Pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico kūryba sugrįžo į gimtuosius Druskininkus
Šių metų „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ šūkis „Čiurlionio paliesti“ gražiai rezonuoja su jau chrestomatiniu tapusiu Ž. Lipšico prisipažinimu: „(…) Čiurlionis buvo tikras genijus. Ir aš didžiuojuosi gimęs kaime, kurio žemę lietė jo kojos. Mūsų brangieji, nepamirštamieji Druskininkai.“
Praėjusią savaitę Druskininkų miesto muziejuje buvo atidaryta paroda „Sugrįžtu į Druskininkus“, kurioje eksponuojamos iš Druskininkų kilusio, pasaulinio garso menininko, litvako Žako Lipšico skulptūros, piešiniai ir litografijos bei kito žinomo menininko Teo Tobiaso tapyba, piešiniai, litografijos ir skulptūros iš dr. Šmuelio Taco kolekcijos. Tai – pirmoji Žako Lipšico paroda jo gimtuosiuose Druskininkuose.
Renginio atidarymą pradėjo arfininkė Joana Daunytė, kurios, kaip sakė Druskininkų miesto muziejaus direktorius Gintaras Dumčius, pirštų užgauti arfos garsai užpildė erdvę muzika, taip mėgta paties Ž. Lipšico. Gyva arfos muzika tartum atgaivino ir prakalbino svarbaus Lipšico kūrybinio etapo lūžio skulptūrą „Arfininkai“, kurios vaizdas buvo pasirinktas pakvietimui į dviejų žymių litvakų – Žako Lipšico ir Teo Tobiaso – kūrybos parodą. „Sugrįžtu į Druskininkus!“ – frazė, tarsi turinti sparnus, kaip ir skulptūroje pavaizduoti du arfininkai, sudarantys paukštį išskleistais ir skrydžiui paruoštais sparnais.
Gausiai lietingą popietę į Miesto muziejų susirinkusiųjų būrį pasveikino Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, kolekcininkas dr. Š. Tacas bei akademikas prof. Antanas Andrijauskas.
„Druskininkams, kurie šiemet neša Lietuvos kultūros sostinės karūną – tai iš tiesų svarbus įvykis, – sakė G. Dumčius, o man pačiam asmeniškai tai – ištesėtas pažadas, duotas prieš 22 metus muziejuje apsilankiusiai skulptoriaus dukrai Lolyai Lipšic. Ji tąkart Miesto muziejuje paliko raštelį: „Ačiū už šiltą svetingumą! Tikiuosi dar kartą sugrįžti aplankyti tėvo gimtojo miesto“
Ir jos viltis sugrįžti buvo išpildyta su kaupu.
Paroda „Sugrįžtu į Druskininkus“ tinka ir žinomam litvakų dailės kolekcininkui dr. Samueliui Tacui, sukaupusiam geriausią asmeninę litvakų dailės kolekciją pasaulyje. Gimęs Alytuje, vasaromis daug laiko praleisdavęs Druskininkuose, bendravęs su žymiuoju Karoliu Dineika ir iš jo mokęsis profesijos subtilybių, dr. Š. Tacas sugrįžo į Druskininkus su savo svaria ir druskininkiečiams svarbia kolekcijos dalimi – Ž. Lipščico (1891–1973) ir Teo Tobiaso (1927–2012) kūryba.
Parodos organizatoriai padėkojo dr. Š. Tacui už jo meilę Druskininkams, dailei ir parodai paskolintus eksponatus.
Druskininkų miesto muziejuje paroda veiks iki rugsėjo 30 dienos.
Alvydo Lukoševičiaus nuotraukose – renginio fragmentai
Dosjė
Chaimas Jakobas Lipšicas gimė 1891 m. litvakų šeimoje Lietuvoje, Druskininkuose, o 1909 m. išvyko į Paryžių ir studijavo École des Beaux-Arts ir Académie Julian. Lipšicas taip pat įsitraukė į Monmartro meno bendruomenę, susidraugavo su Pablo Picasso, Juan Gris, Diego Rivera, Amedeo Modigliani ir kitais. 1913 m., įkvėptas Picasso ir kolegos skulptoriaus Aleksandro Archipenkos, jis pradėjo kurti savo pirmuosius kubistinius darbus. 1916 m. Lipšicas pasirašė sutartį su įtakingu meno prekeiviu Léonce Rosenberg ir 1920 m. surengė pirmąją personalinę parodą Rosenbergo galerijoje „Galerie L‘Effort Moderne“.
Trečiojo dešimtmečio viduryje Lipšicas ėmė tolti nuo kubizmo ir perėjo prie figūratyvinio, emociškai išraiškingo stiliaus – ažūrinių skulptūrų, kurios integruojasi, įsipina į aplinkinį kraštovaizdį. 1930 m. Lipšicas surengė pirmąją didelę retrospektyvą Jeano Bucherio Renesanso galerijoje, o 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje buvo eksponuojamas jo monumentalusis „Prometėjas smaugia grifą“. 1940 m. nacių okupacija privertė skulptorių bėgti iš Paryžiaus ir, ieškodamas prieglobsčio, kitais metais jis apsigyveno Niujorke. Vėlesnėje karjeroje Lipšicas vis labiau domėjosi mitologinėmis, biblijinėmis ir universaliomis žmogiškosiomis temomis, žydų religiniu gyvenimu ir judaizmo tyrinėjimais savo kūryboje. 1946 m. Lipchitzui buvo suteiktas Garbės legiono kavalieriaus ordinas, o 1954 m. Niujorko modernaus meno muziejuje buvo surengta retrospektyvinė jo darbų paroda, kuri vėliau buvo eksponuojama Walkerio meno centre Mineapolyje ir Klivlando meno muziejuje. Lipšicas mirė 1973 m. Kapryje, Italijoje, ir buvo palaidotas Jeruzalėje. Šiandien jo darbus kolekcionuoja daugybė institucijų visame pasaulyje: Metropoliteno meno muziejus ir Modernaus meno muziejus Niujorke; Čikagos meno institutas; Filadelfijos meno muziejus; G. K. Walkerio meno centras Mineapolyje; Nacionalinė meno galerija Vašingtone; Tate Modern Londone; Pompidou centras Paryžiuje ir Tel Avivo meno muziejus.
Šioje parodoje Druskininkuose eksponuojamos šešios Ž. Lipšico bronzos skulptūros – 1930 m. „Arfininkai“, 1922 m. „Grojantis gitara“ ir kt.; 1 piešinys tušu ir 2 ciklų – „Gyvenimo medis“ ir „12 piešinių Prometėjui“ 15 litografijų bei Théo Tobiasse’o 10 tapybos darbų, 1 bronzos skulptūra, 1 piešinys ir 5 litografijos.
„Mano Druskininkai“ informacija