Meras R. Malinauskas: „Geriausia šventinė dovana –brangiausių žmonių sveikata“
Besibaigiantys metai primena sūpynes – vieną akimirką esi pakilęs aukštai, kitą – nusileidęs ant žemės. Praėjusios žiemos pradžia nieko bloga nežadėjo, o atėjęs pavasaris už parankės atsivedė pandemiją, kuri visiems šiems metams uždėjo savo sunkų antspaudą ir privertė kitomis akimis pažvelgti į gyvenimą, save, aplinkinius ir išgyventi gausybę paradoskų. Daugelį metų į kurortą poilsiautojus ir svečius kvietę Druskininkai, karantino laikotarpiu buvo priversti prašyti juos aplenkti mūsų miestą. Nežiūrint visų negandų, gyvenimas Druskininkuose nesustojo, ir šiemet būta daug prasmingų dienų ir nuveikta nemažai svarbių darbų.
Meras R. Malinauskas ragina praleisti gražiausias metų šventes mažame šeimos rate ir daryti viską, kad liga mus aplenktų/Mariaus Dovidausko nuotrauka
Apie praėjusių metų iššūkius, karantiną, pasikeitusį gyvenimą ir bendruomenės vienybę bei kitokias Kalėdas kalbamės su Druskininkų savivaldybės meru Ričardu Malinausku.
– Praėjusiais metais tokiu metu niekas net nesapnavo, kad visus iš vėžių išmuš ir planus aukštyn kojom apvers virusas. Druskininkų gyvenimą jis taip pat gerokai pakoregavo. Kokie iššūkiai buvo sunkiausi?
– Metai buvo labai dviprasmiški. Daugiau kaip 20 metų dirbdamas mero pareigose, kasdien vis galvodavau, kaip puoselėti kurortą, kad jis būtų kuo patrauklesnis ir įdomesnis miesto gyventojams ir svečiams. Sukome galvas, kaip pasiūlyti kuo daugiau pramogų, renginių, sveikatinimo ir gydymo paslaugų, kad atvyktų daugiau svečių. Ir staiga pavasarį prasidėjusi pandemija viską apvertė – teko imtis visų galimų priemonių, kad niekas nevažiuotų į kurortą, kad būtų saugesni vietos gyventojai. „Juoda ir balta“ – tokia tada buvo situacija.
– Druskininkai per pirmąją pandemiją, regis, užbėgdavo įvykiams už akių, ir tai, apie ką Vilniuje būdavo pradedama kalbėti, mūsų mieste jau buvo padaryta. Buvote su komanda gerasis pavyzdys – dirbote nuolat, posėdžiavote, palaikėte nuolatinius kontaktus su visomis įstaigomis.
– Niekada jokių laurų sau neprisiimu. Visada dirbame komandinį darbą. Ir matėme, kad sėdėti užsidarius atskiruose kabinetuose ar dirbti nuotoliniu būdu tuo metu buvo pragaištinga. Manau, net nerimta ir nesolidu. Kartu su atsakingais specialistais ir administracija, teisininkais, Savivaldybės gydytoja reikalingiausius sprendimus galėjome priimti per keletą minučių.
Šiuo metu dirbame nuotoliniu būdu ir renkamės pagal poreikį ar aktualijas.
– Esate minėjęs ir apie geranorišką bendradarbiavimą su verslo atstovais, kurie labai supratingai pasižiūrėjo į ekstremalią situaciją ir pasiūlė savo pagalbą.
– Vienas pirmųjų verslininkų, pasiūliusių pagalbą, buvo viešbučio „Galia“ šeimininkas Paulius Rinkevičius. Jis tada dar tikrai nežinojo, kad bus galimybė sulaukti atlygio už saviizoliacijai skirtų patalpų nuomą. Tada jis paskambino tiesiai man ir pasiūlė savo turimą viešbutį saviizoliacijos paslaugoms suteikti, net negalvodamas apie tai, kad jam bus sumokėta.
Vėliau, kiek teko bendrauti su verslininkais dėl pagalbos, tiekiant maisto produktus, maitinimo, apgyvendinimo ir kitas paslaugas, nebuvo tokios įmonės, kuri atsisakytų padėti. Labai reikalingos pagalbos sulaukėme ir iš savanorių.
Sakyčiau, kad tas iššūkis dėl užklupusios pandemijos dar labiau mus visus suvienijo. Parodė, kad esame draugiška bendruomenė. Dabar sunku visus ir paminėti ar ką nors išskirti. Nebent pirmąjį pagalbos ranką ištiesusį P. Rinkevičių.
Juk paprastai tada, kai tau sekasi, šalia būna daug žmonių, kuriems patogu ten būti. O kai užklumpa negandos, pamatai tikruosius draugus, tuos, kurie supranta ir palaiko.
