Kūrybingos druskininkietės pristatė savą žvilgsnį į Čiurlionių šeimą

Praėjusį ketvirtadienį M. K. Čiurlionio namuose – muziejuje buvo galima daug nauja ir įdomaus sužinoti apie Čiurlionių šeimą – ten pristatyta druskininkiečių autorių Reginos Stankevičienės, Sigitos Rundytės, Aušros Sedlevičiūtės knyga „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ bei Evaldo Tamariūno videoapybraiža „Sakmė apie piršliaujančius vargonus, arba Karalių pasaka“.

„Džiaugiuosi, kad ne tik didmiesčiuose rašomos knygos apie Čiurlionį. Ir druskininkietės sugeba įvairiais aspektais pažvelgti į Čiurlionių šeimą“, – kalbėjo naujos knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatyme dalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Rasutė Žukienė

Knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ autorės, druskininkietės R. Stankevičienė, S. Rundytė ir A. Sedlevičiūtė / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Pristatė genijaus aplinką ir šeimą

Knyga „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“, skirta 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, pristato mažai tyrinėtą M. K. Čiurlionio vaikystės bei jaunystės laikotarpį ir aplinką, naujai įprasmina žymiausio Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus kūrybinį palikimą.

Leidinyje išsamiai pristatomi visi Čiurlionių šeimos nariai, supažindinama su M. K. Čiurlionio seneliais ir kitais giminaičiais, šeimos tradicijomis, vertybėmis, šeimoje vyravusia kultūra ir auklėjimu. Knygoje atskleidžiamas menininko aplinkos kontekstas – tuometis Druskininkų kurortas ir apylinkės bei socialinis M. K. Čiurlionio ratas. Aprašomi dailininko kūrybos įkvėpimai Druskininkuose, čia sukurti jo dailės kūriniai. Taip pat pasakojama apie istorinę sodybą (dabar M. K. Čiurlionio namai-muziejus) nuo jos įsigijimo iki šių dienų, pristatomi šeimai priklausę daiktai ir jų istorijos.

„Knygos sumanymas kilo muziejaus pastato renovacijos metu. Pastebėjome, kad trūksta informacijos, o artėjantis M. K. Čiurlionio jubiliejus sugeneravo mintį, kad reikia knygos apie Čiurlionių šeimą. Daug teko bendrauti su archyvu, pasikelti visų Čiurlionių vaikų gimimo liudijimus, domėtis kitais šios šeimos archyviniais dokumentais. Tai leido patikslinti M. K. Čiurlionio biografijos faktus, identifikuoti daugiau Čiurlionių šeimos gyvenamųjų vietovių“, – pasakojo R. Stankevičienė.

Atrado įdomių faktų

S. Rundytė pasidžiaugė bendra autoryste, pripažino, kad informacija knygai buvo renkama po trupinį: „Šioje knygoje rašiau Ratnyčios tekstą, bandžiau atskleisti tas M. K. Čiurlionio vietas, kuriose įspaustos jo pėdos. Radau informacijos, kad jis tapė ne tik paveikslus, bet ir piešdavo Druskininkų architektūrinius objektus – vilas, senąją bažnyčią.“

Viena iš knygos autorių – rinkinių kuratorė A. Sedlevičiūtė sakė, jog, rašydama savo tekstus, ji rėmėsi tik faktais. Ji analizavo M. K. Čiurlionio namų-muziejaus keitimosi etapus, domėjosi ten esančiais eksponatais.

„Muziejuje yra tik vienuolika M. K. Čiurlionio daiktų – etiudinės, dažų tubelės ir kiti. Pavyko išsiaiškinti, kokių gamintojų dažais tapė mūsų krašto genijus. Įdomu tai, kad kai kurios dažų gamyklos veikia iki šiol“, – pasakojo A. Sedlevičiūtė.

Knygos dizainerė Lina Basienė sakė norėjusi, kad autorių darbas sužibėtų ir vizualiai: „Kai kas pastebėjo niūroką knygos viršelį. Kaip matyti iš naujų tyrinėjimų, Čiurlionio gyvenime turėjo būti nemažai tamsių natų, nemažai tragizmo, todėl Čiurlionis yra skambus. Dirbdama prie šios knygos, atradau asmenišką sąsają su tuo, ką dariau, atradau ryšį su Čiurlioniu.“

Pristatė videoapybraižą

Tą vakarą buvo pristatyta ir videoapybraiža „Sakmė apie piršliaujančius vargonus, arba Karalių pasaka“, kuri buvo sumanyta kaip kultūrinė duoklė M. K. Čiurlionio tėvams Konstantinui ir Adelei. Jos autoriai – buvęs TV, spaudos ir radijo žurnalistas, o dabar Varėnos kultūros centro ryšių su visuomene specialistas Evaldas Tamariūnas ir operatorius Almantas Vilbikas – vadovavosi nuostata, kad, aptariant bet kurio genijaus gyvenimą, nepelnytai pamirštami (arba nesulaukia deramo dėmesio) jų tėvai, ir bent jau šiuo atveju pamėgino tą spragą užpildyti.

„Pirminis videoapybraižos sumanymas – Čiurlionio tėvų 150-osios santuokos metinės. Pradžioje galvojome apie filmą su vaidybos elementais, bet tai brangu, o ir laikas spaudė, galvojome kombinuoti su animacija, tačiau ir tos minties teko atsisakyti. Liko surasti teisingą matymą. M. K. Čiurlionio paveikslas „Karalių pasaka“ tarsi pastūmėjo papasakoti apie tėvelius, remiantis pasakos forma. Taip ir padarėme. Filmo trukmė – devynios minutės, jis galėtų būti demonstruojamas mokyklose. Mums įstrigo momentas – M. K. Čiurlionio tėvelio išėjimas į Sibirą. Manau, kad tokie dalykai vaikui palieka įspaudą gyvenime. Gal tai pridėjo tamsių natų M. K. Čiurlionio kūryboje? Apie šią videoapybraižą galėčiau pasakyti: „Mažas darbelis apie didelį žmogų ir jo tėvelius“, – kalbėjo E. Tamariūnas.

Laimutis Genys