„Snow Arenos“ operatoriaus konkursą laimėjęs centras „AQUA“ planuoja dar labiau išplėsti unikalių pramogų spektrą

Rugsėjo pradžioje įvyko uždaros slidinėjimo trasos „Snow Arena“ ir jai priskirto valstybinės žemės sklypo pardavimo aukcionas, kuriame varžėsi du dalyviai.

Aukcioną laimėjo Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „AQUA“, pasiūlęs 10,3 mln. eurų kainą. Arenos valdymo laikinumo istorijoje pagaliau padėtas taškas.

Druskininkuose esanti „Snow Arena“ patenka į geriausiųjų pasaulio uždarų slidinėji trasų penketuką / Mariaus Dovidausko nuotrauka

Aukciono rezultatu džiaugiasi ir Druskininkų savivaldybės vadovai, nes bus garantuotas šio objekto veiklos tęstinumas, o gautos lėšos, bus investuotos į Kultūros ir kongresų rūmų projektą. Naujasis „Snow Arena“ valdytojas – centras „AQUA“ – jau turi planą, kaip čia sukurti naują traukos objektą, o arenos vadovybė džiaugiasi galimybe tęsti bei plėsti savo veiklą ir jaustis stabiliai.

Druskininkuose esanti „Snow Arena“ patenka į geriausiųjų pasaulio uždarų slidinėji trasų penketuką / Mariaus Dovidausko nuotrauka

Formuos naują traukos centrą

Apie aukcioną, planus ir projektus, tapus „Snow Arena“ operatoriumi, kalbėjomės su Sveikatinimo ir poilsio centro „AQUA“ direktoriumi Edmundu Antanaičiu.

 – Ar lengvai laimėjote aukcioną?

– Reikėjo nugalėti konkurentus. Jie, ko gero, manė, kad nupirks areną už pradinę kainą, tačiau ją pakėlė. Jei būtų dar labiau pakėlę kainą, tai gal būtume ir pasitraukę. Bet jie pasiūlė tiek, kiek pasiūlė, taigi mes dar šiek tiek pakėlėme kainą ir areną nusipirkome.

– Ką planuojate toliau daryti su „Snow Arena?

– Toliau plėtosime arenos veiklą, ten papildomai formuosime naujų traukos centrų. Kadangi kartu su arena nupirkome ir šalia esantį žemės sklypą, dabar galėsime įgyvendinti savo planus, nes, kai ten buvo savivaldybės turtas, nebuvo galima atlikti jokios plėtros. Dabar turime daug ir įvairių planų. Vienas iš jų – įrengti uždarą sportinių pramogų kompleksą, kuriame atsiras kalniukai, sintetinė danga, bus galima čiuožti su padangomis. O vėliau gal atidarysime ir lauko slidinėjimo trasą, veikiančią visus metus. „Snow Arenoje“ įrengta rekuperacinė sistema, taigi, šaldant sniegą, atsiranda perteklinės šilumos, kurią galėtume naudingai panaudoti ir jos neišleisti į orą.

E. Antanaitis, Sveikatinimo ir poilsio centro „AQUA“ direktorius / Laimos Rekevičienės nuotrauka

– Kokie bus Jūsų pirmieji darbai, tapus šio objekto operatoriumi?

– Pirmas planas – saulės jėgainės įrengimas. Laimė, prieš porą metų esame pasirašę ilgalaikę elektros tiekimo sutartį su fiksuota kaina, kuri šiandien, palyginti, yra tikrai nedidelė. Tokią kainą turėsime iki kitų metų birželio. Per tą laiką ketiname įsirengti tokią saulės elektrinę, kurios gaminamos elektros užtektų ne tik „Snow Arenai“, bet ir centrui „AQUA“.

Lietuvoje yra problema su saulės elektrinėmis, dažnai nėra pakankamų galingumų prie ko prisijungti, nes visos didelio pralaidumo elektros linijos Lietuvoje užimtos. Mes tokių problemų neturime. Jau dabar renkame pasiūlymus, kas tą elektrinę mums galėtų įrengti, siekiame, kad nereikėtų ilgai laukti. Gal rasime bendrovę, kuri pati gamina modulius ir įrengia saulės elektrines?

Dalis modulių bus ant „Snow Arenos“ stogo, kita dalis – ant šoninių sienų, nes stogo pakrypimas yra į priešingą pusę nuo tos pusės, kur šviečia saulė. Įsirengdami saulės modulius ant arenos stogo, turime tikslą ne tik gaminti saulės energiją, bet ir apsaugoti stogą nuo tiesioginių saulės spindulių. Vasarą saulė įkaitina stogą iki 70 laipsnių. Taigi, turėsime dvigubos naudos.

– Kokia šiandien yra „Snow Arenos“ lankytojų situacija?

