Du vaikučius globojantys druskininkiečiai: „Šeimą kuria ne kraujo ryšys, o meilė“

Prieš šešerius metus druskininkiečiai Aušra ir Gintaras pirmą kartą papasakojo savą globos istoriją. Tuomet jų namuose augo visai maži – 2,5 ir 5 metų – vaikai, o patys sutuoktiniai tėvystės keliu žengė vos kelerius metus. Tąkart jie ištarė žodžius, kurie įstrigo ilgam: „Tik atsiradus vaikams, mes tapome tikra šeima.“

Šiandien jų namuose skamba jau ne kūdikių juokas, o mokyklinės istorijos, ginčai tarp brolio ir sesės, svajonės bei džiaugsmai. Per aštuonerius globos metus jie ne kartą įsitikino, kad šeimą kuria ne kraujo ryšys, o meilė.

Smagiausios akimirkos – kai visa šeima kartu. Iš kairės: Gintaras, Kornelija, Aušra ir Markas / Korinos Balkuvienės nuotrauka

Vienas sprendimas pakeitė keturių žmonių gyvenimus

Kai Aušra ir Gintaras 2018 metais ryžosi tapti globėjais, jie tikėjosi, kad į jų namus atvyks vienas vaikas, tačiau gyvenimas paruošė kitokį planą. Išgirdę pasiūlymą globoti brolį ir sesę, sutuoktiniai ilgai negalvojo – išvyko susitikti su vaikais. „Į priekį važiavome su dvejonėmis, o atgal sugrįžome, jau žinodami, kad būsime dviejų vaikų tėvais“, – prisiminė jie. Netrukus į jų šeimą atvyko 11 mėnesių Markas ir 3 metų Kornelija.

Paklausti, kokie buvo globos metai, Aušra ir Gintaras sakė, kad būta visko. „Ir džiaugsmo, ir nuovargio, ir rūpesčių – kaip ir kiekvienoje šeimoje. Bet viskas kažkaip natūraliai klostėsi. Mums labai daug padėjo Druskininkų Globos centro specialistės, jos lydėjo mus. Būdavo, paskambinu Erikai, kaip mama mamai, paklausdavau patarimo, ir visada jo sulaukdavau“, – džiaugėsi Aušra.

Pasak globėjų, auginti vaikus šiandien nėra lengva nei globėjams, nei biologiniams tėvams. Vaikams reikia daug dėmesio, kantrybės ir laiko, o tėvams tenka mokytis suprasti nuolat besikeičiantį pasaulį.

Pasak Aušros, dukra Kornelija yra ir stipri, ir labai meniška asmenybė / Korinos Balkuvienės nuotrauka

Du skirtingi charakteriai

Šiandien vaikai jau mokyklinukai, jie turi savus pomėgius, svajones ir tvirtus charakterius.

Dukra Kornelija lanko M. K. Čiurlionio meno mokyklą, labai mėgsta piešti. Tėvai džiaugiasi jos talentu. „Piešia nuo mažens. Matome, kad tikrai turi tam gabumų“, – pasakojo Aušra.

Gintaras sakė, kad Markas išbandė įvairius būrelius, kol kas dar neatrado to, kuris labiausiai patiktų. Užtat berniuko fantazija itin laki – žaidimą jis gali sukurti iš pačių netikėčiausių dalykų. Gintaras norėtų ir pažvejoti kartu su sūnumi, bet Markas kol kas nori laiką leisti aktyviau. Tiesa, berniukas su malonumu improvizuoja virtuvėje. „Leidžiu viską pabandyti, tegul išmoksta“, – pasakojo Aušra.

Abu vaikai, anot tėvų, yra stiprių charakterių, užsispyrę, mokantys apginti savo nuomonę. Kartais tarp jų netrūksta ir konkurencijos dėl tėvų dėmesio, tačiau tai – įprasta daugeliui šeimų. „Pykstasi, bet ir globoja vienas kitą. Ypač Kornelija jaučia atsakomybę už brolį“, – sakė Aušra.

Tėtis ir sūnus laisvalaikį dažniausiai leidžia aktyviai / Korinos Balkuvienės nuotrauka

Apie globą kalba atvirai

Šeimoje globos tema niekada nebuvo slepiama. Vaikai nuo mažens žino savo istoriją. Aušra ir Gintaras palaiko ryšį su pirmaisiais vaikų globėjais, turi išsaugotas nuotraukas, albumus iš pirmųjų gyvenimo mėnesių. Visa tai padeda vaikams geriau pažinti savo istoriją.

