Paminėtas Leipalingio progimnazijos A. Volungevičiaus kraštotyros muziejaus šešiasdešimtmetis

„Muziejai yra tai, kaip mes dabartyje suvokiame, kaip praeityje žmonės suvokdavo iki jų buvusią praeitį. Muziejai nėra apie kitus, muziejai yra apie mus pačius“ (Pieter van Mensch).

1957 m. rugsėjo 2 d. Leipalingio vidurinėje mokykloje įsteigtas kraštotyros muziejus. Jo iniciatorius ir ilgametis vadovas buvo mokytojas Algirdas Volungevičius (1923-2008), nuoširdžiu darbu sukūręs tai, kuo šiuo metu leipalingiečiai gali pelnytai didžiuotis.  Nueitas ilgas ir prasmingas kraštotyrinio darbo kelias, suteikęs galimybę veikti, pasitelkiant naujas veiklos formas. Rugsėjo 15 d. muziejus minėjo savo veiklos 60-metį. Sukakčiai paminėti buvo atidaryta fotografijų paroda „Akimirkose įprasminta istorija“ bei surengtas jubiliejinis koncertas.

Iškilminga proga  mokyklai bei muziejaus darbuotojams Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko sveikinimą perdavė mero patarėja Irena Lynikienė, juos pasveikino Seimo narys Zenonas Streikus, Švietimo skyriaus vedėjas Jevfgrafijus Samuchovas, „Ryto“ gimnazijos direktorė Egidija Vilkienė bei Švietimo centro direktorius Vytautas Gintutis, Druskininkų miesto muziejaus direktorius Gintaras Dumčius  ir Lazdijų krašto muziejaus kolektyvas su direktore Daina Plediene. Jubiliejinėje koncertinėje programoje skambėjo styginių kvarteto atliekami V. A. Mocarto, A. Borodino, G. Kuprevičiaus ir kitų kompozitorių kūriniai.

Prisiminus pirmuosius muziejaus veiklos žingsius, galime teigti, kad jie buvo nedrąsūs. Nuoširdžiomis Mokytojo pastangomis ir dideliu darbu buvo parengta pakankamai gausi ekspozicija, pasakojanti apie Lazdijų rajono istoriją, geologiją, archeologiją, apylinkių gamtą, etnografiją, mokyklos istoriją bei žymius žmones. Muziejaus įkūrėjas, kraštotyros ekspertas bei mokytojas ekspertas  A. Volungevičius ilgą keturiasdešimties metų laikotarpį skyrė pedagoginiam darbui ir kraštotyrai. Bendradarbiaujant su istorikais ir archeologais, visa Leipalingio miestelio istorija tyrinėta ir pateikta ryškiausių istorinių įvykių kontekste. Daug svarbios istorinės medžiagos  gauta iš kun. Jono Reitelaičio, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fondų, taip pat atliekant archeologinius kasinėjimus.

Muziejus   užėmė svarbią vietą ugdymo procese ir jo veiklą visada palaikė ir rėmė kolegos mokytojai bei vadovybė. Tuo metu mokyklai vadovavusio ilgamečio direktoriaus Bronislovo Misevičiaus iniciatyva iš Kauno karo muziejaus gautos ekspozicinės vitrinos, talpinusios gausų kiekį eksponatų. Gilėjo ir kraštotyrinio darbo veikla, apimanti ne tik rimtus istorinius tyrinėjimus, bet ir straipsnius spaudoje. Muziejaus turinį puikiai papildė mokytojos Onutės Bleizgienės su mokiniais surinkti tautosakos kūriniai. Negalime nepaminėti pačių leipalingiečių dovanotų eksponatų. 1980 m. muziejui suteiktas liaudies muziejaus vardas. Atėjus istorinėms permainoms, kartu keitėsi ir muziejus. Tiesą sakant, muziejinio tiriamojo darbo prasme didelių pokyčių neįvyko, nes didelė dalis uždraustos medžiagos, liečiančios pokario rezistencinį judėjimą, jau buvo surinkta. Dabar  atsirado galimybė ją pateikti lankytojams. Taip muziejaus ekspoziciją papildė rezistencinio judėjimo kambarys, pasakojantis apie Leipalingio partizanus. Minint Leipalingio 500 metų jubiliejų,  atidarytas ryšių su Lenkija kambarys. Tai tik keletas štrichų veiklos, kuriai atiduota daug  laiko, pastangų ir kruopštaus darbo.