– Žinome, kad arena yra šiek tiek praradusi rinką, nes nebeliko lankytojų iš Rusijos ir Baltarusijos. Iki šiol sulaukdavome 50 proc. užsieniečių, o dabar jų – tik 18 proc. Nežinia, kaip čia toliau bus energetikos krizės kontekste. Manau, kad gali laukti panašus laikotarpis, kaip 2008-2009 metais, kai viskas buvo orientuota į taupymą. Tikimės, kad žmonės vis dėlto rinksis ir pramogas – pasiūlysime tokių, kurių niekur kitur Lietuvoje nebus.

– Ar po šio aukciono keisis „Snow Arenos“ juridinis statusas?

– Iš esmės niekas nesikeičia, tik nekilnojamas turtas kitaip įformintas. Mums svarbiausia, kad dabar esame šalia arenos esančio sklypo žemės sklypo šeimininkai – tai suteikia daugiau galimybių plėtrai, bus lengviau gauti kreditus.

Ir arenos personalas dirba stabiliai, nes, mano įsitikinimu, žmonės net neturi pajausti, kad kas nors pasikeitė.

– Dvejus metus centras „AQUA“ buvo arenos operatoriumi. Kokias stipriąsias ir silpnąsias arenos puses pamatėte?

– Na, didžiausia problema – didelės elektros sąnaudos. Bet ją žadame išspręsti. Žinoma, arenos ekspoatacija brangi, nes naudojama specifinė technika, vien traktorius kainuoja 300 tūkst. eurų, o, pavyzdžiui, troso keitimas – 100 tūkst. eurų. Bet, norint teikti kokybiškas ir saugias paslaugas, tai daryti būtina.

O rezultatais tikrai galima pasidžiaugti. Pirmiausia – arenos sportine dalimi, nes pas mus treniruotis atvyksta sportininkai iš viso pasaulio. Manau, kad jau pasiekėme pakankamai aukštą paslaugų teikimo lygį, jei mus renkasi pasaulio kalnų slidinėjimo lyderiai.

– Ką galite pasakyti pesimistams, kurie niekada nemato perspektyvos, tik džiaugiasi, jei kas nors neveikia?

– Jie ir nepamatys niekur nieko gero. Nei gausybės sportininkų iš įvairių šalių, kurie čia gyvena, maitinasi, palieka Druskininkuose daug pinigų. Juk šis objektas savivaldybei nekainavo nė euro, tai buvo ES lėšos, banko ir operatoriaus pinigai.

Jei kai kam kyla klausimų dėl arenos piniginio įvertinimo, tai ji buvo vertinta ne kaip metalo konstrukcija, kurią būtų galima parduoti, išardžius areną, bet kaip objektas, tinkamas vystyti verslui.

Plės paslaugų spektrą

Apie tai, kas keisis „Snow Arena“ veikloje, atsiradus nuolatiniam koncesininkui, kalbėjomės su „Snow Arena“ vadovu Aivaru Kadziausku.

– „Snow Arena“ turi naują šeimininką. Ką tai reiškia šiam objektui?

– Kai centras AQUA nusipirko „Snow Areną“, džiaugėmės, kad bus darbų tęstinumas ir jausimės stabiliai. Nereikia pamiršti, kad šis objektas yra tikrai patrauklus, rentabilus ir naudingas Druskininkams.

„Snow Arenos“ populiarumą rodo išaugęs pas mus besitreniruojančių profesionalių sportininkų skaičius. Padarytos investicijos jau pasiteisino – ir sportininkai, ir slidininkai mėgėjai įvertino pakeistą šaldymo įrangą, sniego dangą, visoje arenoje pakeistas LED apšvietimas. Atgarsis apie areną – labai geras. Ir ypač tada, kai apie ją kalba nuolat pas mus besitreniruojanti olimpinė čempionė Petra Vlhova, kuri išvykdama visada dėkoja už suteiktas puikias sąlygas profesionalioms treniruotėms.

Buvo labai smagu girdėti, kai olimpine čempione tapusi Petra per interviu labai gražiai atsiliepė apie „Snow Areną“, kurioje ruošėsi atsakingiausiems startams, palinkėjo mums sėkmės.

A. Kadziauskas, „Snow Arena“ vadovas / Laimos Rekevičienės nuotrauka

– Šiemet pas jus treniravosi ir Austrijos rinktinė? Jeigu sportininkai iš Alpių kalnų krašto renkasi Druskininkus – tai jau geras įvertinimas?

– Pas mus nuolat treniruojasi ir italai. Šiemet jau sulaukėme ir Austrijos nacionalinės slidininkų rinktinės antrosios komandos, o dabar atvažiuoja ir olimpinė šios šalies rinktinė. Manau, kad tam įtakos turėjo ir geri Petros atsiliepimai apie „Snow Areną“, ir mūsų pačių įdirbis, gerinant treniruotėms reikalingas sąlygas.

