgirsti iš pirmų lūpų. Į knygos sutiktuves atvykusi J. Miliauskienė pasidalijo savo tėvo Prano Pozniako prisiminimais. Pasirodo, jos tėvas, būdamas 12 ar 13 metų, kartu su savo tėvu Francu Pozniaku 1910 m. savo vežimu vežė išardytą Ratnyčios bažnyčią į Kabelius. Krovinio būta sunkaus – riedant tiltu per Latežerio upelį, sulūžo vežimo ratai. Pastatui pergabenti prireikė net penkių vežimų. Bažnyčios perkraustymas buvo įformintas dokumentu. Jį pasirašė ir Julijos Miliauskienės senelis Francas Pozniakas. Dokumento originalą A. Česnulevičienė aptiko Lietuvos valstybės istorijos archyve.

Viešoji biblioteka žengė dešimtąjį žingsnį

Renginio pabaigoje Viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė atsiliepė į A. Česnulevičienės kvietimą žengti simbolinį dešimtą žingsnį ir užpildyti naujos knygos tuščiuosius puslapius. „Esame pasirengę žingsniuoti po Dzūkiją Čiurlionių takais. Juk biblioteka turi ne tik gausų rašytinį čiurlionistikos fondą, bet ir ne vieną bibliotekos bičiulio, menotyrininko A. Nedzelskio, M. K. Čiurlionio namų-muziejaus ilgamečio vadovo, dovanotą kūrinį“, – sakė L. Žėkienė ir čia pat pademonstravo A. Nedzelskio paveikslą. Jame pavaizduoti M. K. Čiurlionio tėvai sodo fone. Autoriaus sumanymu, ant obels šakų simboliškai noksta tiek obuolių, kiek Čiurlioniai užaugino vaikų.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija