Šokis po atviru dangumi: „Kai yra noras ir bendrystė – viskas įmanoma“
Šokių studijos „Dosado“ vadovas Povilas Lapinskas šokio mylėtojus jau penktą kartą sukvietė į spalvingą linijinių šokių festivalį „Druskininkai šokio ritmu“. Regis, praėjusį savaitgalį šoko visas miestas – šokių studijos „Dosado“ organizuotas trijų dienų renginys subūrė šokėjus iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių – nuo pradedančiųjų iki patyrusių kolektyvų. Šokti į Druskininkus susirinko daugiau nei 3000 žmonių – nuo vaikų iki senjorų, nuo pirmą kartą išdrįsusiųjų iki patyrusių kolektyvų.

Šokių studijos „Dosado“ vadovas P. Lapinskas (centre) šokio entuziastus jau penktą kartą sukvietė į spalvingą linijinių šokių festivalį „Druskininkai šokio ritmu“ / Roberto Kisieliaus nuotrauka
Šokis – visur, visiems ir su visais
Penktadienio vakarą festivalio atidarymo koncertas surengtas Druskonio ežero pakrantėje esančiame amfiteatre, o iškart po jo visi galėjo mėgautis įspūdinga šokių programa, pakvietusi drauge pajudėti net ir tuos, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius šokių pasaulyje.
Šeštadienį šokėjai persikėlė prie Vijūnėlės tvenkinio surengtą linijinių šokių rytmetį, popietę organizuotas išskirtinis pradedančiųjų ir senjorų 8 linijinių šokių festivalis, šokant kartu su miesto širdyje esančiu Muzikiniu fontanu.
Pavakarę prie Muzikinio fontano prasidėjo tikra šokių fiesta – čia surengtas finalinis pagrindinės 15 šokių programos pasirodymas, o vėlų vakarą laukė įspūdinga naktinė šokių fiesta su fontano šviesomis, muzika ir šokių energija po atviru dangumi.
Sekmadienį festivalis perkėlė į Druskininkų sporto centrą, kuriame organizuotos Solo linijinių šokių varžybos, „ProTeam“ ir šokių komandų pasirodymai, kuriuose dalyvavo vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Po renginio pasikalbėjome su jo organizatoriumi, šokių studijos „Dosado“ vadovu P. Lapinsku.

Praėjusį savaitgalį šoko visas miestas – linijinių šokių festivalis „Druskininkai šokio ritmu“ subūrė šokėjus iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių / Roberto Kisieliaus nuotraukos
– Šiemet linijinių šokių festivalis Druskininkuose buvo gausesnis nei anksčiau. Papasakokite, iš kur atvažiavo dalyviai ir kuo, kaip renginio organizatorius, labiausiai didžiuojatės?
– Taip, šiemet buvo daug dalyvių – apie 50 kolektyvų iš visos Lietuvos bei užsienio. Sulaukėme svečių iš Lenkijos, Latvijos, turėjo atvykti ir šokėjai iš Nyderlandų. Tai buvo jau penktasis, jubiliejinis, festivalis. Labai džiaugiamės, kad nuo pirmojo festivalio, kuriame dalyvavo 200 žmonių, išaugome iki tūkstančio dalyvių pagrindiniame renginyje, o per visas tris dienas festivalyje dalyvavo daugiau kaip 3000 žmonių. Masiškai sušokome labai daug šokių – per tris dienas apie 100 šokių, kurie kartojosi skirtingose miesto vietose.
Manau, kad tiek daug vienu metu šokančių žmonių – atrodė, kad visas miestas šoko – ir yra šio renginio išskirtinumas. Ir tai man, kaip organizatoriui, yra didžiausias džiaugsmas.
– Dalyviai tikriausiai atvyko ne vieni, tad džiaugsmo, ko gero, netrūko ir Druskininkų viešbučiams, ir maitinimo įstaigoms?
– Tikrai taip. Žmonės atvažiavo su šeimomis, artimaisiais, draugais ir pažįstamais. Visi jie tris dienas gyveno šokio ritmu ir turėjo galimybę pasinaudoti Druskininkų kurorte teikiamomis paslaugomis.
– Kuo ypatingi linijiniai šokiai? Atrodytų, kad tai – puiki išeitis tiems, kurie nori šokti, bet neranda poros.
– Linijiniai šokiai – tai ne tik judesys pagal muziką, bet ir bendrystė, kuri jungia skirtingo amžiaus, profesijų ir patirties žmones. Čia nereikia partnerio, nereikia ypatingų gebėjimų – tik noro. Šokis yra atviras visiems. Dalyviai šoka, bendrauja, džiaugiasi vieni kitais. O svarbiausia – dalijasi gera nuotaika.
Linijiniai šokiai ypatingi tuo, kad kiekvienas žmogus turi galimybę patirti įvairių stilių ir žanrų šokius. Linijiniai šokiai yra prieinami visiems, žmonės gali mėgautis muzika ir dalyvauti įvairiuose „keliaujančiuose“ festivaliuose po Lietuvą ir užsienį.