„Jie nuo mažens prieš miegą prašo ne pasakos, o papasakoti, kaip pirmą kartą juos pamatėme, kaip susitikome, kaip viskas prasidėjo. Jie klausia, ar mes norėjome tokių vaikų, kaip jie, kokius juos įsivaizdavome. Dalijamės prisiminimais, nes jiems svarbu tai girdėti“, – pasakojo Aušra ir Gintaras.

Anot jų, tiesa, pasakyta laiku ir su meile, yra daug geresnis pasirinkimas, nei paslaptys. Aušra prisimena istoriją, kai dukrytė dar buvo priešmokyklinukė. Tuomet, atėjus jos pasiimti, kita mergaitė Aušros paklausė, ar Kornelija yra įvaikinta. „Įsivaizduokite, jei nuo vaiko būtų slepiama tiesa, ir jis ją sužinotų tokiu būdu, kaip jam būtų skaudu. Dabar, kai kalbame atvirai, tokių problemų nekyla“, – mintimis dalijosi Aušra.

„Kiekvienais metais aplankome pirmuosius vaikų globėjus pajūryje. Tai – mūsų atostogų tradicija. Džiaugiamės, kad ir jie mūsų vaikų neužmiršta, laukia, šiltai priima“, – pasakojo Gintaras.

Saugumas ateina pamažu

Nors, patekę į globėjų šeimą, vaikai buvo labai maži, kai kurie ankstyvosios vaikystės išgyvenimai vis dar primena apie save.

„Yra likę tam tikrų baimių, nesaugumo jausmo. Kai kurie dalykai gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Tačiau matome, kad vaikai auga, stiprėja ir po truputį mokosi su tuo gyventi. Padedam mes, padeda ir Globos centro komanda“, – kalbėjo Aušra. Moteris pasakojo, kad globėjai nelieka vieni šiame kelyje – ir jiems, ir vaikams padeda bei konsultuoja specialistai.

Globėjai įsitikinę, kad svarbiausia – kantrybė, saugumas ir nuolatinis buvimas šalia.

„Vieną kartą esu nakvojusi ne namuose – tuomet su pussesere išvykome pailsėti, vieną dieną pakeisti aplinką, bet, jei atvirai, aš daugiau galvojau, kaip vaikams seksis be manęs užmigti, nei pailsėjau“, – šypsosi Aušra.

Gyvenimas sukasi apie vaikus

Paklausti, kaip globa pakeitė juos pačius, Aušra ir Gintaras ilgai negalvojo. „Atsirado daug daugiau atsakomybės. Dabar gyvenimas sukasi ne apie mus, o apie vaikus. Daug savo reikalų atidedi į šalį, nes pirmiausia galvoji apie juos“, – sakė Gintaras.

Šeima turi ir nerašytą tradiciją – paminėti sausio 22 dieną, nes būtent tądien vaikai atvyko į namus. „Tokia mažytė mūsų šventė. Jei tik nesergame, visada einame į Vandens parką papramogauti“, – šypsojosi Aušra.

Paklausus, kaip įsivaizduoja save dar po šešerių metų ir ar galėsime tuomet vėl pasikalbėti, sutuoktiniai šypsosi. „Kornelijai bus 16, Markui – 14. Tikimės, kad paauglystė bus rami“, – šypsojosi Aušra. Gintaras pritaria žmonai – pasak jo, namuose tikriausiai bus dar daugiau šurmulio, bet galbūt jo ir sūnaus laiką papildys ir taip mėgstama žvejyba.

Rosana Eismantė, Druskininkų Globos centro globos koordinatorė: „Globos savaitė kasmet primena, kad globa prasideda nuo pažinimo, pokalbio ir noro suprasti. Kviečiu druskininkiečius prisijungti prie Globos savaitės renginių. Jau birželio 22 dieną 12 val. visų laukiame Druskonio amfiteatre vyksiančiame jos atidarymo renginyje. Kviečiu drąsiai domėtis globos tema, susipažinti su globėjų patirtimis ir atrasti atsakymus į rūpimus klausimus. Sekite Druskininkų globos centro naujienas socialiniame tinkle „Facebook“, dalyvaukite mūsų organizuojamose veiklose ar tiesiog užsukite pasikalbėti.

Visada laukiame kiekvieno, kuriam rūpi vaikai ir kuris nori daugiau sužinoti apie globą. Kiekvienas vaikas nori jaustis saugus ir reikalingas. Mūsų šalyje šiuo metu apie tūkstantis vaikų laukia globėjų ar įtėvių.

Druskininkų socialinės paramos centro Globos centre (Veisiejų g. 17) Jūsų laukiame kiekvieną darbo dieną. Taip pat galite paskambinti telefonu +370 659 83 969 – mielai atsakysime į rūpimus klausimus ir suteiksime visą reikalingą informaciją.