„Girios aide“ – paskaita apie Žemės gelmes

Ramunė Žilienė

Pasaulinės Žemės dienos išvakarėse Miško muziejuje „Girios aidas“ organizuota paskaita „Druskininkų meteoritinis krateris ir kitos žemės gelmių paslaptys“ bei susitikimas ir diskusija su lektoriumi, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriumi dr. Jonu Satkūnu.


„Girios aide“ vyko paskaita „Druskininkų meteoritinis krateris ir kitos žemės gelmių paslaptys“ ir susitikimas su lektoriumi dr. J. Satkūnu/ Ramunės Žilienės nuotrauka

Pasak mokslininko, Druskininkai yra vienas iš geologiškai gerai ištirtų plotų. Druskininkų apylinkėse, Mizarų kaime yra tik vienas iš kelių Lietuvoje aptiktų tikrų meteoritinių kraterių, kuris išryškėjo, 7-ame dešimtmetyje padarius Druskininkų apylinkių geofizinę nuotrauką. Kaip skelbia įvairūs šaltiniai, atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad prieš maždaug 500 milijonų metų Druskininkų apylinkėse į Žemės paviršių atsitrenkė apie 200 metrų skersmens dangaus kūnas, po smūgio palikęs taisyklingą įdubą. Jos centras yra prie Mizarų kaimo, o pagrindinė dalis – kairiajame Nemuno krante. Druskininkus siekia tik nedidelė kraterio dalis. „Tad galėtumėte sakyti, kad Druskininkai yra ant kraterio krašto“, – sakė mokslininkas. Jo žodžiais, krateris užpildytas storu uolienų klodu.
Kokia kraterio svarba mineralinio vandens šaltinių, besiveržiančių iš kraterio gelmių, susidarymui? Ar dėl to, kad Druskininkų apylinkės patyrė dangaus kūno smūgį, Druskininkuose dabar yra mineralinių šaltinių? Mokslininko nuomone, būtent meteoritinis krateris galėjo nulemti tektoninių lūžių – jais cirkuliuojantis mineralinis vanduo ir patenka į vandeningus sluoksnius ir net pasiekia žemės paviršių šaltinių pavidalų – laidumą.
Dr. J. Satkūno mokslinių tyrinėjimų objektas – klimato įvykiai per pastaruosius milijoną metų (kvartero periodas). Mokslininkas pasidžiaugė, kad Druskininkuose, greta kitų kurorto privalumų, galima grožėtis ir įspūdingomis kontinentinėmis kopomis.
Pasaulinei Žemės dienai skirtą paskaitą ir susitikimą organizavo „Druskos studija“ ir „Druskininkų miškų urėdija“.