Po mokytojo mirties 2008 metais muziejui vadovauti pradėjo buvusi mokyklos direktorė Birutė Zuzevičienė. Per šį laiką iki 2015 metų muziejus pasipildė iš Australijoje gyvenusio leipalingiečio Antano Laukaičio gautomis nuotraukomis bei sporto eksponatais. Jo archyvus papildė gausus Adolfo ir Izabelės Navarackų dovanotų knygų fondas su keletu daiktų. Mokytojos vadovaujamas „Jotvingio“ klubas su jaunaisiais jo nariais tyrinėjo ne tik krašto istoriją, paliesdamas istorines bei patriotines temas, bet ir rinko duomenis apie šiandienos gyvenimą, papildantį miestelio istoriją. Ne vienas monografijos autorius papildė savo knygą pačios mokytojos asmenine patirtimi ir muziejaus fonduose esančia medžiaga.

2015 m. rugsėjo 4 d. muziejus atvėrė atnaujintuose Leipalingio dvaro rūmuose. Atsiradus naujoms erdvėms, atsirado ir kitų, laikmečio padiktuotų veiklos formų. Čia dažnai vyksta pamokos ir edukaciniai užsiėmimai. Leipalingio mokiniai visada turėjo ir turi išskirtinę galimybę naudotis muziejumi, kuriame esantys eksponatai, pasitelkus mokytojų vaizduotę ir kūrybiškumą,  tarnauja kaip priemonės pamokos turiniui praturtinti.

Mokyklos muziejaus veikloje neatsiejama dalis yra renginiai suaugusiems. Per pastaruosius metus jų būta pakankamai daug. Vyko parodos, kurios buvo panaudojamos dailės bei istorijos pamokoms. Į mokymosi procesą įtraukiama ir muziejuje vykusių renginių suaugusiems medžiaga. Pavyzdžiui,  praėjusiais metais muziejuje organizuoti knygų pristatymai.

Muziejaus ekspozicija bei fonduose saugojami eksponatai, be abejonės, išreiškia vietos bendruomenės santykį su savo istorija. Kuriant muziejų, bendruomenė daug prisidėjo. Jis buvo jų įprasminimo, atminimo apie juos išsaugojimo vieta. Kiekvienas eksponatas buvo nešamas su tikslu pasitarnauti muziejui ir Leipalingiui, žinias perduoti jaunajai kartai. Na, gal dar ir kad kiti sužinotų apie Leipalingį.

Taigi muziejus komunikacija neatsiejama nuo bendradarbiavimo su visuomene ir vietos bendruomene. Tik dialogas yra galimybė papasakoti apie tai, kaip gyveno leipalingiečiai. Komandinė veikla visada padeda pasiekti puikių rezultatų.

Visa, kas pasiekta per šį ilgą šešiasdešimties metų nueitą kelią ir kas vyksta dabar, yra geranoriško atsidavimo savo kraštui išraiška. Dar ir dabar muziejaus fondus pildo mokytojos Ados Volungevičienės dovanojami eksponatai, puikiai naudojamės mokytojos O. Bleizgienės surinktais tautosakos kūriniais. Esame dėkingi ir ilgamečiam mokyklos direktoriui B. Misevičiui ne tik už muziejaus palaikymą, indėlį, tobulinant jo veiklą, bet ir už puikią knygą „Po tėviškės dangum“, kurioje sudėta ne tik Mažonių kaimo istorija, bet ir gyvenimo realijos, paįvairinančios laikmečių liudijimus. Muziejaus veikla neįsivaizduojama be bendradarbiavimo su Leipalingio bendruomene ir biblioteka. Reiškiame padėką bendruomenės pirmininkei Žanetai Krivonienei ir bibliotekos vedėjai  Astai Gudaitienei. Prie muziejaus renginių viešinimo ir jų vykdymo prisideda ir Leipalingio parapijos klebonas kun. Paulius Marčiulionis. Kunigas mielai laikė Šv. Mišias už holokausto aukas bei iškiliuosius Leipalingio parapijos žmones. Didelės pagalbos ir palaikymo visada sulaukiame iš Druskininkų kultūros centro – dėkojame jo direktorei Rimutei Viniarskaitei, renginių administratorei Danguolei Žėkienei ir visiems muziejaus bičiuliams, buvusiems su muziejumi visą šį ilgą jo gyvavimo laikotarpį.

Muziejaus šešiasdešimtmečio proga organizuotame iškilmingame renginyje dalyvavo Druskininkų savivaldybės, Švietimo įstaigų atstovai, svečiai iš kitų miestų/Aldo Liaukaus nuotrauka

Laima Žukauskaitė