– Pakalbėkime apie arenos lankytojų skaičius. Ar jie Jus džiugina?

– Kalbant apie sportininkus, tai vien per šių metų rugpjūčio mėnesį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų srautas padidėjo daugiau kaip 21 procentu. Pernai rugpjūtį sulaukėme daugiau kaip 790, o šiemet – 814 profesionalių sportininkų. Rugsėjį, pagal prognozes, jų žada būti per 1300. Taigi jaučiamas labai didelis augimas.

Slidinėjimo entuziastų srautai, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo net 70 procentų. Pernai rugpjūtį paslidinėti atėjo 418 slidininkai mėgėjai, šiemet – 1389. Jeigu skaičiuotume visus lankytojus, kurie užsuka į „Snow Areną“ (ne tik slidininkus), pabūna, pasivaikšto, pavalgo, tai rugpjūtį jų būta 3312, o rugsėjį – jau 4806. Tie skaičiai mus tikrai džiugina, matome, kad judame teisinga linkme.

Beje, pastaruoju metu būna nemažai dienų, kai pas mus, „Snow Arenoje“, lankytojų būna net daugiau nei vandens parke.

Žinoma, kol kas tenka atsiprašyti mūsų lankytojų, kad jie negali naudotis visa trasa – dėl didelio profesionalių sportininkų poreikio daugiau nei pusė trasos užima specialiai jiems paruošta ledo trasa.

Savaitgaliais pas mus vyksta snieglentininkų stovyklos. Jiems įrengtas visiškai naujas snieglenčių parkas. Ši sporto šaka labai greitai populiarėja. Taigi tenka dalintis – savaitgaliais arenoje karaliauja snieglenininkai, paprastomis savaitės dienomis – slidininkai.

O slidininkai mėgėjai į „Snow Areną“ plūsteli prieš žiemos sezoną, kai jie ima ruoštis pramogavimui kalnuose ir atvyksta čionai atgaivinti slidinėjimo įgūdžius. Taigi jau nuo spalio vidurio pradėsime mažinti profesionaliems sportininkams skirtų trasų kiekį ir lauksime žiemos pramogų mėgėjų.

O šiuo metu dėl sportininkų antplūdžio ir didelio užimtumo „Snow Arena“ dirba nuo 6 valandos ryto iki 21 valandos. Kitų lankytojų laukiame nuo 10 iki 19 valandos.

– Iš kokių dar šalių sulaukiate sportininkų?

– Pas mus šiemet treniravosi Serbijos, Jungtinės Karalystės, Rumunijos, Ispanijos, Makedonijos, Graikijos. Taip pat sulaukiame visų Baltijos valstybių, Lenkijos atstovų, sportininkų iš Italijos, Čekijos, Slovakijos, Olandijos. Treniruotis į „Snow Areną“ pastaraisiais metais atvykdavo ir Pietų Amerikos šalių slidininkai.

Smagu, kad pabaigę treniruočių stovyklą, sportininkai jau skuba rezervuoti laiką kitiems metams ir čionai sugrįžta, o mes, suprantama, galime numatyti mūsų arenos užimtumą ir planuoti veiklą.

Sportininkai „Snow Arenoje“ intensyviausiai treniruojasi nuo birželio iki spalio vidurio.

Džiaugiamės, kad pas mus treniravosi Ukrainos rinktinė, kuriai buvo suteiktos išskirtinės sąlygos. Mums rūpi, kad ir, vykstant karui jų šalyje, jie neprarastų įgūdžių ir siektų sportinių pergalių.

„Snow Arenoje“ besitreniruojanti olimpinė čempionė Petra Vlhova visada dėkoja už suteiktas puikias sąlygas profesionalioms treniruotėms / „Snow Arena“ archyvo nuotraukos

– Dabar kalbame apie jau veikiančius objektus, o ko galima tikėtis ateityje?

– Lankytojams būtų galima pasiūlyti ir ekstremalių pramogų, bet dabar labiausiai norisi viską kurti kompleksiškai, ne po vieną atskirą objektą. Todėl dabar kuriama paties „Snow Arenos“ vizualizacija, svarstoma, kaip kas galėtų atrodyti, kad šalia Druskininkų esantis unikalus slidinėjimo trasų kompleksas taptų dar patrauklesniu lankytojams – nuo pačių mažiausių iki garbaus amžiaus senjorų.

Jau dabar „Snow Arena“ patenka į uždarų slidinėji trasų geriausiųjų penketuką. Matome, kad pagal teikiamų paslaugų kokybę mes atliepiame ir slidininkų mėgėjų, ir įvairių šalių profesionalių sportininkų poreikius – jie renkasi mus.

