Jaukus Narcizų žydėjimo šventės akcentas – miniatiūrinė Miesto muziejaus kopija

Narcizų jūra, šviesų ir muzikos ritmai bei pavasariška nuotaika – taip šiemet lankytojus pasitinka Druskininkuose visą savaitę vykstanti Narcizų žydėjimo šventė. Tačiau tarp įspūdingų žiedų šiemet išsiskiria ir dar vienas traukos objektas – kruopščiai sukurta Druskininkų miesto muziejaus, vilos „Linksma“ miniatiūrinė kopija.

Žydinčių narcizų fone eksponuojamas maketas ne tik traukia praeivių akį, bet ir kviečia sustoti, įsižiūrėti bei iš naujo atrasti pažįstamą miesto architektūrą. Šio išskirtinio kūrinio autorė – Druskininkuose gyvenanti menininkė Airinga Valiulytė, architektūrą perteikianti per detales, kantrybę ir kūrybinį jautrumą.

Tarp įspūdingų narcizų žiedų šiemet išsiskiria ir dar vienas traukos objektas – menininkės A. Valiulytės kruopščiai sukurta Druskininkų miesto muziejaus, vilos „Linksma“ miniatiūrinė kopija / Roberto Kisieliaus nuotrauka

– Airinga, kaip Jums kilo mintis sukurti Druskininkų miesto muziejaus (vilos „Linksma“) sumažintą kopiją?

– Mintis gimė iš noro kūrybiškai įprasminti Druskininkų architektūrą ir ją pateikti kitaip – mažesniu, bet detaliu formatu. Mane visada žavėjo istoriniai pastatai, o vila „Linksma“ iš karto patraukė dėmesį savo išskirtiniu charakteriu. Labai norėjau sukurti objektą, kuris būtų atpažįstamas, kartu sukeltų emociją ir druskininkiečiams, ir miesto svečiams.

– Kiek laiko užtruko sukurti tokį unikalų objektą? Kaip pavyko sukurti tokią tikslią vilos „Linksma“ kopiją?

– Toks darbas nėra greitas procesas – jis reikalauja ne tik laiko, bet ir didelio susikaupimo. Kūrybinis procesas vyko etapais, su pertraukomis, todėl išsitęsė per kelis mėnesius, o tarp jų buvo ir ilgesnė, maždaug dvejų metų, pauzė, skirta šeimai.

Didžiausią reikšmę turėjo kantrybė ir dėmesys detalėms – būtent jos leidžia pasiekti tikslumą. Labai padėjo nuotraukos, vizualinė medžiaga ir nuolatinis stebėjimas, tačiau ypač svarbūs buvo vyriausiojo miesto architekto pateikti brėžiniai – jie leido tiksliai suprasti pastato proporcijas ir konstrukciją.

Šio maketo atsiradimas buvo labai natūralus procesas. Prieš keletą metų pristatant „Lynų kelio“ maketą Druskininkuose, nuskambėjo mintis – gal rimtai, o gal ir juokais – kad būtų galima sukurti visus Druskininkus miniatiūroje. Ta idėja kažkur galvoje pasiliko.

O man dabar gyvenant Druskininkuose, natūraliai atsirado dar stipresnis ryšys su miestu – kitaip pradėjau matyti aplinką, pastebiu detales, kurios įkvepia. Kūryba man yra labai svarbi kasdienybės dalis, todėl toks projektas tarsi pats „atėjo“. Tai buvo ne tiek planuotas sprendimas, kiek vidinis poreikis kurti.

Žmonėms buvo labai smalsu, fotografavo maketą bei tikrąjį pastatą, norėjo patys šalia jo įsiamžinti / Laimos Rekevičienės ir Roberto Kisieliaus nuotraukos

– Kodėl šis maketas eksponuojamas būtent Narcizų žydėjimo šventės metu?

– Narcizų žydėjimo šventė yra viena iš gražiausių ir gyvybingiausių miesto švenčių, suburianti vietos bendruomenę bei miesto svečius. Būtent dėl to ji tapo puikia proga pristatyti šį darbą platesnei auditorijai. Tokiu metu kūrinys gali būti ne tik pamatytas, bet ir „išgyventas“ kartu su šventės nuotaika.