Dabar tenka sulaukti ir žurnalistų klausimų, kaip vertinu verslo ketinimus atleisti darbuotojus, apie tai su darbdaviais tenka nemažai kalbėti. Ir, tiesą sakant, negaliu nei kaip nors vertinti jų planų, nei moralizuoti. Mes nežinome kiekvienos įmonės vidinės situacijos. Vieni yra paėmę kreditus, kurie juos spaudžia. Kiti kreditus yra išmokėję. Pas vienus darbuotojų mažiau, pas kitus daugiau. Vieni mėgina išleisti darbuotojus į prastovas, kiti ieško kitokių būdų. Tretiems tenka ir atleisti darbuotojus.
Manau, kad lengviausia tokioje situacijoje moralizuoti iš šalies, bet pirmiausia visada reikia jausti atsakomybę. Ir paklausti savęs, kaip aš pats elgčiausi tokioje situacijoje.
Labai gerai matome, kaip buvusi Seimo opozicija koneveikė tuometę šalies Vyriausybę dėl priimamų sprendimų, net skundė juos Konstituciniam teismui. O patys, gavę valdžią, jau pirmą dieną priiminėja tokius pačius sprendimus, kurie buvo skundžiami ir kurie galbūt prieštarauja Konstitucijai. Tada buvo kalbama vardan kalbėjimo, o kai tenka prisiimti atsakomybę, ir sprendimai tampa visai kitokie…
– Virusas, žinoma, daug ką pakeitė. Bet Druskininkuose gyvenimas nebuvo sustojęs. Bent jau vasarą. Kokie reikšmingiausi praėjusių metų įvykiai?
– Kalbant apie miesto gyvenimą, vien vasaros mėnesiais, kai po pirmosios pandemijos bangos nebebuvo toks suvaržytas kurortų gyvenimas, sulaukėme tikrai nemažai svečių. Žinoma, įtakos turėjo ir Vyriausybės parama medikams – „Atostogos medikams“.
Taigi vasaros mėnesių rezultatai, pagal turistų srautus, šiais metais buvo net geresni, nei 2019 metais. O jau tada statistika buvo itin džiuginanti – 2019-ieji per pastaruosius 30 metų turistų skaičiumi buvo patys geriausi.
Manau, kai tik bus panaikinti apribojimai, kai pažabosime virusą, tikrai kurortas ant kojų atsistos labai greitai. Esame pasiruošę pradėti dirbti bet kurią dieną, plačiai atverti kurortą ir turime kuo nustebinti savo svečius.
Kalbant apie miesto ūkinį gyvenimą, noriu pasakyti, kad Druskininkų savivaldybė, kaip ir visada, stengiasi išnaudoti sunkmečius. 2008-2009 metų pasaulinės krizės metu buvo padaryta daug darbų miesto infrastruktūros gerinimui, iš pagrindų sutvarkytos miesto gatvės.
Šiuo metu taip pat daug daroma miesto infrastruktūros atnaujinimo darbų: tvarkomi dviračių ir pasivaikščiojimo takai, parkai, gatvės, atsinaujina ir Vandens parkas, „Snow Arena“.
Sėkmingai statomas naujasis Druskininkų kultūros centras. Džiaugiuosi, kad buvusi Vyriausybė suprato šio objekto svarbą ne tik kurortui, bet ir visai Lietuvai. Buvo skirtos lėšos ir vien šiais metais atlikta darbų už beveik 15 milijonų eurų. Druskininkiečiai džiaugiasi, matydami kylantį į viršų naująjį Druskininkų kultūros centrą, tikrai ryškėja jo kontūrai, žmonės gali įsivaizduoti, kaip jis atrodys. Planuojame, kad dar šiemet pastatas turės stogą, ir bus pridėti vidaus apdailos darbai.
– Pirmąją viruso bangą Druskininkuose pavyko puikiai suvaldyti. O kaip sekasi dabar? Kas kelia didžiausią nerimą?
– Antroji COVID-19 banga yra daug klastingesnė ir sudėtingesnė, situacija Druskininkuose yra stabili, sergančiųjų, lyginant su kitomis savivaldybėmis, – nedaug. Tačiau privalome išlikti budrūs.
Pasakyti, kad viruso suvaldymas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, yra lengviausia. Deja, joks moralizavimas neduoda apčiuopiamų rezultatų, jei žmonės sąmoningai nenori saugoti savęs ir savo artimųjų.
Svarbiausia, kad visuomenei kuo greičiau taptų prieinama vakcina nuo COVID-19. Nes suvaržymais galime tik sumažinti ligos plitimą, bet užteks vieno sergančio žmogaus, kad ligos židiniai vėl įsiliepsnotų, ir be skiepų to sukontroliuoti negalėsime.