„Snow Arenoje“ treniravosi Austrijos kalnų slidinėjimo rinktinė / Aleksandr Pustovit nuotrauka

– Arenoje dirba profesionalūs treneriai, čia slidinėjimo pradmenis įgyja moksleiviai, kaimų bendruomenės.

– Dar nuo praėjusių metų „Snow Arena“ yra pasirašiusi sutartis su 11 profesionalių trenerių, turinčių atitinkamas licencijas ir kategorijas. Jų paklausa vis didėja, todėl sutarys bus pratęstos.

Druskininkuose planuojama įvesti „Druskininkiečio kortelę“, kuri suteiktų galimybę patrauklesnėmis kainomis pasinaudoti kurorte teikiamomis paslaugomis. Ji būtų naudojama ir „Snow Arenoje“, kad pas mus ateitų kuo daugiau vietinių žmonių.

Jau ne vienerius metus „Snow Arenoje“ mokome slidinėti savivaldybės mokyklų šeštokus, įgyvendinant mūsų projektą, slidinėjimo pradmenis diegiame ir antrokams. Tikimės, kad tai bus tęstinė veikla, juolab, kad ir patys instruktoriai pabrėžia, kad geriausių rezultatų pasiekiama, pradėjus mokyti vaikus kuo ankstesniame amžiuje.

Labai džiaugiamės, kad Druskininkuose jau yra keletas jaunųjų slidininkų, kurie įvairaus lygio varžybose – ir šalies, ir tarptautinėse – yra pasiekę puikių rezultatų ir yra žinomi slidinėjimo pasaulyje, pavyzdžiui, Liepa Karlonaitė, kiti sportininkai, kurie siekia slidinėjimo aukštumų. Smagu, kad „Snow Arenoje“ jau auginame jaunąją kartą, kurie būtent šioje srityje galėtų garsinti Druskininkus ir Lietuvą.

Kaimo bendruomenės taip pat mokėsi slidinėti, ketiname surengti baigiamąjį renginį, kuriame jie galėtų pasivaržyti ir pademonstruoti, ko išmoko.

Tarptautinė slidinėjimo komanda MAGONI / Aleksandr Pustovit nuotrauka

– Šalia arenos veikia kartingų trasa, ką dar žadate lankytojams, pavyzdžiui, šį rudenį ir žiemą?

– Kartingų trasa tikrai pritraukia daugybę lankytojų. Tai yra dar vienas papildomas traukos centras, kviečiame šią pramogą išmėginti.

Turime galimybę, kol neužšalo upės ir ežerai, įsirengti šalia „Snow Arenos“ ledo aikštelę, kur žmonės galėtų ateiti pačiuožinėti pačiūžomis. Svarbiausia, kad oro sąlygos leistų užšaldyti pirminį ledą, kuris vėliau puikiai išsilaiko. Galima bus ir išsinuomoti pačiūžas, ir savas atsinešti.

Planuojame įvairius renginius, tarp jų ir kalėdinius, kad būtų išnaudojama puiki mūsų arenos erdvė, kad čia nuolat netrūktų gyvybės.

– Kokie Jūsų planai kitiems metams?

– Pati didžiausia svajonė, pakeisianti viso centro „AQUA“ ateitį – saulės elektrinės įrengimas.

Ričardas Malinauskas, Druskininkų savivaldybės meras: „Tai, kad „Snow Arenos“ koncesininko konkursą laimėjo centras „AQUA“, miestui tikrai naudinga, nes mes numanome, nujaučiame, ką ketina „AQUA“ ten daryti. O jie planuoja „Snow Arenoje“ daryti traukos objektą, kuris būtų ne mažesnis, nei pats vandens parkas.

Jei verslo pagrindinis tikslas yra kuo didesnis pelnas, tai mūsų tikslas – traukos objekto sukūrimas ir didelių srautų generavimas. Jei konkursą būtų laimėjęs kitas verslas, aš nežinau, ką jie būtų ten darę. O ką planuoja daryti vandens parkas – aišku, tai – ypatingas kompleksas. Tai nemanome, jog yra blogai, kad aukcioną laimėjo centras „AQUA“.

Dabar yra garantija, kad bus veikla aiški ir kryptinga. Džiaugiuosi, kad Tarybos nariai porą kartų kilstelėjo rankomis, ir savivaldybės biudžetas uždirbo kelis milijonus eurų, kurie bus investuojami į miestui reikalingus objektus, į jų plėtrą. Rezultatas tikrai geras, kaina dar pakilo, o centras „AQUA“ kažkada įdėtus pinigus ne tik atgauna, bet dar ir turi gerą objektą.“

Parengė Laima Rekevičienė ir Laimutis Genys