– Festivalio programa nebuvo konkursinė – tiesiog smagus laikas su muzika ir bendraminčiais?
– Taip, tai nėra konkursas. Tai yra bendrystės šventė, suburianti didelę šokių bendruomenę, kuri nuolat auga. Žmonės tiesiog džiaugiasi, bendrauja, susitinka, leidžia laisvalaikį šokio ritmu. Tai yra geras ir sveikas laisvo laiko praleidimas.
– Matėme ir vaikučius, ir garbaus amžiaus šokėjus.
– Amžius tikrai nėra ribojamas. Šokti gali visi – nuo vaikų iki senjorų. Ir, svarbiausia, visiems čia smagu!
– Kaip parenkate muziką festivaliui?
– Repertuaro sudarymas, muzikos parinkimas – sunkus ir atsakingas darbas. Kartu su Linijinių šokių federacija nuolat dirbame, keliaujame po pasaulio varžybas, domimės naujovėmis. Stengiamės parinkti tai, kas patiktų žmonėms: ir visiems gerai žinomas dainas, ir šiuolaikines, ir, žinoma, lietuvių autorių kūrinius. Atrasti, išrinkti ir surasti visiems patinkančius ritmus yra tikras iššūkis.
– Povilai, ką Jums asmeniškai reiškia šie penki Druskininkuose surengti festivaliai? Ypač šiemet, kai Druskininkai yra Lietuvos kultūros sostinė?
– Šiemet Druskininkai paskelbti Lietuvos kultūros sostine, ir festivalis puikiai įsiliejo į šią garbingą programą. Džiaugiuosi, galėdamas ne tik organizuoti renginį gimtajame mieste, bet ir būti vienu iš Kultūros sostinės ambasadorių. Tai – didžiulė garbė. Kai matau tiek laimingų, šokančių, pasipuošusių žmonių, kai aplink – gera emocija, energija, bendrystė, suprantu, kad visa tai – ne veltui.
Man teko didžiulė garbė garsinti Druskininkus Lietuvoje ir pasaulyje. Tai – didžiulė atsakomybė, garbė ir man, kaip druskininkiečiui, tai reiškia labai daug. Džiaugiuosi, galėdamas atvežti tokį kiekį žmonių į savo miestą.
– Ar Jūsų šokių studijoje „Dosado“ sutelpa visi norintieji šokti?
– Kiekvienais metais sulaukiu vis didesnio būrio žmonių, kurie domisi šokiais ir nori šokti. Festivaliai „Druskininkai – šokio ritmu“ padeda žmonėms pamatyti, kad šokti gali visi, kad tam nereikia kokių nors specifinių sugebėjimų ar įgūdžių. Jie pamato, kad tai įmanoma ir nusprendžia pabandyti. Pavyzdžiui, praėjusį rugsėjį surinkau visiškai naują grupę žmonių, kurie, pamatę festivalį, pasakė: „Mes būtinai norime dalyvauti“. Ir šiemet jie jau puikiai atstovavo Druskininkams. Kai yra noras ir bendrystė – viskas įmanoma.
– Jūsų studijoje šoka įvairiausių profesijų žmonės – medikės, pedagogės, policijos pareigūnės, valstybės tarnautojai. Šokis suvienija visus?
– Kai žmogus įeina į salę – nesvarbu nei profesija, nei amžius. Visi šoka. Ir visiems smagu. Taip, labai džiaugiuosi, kad žmonės iš įvairiausių sričių atranda šokį. Šokis suteikia bendrą kalbą ir galimybę visiems surasti ryšį.
– Kas labiausiai įsiminė ir liko širdyje po šių metų festivalio?
– Labiausiai įsiminė tas momentas prie muzikinio fontano, kai vienu metu šoko tiek žmonių, kad net sunku buvo aprėpti akimis. Ta bendra energija buvo tiesiog nepakartojama. Didelį įspoūdį visiems paliko dalyvių gausa. Pradėję nuo 200 dalyvių, išaugome į stiprų, didelį ir garsų renginį.
Ačiū visiems, kurie prisidėjo – ypač Kristupui Andruliuoniui, kuris dirbo su fontano šviesomis ir vandens srovėmis. Jis sukūrė tikrą šventę. Ir, žinoma, ačiū mano pasiūlytą šokių festivalio idėją palaikiusiai Druskininkų savivaldybei bei visiems renginio rėmėjams.
Parengė Laima Rekevičienė