– Druskininkai yra kurortas, todėl tai, kad mieste nėra svečių, poilsiautojų, be lėšų palieka ir verslą, tuo pačiu ir Savivaldybę – be surenkamų mokesčių. Ką gali tokioje situacijoje padaryti ir ką daro Savivaldybė?
– Druskininkų savivaldybė dar pavasarį pirmosiomis prasidėjusios pandemijos dienomis ketvirčiui atleido verslą nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių. Tai yra mokesčiai, kuriais savivaldybė disponuoja. Situacija tikrai nelengva, nesurenkame apie pusantro milijono biudžeto lėšų. Druskininkų savivaldybės biudžetui tai yra labai didelė suma.
O Savivaldybė, kaip ir kiekvienas žmogus, gyvena pagal išgales, mato, kiek gali sau leisti. Jeigu nesurinksime tokios sumos, mažinsime išlaidas. Darbo užmokesčio mažinti negalime, nes jis ir taip Lietuvoje yra mažas, todėl taupysime ūkinių reikalų sąskaita. Tai būtų investicijos į kelius, takus, šaligatvius, kitą miesto infrastruktūrą.
– Tie, kas naudojasi socialiniais tinklais, labai apsidžiaugė, kai atsirado Jūsų asmeninė „Facebook“ paskyra, kurioje operatyviai dalijatės aktualijomis ir svarbia informacija.
– „Facebook“ paskyra atsirado ne dėl noro pasipuikuoti ar surinkti kuo daugiau sekėjų.
To dabar reikalauja pats laikmetis. Su žmonėmis reikėjo komunikuoti ne kartą per savaitę, ne kas mėnesį, o kasdien. Pasidalinti informacija tuo metu, kai yra priiminėjami svarbūs sprendimai. Niekada neturėjau minčių tapti socialinių tinklų „žvaigžde“, man svarbu perduoti svarbiausią informaciją visais žmonėms pasiekiamais būdais. Pasitaręs su komanda, susikūriau „Facebook“ profilį ir sėkmingai bendrauju su žmonėmis. Džiaugiuosi ir grįžtamuoju ryšiu: žmonių žinutėmis, komentarais, kurie taip pat padeda kuo greičiau spręsti įvairias problemas.
– Šiemet Kalėdos bus kitokios. Druskininkai jas ragina sutikti su šeima…
– Džiaugiuosi, kad Druskininkuose apie 80 procentų teritorijos užima miškai, parkai, skverai. Miestas yra pritaikytas saugiai leisti laiką gamtoje, nekontaktuojant ir nesiburiant.
Svarbiausia patiems apsispręsti, kaip norime praleisti šventes – ar be reikalo rizikuoti savo ir kitų sveikata, ar norime praleisti gražiausias metų šventes mažame šeimos rate ir daryti viską, kad liga mus aplenktų. Manau, kad šiemet pati geriausia dovana mums visiems bus mūsų ir brangiausių žmonių sveikata.
Vien draudimai, kad ir kokie griežti jie būtų, nepadės. Reikia, kad pirmiausia žmonės patys būtų sąmoningi, kad kiekvienas iš mūsų pirmiausia jaustume atsakomybę ne tik už save, savo artimuosius, bet ir už šalia esančius žmones. Turime suprasti, kad nuo mūsų atsakingo arba neatsakingo elgesio priklauso ir kitų žmonių gyvenimas.
O susitiksime, apsikabinsime ir triukšmingai pašvęsime, kai nugalėsime virusą.
– Šventiniu laikotarpiu miestas spindi ir žmonėms padeda pasisemti gerų emocijų, nepanirti į liūdesį…
– Druskininkų istorijoje buvo laikmetis, kai bedarbystė siekė net 33 procentus, dalis objektų buvo ant bankroto ribos, o 1999-aisiais buvo metas, kai 21-22 valandą vakaro visas miestas ir miesto prieigos paskęsdavo tamsoje, buvo išjungiamas miesto apšvietimas. Manau, kad dėl to žmonės tik labiau panirdavo į depresiją, tapdavo dar labiau pažeidžiami.
Todėl Savivaldybė nusprendė, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu druskininkiečiai, su šeimos nariais ar vieni išėję pasivaikščioti po miestą, turi jausti šventinę nuotaiką. Jie turi matyti, kad apie juos galvojama ir jais rūpinamasi.
– Ko palinkėtumėte sau ir bendruomenei ateinančiais metais?
– Palinkėčiau visiems susiklausymo, supratimo visais klausimais, norėjimo kurti grožį ir gėrį. Ir, svarbiausia, stiprios sveikatos sau ir artimiesiems!
Laima Rekevičienė