Tai nėra atsitiktinumas, veikiau – natūralus sprendimas, leidžiantis kūrybai įsilieti į miesto kultūrinį gyvenimą ir tapti savotiška kūrybine iniciatyva, papildančia šventės atmosferą.

Svarbu ir tai, kad šventės vieta yra visai šalia tikrojo pastato. Vila „Linksma“ – čia pat, todėl maketas eksponuojamas šalia originalo. Tai sukuria ypatingą ryšį, žmonės gali iš karto palyginti, įsižiūrėti į detales ir tarsi iš naujo atrasti jau pažįstamą architektūrą.

– Kodėl pasirinkote būtent vilą „Linksma“?

– Svarstant idėjas, mano akiratyje buvo ne vienas Druskininkams svarbus objektas. Rinkausi tarp Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios ir Miesto muziejaus.

Man labai patinka bažnyčia ir šio pastato architektūrinės detalės, tačiau vila „Linksma“ turi savitą charakterį, lengvumą, kuris labai gražiai atsiskleidžia miniatiūroje.

Pirmiausia maketą skaidrėse pristačiau Druskininkų savivaldybėje, ten mano idėja sulaukė palaikymo ir paskatinimo ją eksponuoti Narcizų žydėjimo šventės metu. Mintis sukurti Miesto muziejaus kopiją patiko savivaldybės merui Ričardui Malinauskui, tai tarsi dar labiau sustiprino jausmą, jog mano pasirinkimas yra teisingas.

Mero nuomonė šiuo atveju man buvo svarbi, kaip miesto vizijos ir krypties atspindys. Manau, kad jis geriausiai jaučia, kas reprezentuoja Druskininkus ir yra artima bendruomenei, todėl jo įžvalgos padėjo pasirinkti objektą, turintį stiprų ryšį su miesto identitetu.

Žmonėms buvo labai smalsu, fotografavo maketą bei tikrąjį pastatą, norėjo patys šalia jo įsiamžinti / Laimos Rekevičienės ir Roberto Kisieliaus nuotraukos

– Kas buvo sunkiausia kūrybiniame procese?

– Didžiausias iššūkis buvo laiko ir susikaupimo paieška. Kūryba reikalauja ne tik techninių įgūdžių, bet ir vidinės ramybės, nuoseklumo, o tai ne visada lengva suderinti su kasdieniais įsipareigojimais. Teko dirbti ne pačiomis patogiausiomis sąlygomis, ieškoti sprendimų, kaip prisitaikyti prie turimų galimybių.

Buvo ir momentų, kai pritrūkdavo motyvacijos. Tačiau būtent tokiose situacijose atsiranda vidinis augimas – tenka iš naujo atrasti, kodėl tu kuri ir kas tave veda pirmyn. Galiausiai visas šis procesas tik sustiprino ryšį su pačiu kūriniu.

– Ar teko bendrauti su Narcizų žydėjimo šventės lankytojais? Kokių atsiliepimų jau sulaukėte?

– Taip, teko bendrauti su daugybe lankytojų, ir tai buvo viena iš maloniausių patirčių. Žmonėms buvo labai smalsu, jie domėjosi, klausinėjo apie kūrybos procesą, fotografavo maketą bei tikrąjį pastatą, norėjo patys šalia jo įsiamžinti. Buvo momentas, kai vienas žmogus, makete pamatęs detales, užlipo laiptais į viršų apžiūrėti ir patikrinti, ar tikrai taip yra. Sugrįžęs sako: „Tiek metų gyvenu Druskininkuose ir niekada nemačiau, kad ten yra išlikusios originalios plytelės“.

Sulaukiau daug šiltų atsiliepimų. Ypač džiugino tai, kad mano kūrinys sukėlė emociją ir atpažinimo džiaugsmą bei tikrojo pastato pažinimą naujai.

– Jūsų sukurtą Miesto muziejaus maketą penktadienį pamatė ir tądien Druskininkuose viešėjusi kultūros ministrė, Druskininkų savivaldybės vadovai. Kokie jų įspūdžiai?

– Tai tikrai nebuvo planuota, todėl visas šis dėmesys buvo labai netikėtas. Tuo pačiu – labai malonus ir jaudinantis. Kai tavo darbą pastebi tokio lygmens žmonės, natūraliai kyla daug emocijų – nuo lengvo sutrikimo iki didelio džiaugsmo. Buvo labai malonu sulaukti tokio dėmesio.

Įspūdžiai, kiek teko girdėti, buvo pozityvūs – buvo įvertintas kruopštumas ir idėja pristatyti miestą per kūrybą. Tokie įvertinimai motyvuoja ir skatina judėti toliau.

– Kokių idėjų, susijusių su Druskininkų architektūra, dar turite? Ar Druskininkai Jus įkvepia?

– Druskininkai – labai įkvepiantis miestas. Čia tiek daug charakteringų vietų, kurios tiesiog prašosi būti „papasakotos“. Norėčiau sukurti daugiau tokių miniatiūrų, gal net visą mažą Druskininkų pasaulį – tokį, į kurį žmonės galėtų pažvelgti iš naujos perspektyvos.

Tai nėra mano pirmasis darbas šiame mieste. Čia esu sukūrusi „Lynų kelio“ maketą, kuris eksponuojamas „Eglės sanatorijoje“. Vėliau atsirado ir žiemos vaizdą perteikiantis „Lynų kelio“ maketas, kurį galima pamatyti „Snow Arenoje“.

– Papasakokite trumpai apie save. Kaip ir kur prasidėjo Jūsų kūrybinis kelias?

– Kūryba mane lydėjo nuo mažens – visada traukė rankdarbiai, detalės, mažos formos. Menas nuo pat pradžių buvo šalia. Baigiau dailės mokyklą, lankiau akademinius piešimo kursus, vėliau mokiausi Vienožinskio menų fakultete, o kūrybinį kelią dar labiau sustiprino studijos Vilniaus dailės akademijoje.

Laikui bėgant, tai išaugo į rimtesnį pomėgį, o vėliau – ir į kryptingą kūrybinę veiklą. Didelę įtaką turėjo nuolatinis smalsumas ir noras išbandyti naujas technikas. Daugiau projektų ir meniškų darbų galima pamatyti mano 2010 metais įkurtų kūrybinių dirbtuvių „IdejaTau“ „Facebook“ puslapyje bei „Instagrame“. Idėjų turiu tikrai daug ir labai įvairių – kartais net daugiau, nei spėju įgyvendinti. Tačiau būtent noras kurti, ieškoti ir kuo daugiau tų idėjų paversti realiais darbais mane ir veda pirmyn.

– Kokia didžiausia Jūsų kūrybinė svajonė Druskininkuose?

– Didžiausia svajonė – sukurti išskirtinį projektą, kuris taptų nuolatine miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. Galbūt tai galėtų būti miniatiūrų ekspozicija ar interaktyvi instaliacija, leidžianti žmonėms pažinti Druskininkus per kūrybą.

Noriu nuoširdžiai padėkoti Druskininkų miestui ir jo žmonėms, kurie palaiko kūrybines idėjas. Dėkoju Druskininkų savivaldybės merui R. Malinauskui ir vicemerui S. Kazakevičiui už parodytą dėmesį bei palaikymą, Druskininkų miesto muziejus direktoriui Gintarui Dumčiui ir Druskininkų kultūros centrui – už pasitikėjimą, bendradarbiavimą ir prisidėjimą prie šio projekto eksponavimo.

Didžiausia mano atrama ir motyvacija yra šeima. Jų palaikymas ir pagalba leidžia judėti pirmyn net ir sudėtingesnėmis akimirkomis. Toks bendruomenės ir artimųjų palaikymas kūrėjui yra svarbus – tai ne tik padeda idėjoms virsti realybe, bet ir įkvepia kurti toliau.

Laima Rekevičienė