Kokią įtaką jūsų įpročiams turi genetika?

Negalime paneigti to, kad esame bent truputį panašūs į savo tėvus, senelius ir protėvius. Nors kiekvienas žmogus – unikalus, tačiau tam tikros savybės yra paveldimos ir nors daro mus išskirtiniais, bet sukuria stebinančius panašumus tarp žmonių. Jeigu pasižiūrėsime į tai, kokią įtaką mūsų gyvenime turi genai, daugiausiai pagalvojame apie išvaizdą, sveikatą. Tačiau mintys rečiau sukasi apie įpročius ir asmenybę. Tad pasižiūrėkime, kokią įtaką jūsų įpročiams turi genetika.

Genetikos įtaka silpnybėms

Įvairūs tyrimai bei moksliniai darbai rodo, kad žmogaus silpnybės gali būti paveldimos. Kaip pavyzdys, dažniausiai naudojamas alkoholizmas. Paaiškėjo, kad ADH1B ir ALDH2 genai kelia didžiausią riziką tapti priklausomiems, tad kai kada polinkis alkoholiui gali būti tiesiog stipresnis. Panašiai veikia ir azartiniai lošimai. Jeigu jūsų tėvus traukia azartiniai žaidimai, lošimo automatai ar su lažybomis susijusios pramogos, tuomet didelė tikimybė, kad ir jūs būsite azartiški. Mokslininkų teigimu, net iki 70% įtaka potraukiui lošimams galima paaiškinti genetika.

Asmenybę formuoja ne tik genai

Neteisinga būtų suversti visą atsakomybę dėl savo asmenybės vien tik genetikai. Kaip ten bebūtų, nors yra labai įvairių žmonių, tačiau genetika vis tiek vaidins didesnį vaidmenį formuojant žmogaus asmenybę, jo vertybes, norus, vizijas, tikslus bei požiūrį į pasaulį. Asmenybę formuoja ne vienas genas, bet jų visuma. Kadangi yra kone neribotas variacijų skaičius, tai dėl tos pačios priežasties turime ir daug skirtingų žmonių. Jeigu su žmogumi gerai sutariate, gali būti, kad jūsų genetinė struktūra yra kiek panaši, nes jūs panašiai žiūrite į pasaulį.

Iš kitos pusės negalima teigti, kad žmogų supanti aplinka taip pat neturės įtakos. Tačiau dažniausiai ji nepakeičia prigimties ir gali tik nugludinti fasadą bei pakeisti tai, kaip žmogus elgiasi paviršiniame lygmenyje. Jausmus bei tikruosius troškimus aplinka pakeisti gali nebent po labai ilgo laiko. Dėl to matome, kad dažnai žmonės daro vieną, o sako visai ką kita, slepia savo tikruosius kėtinimus, atsiskleidžia tik po kurio laiko.

Kokie asmenybės bruožai priklauso nuo genetikos?

Nuo genetikos ir jūsų giminės genų priklauso tokie dalykai kaip intravertiškumas, ekstravertiškumas, neurotiškumas, sąžiningumas bei atvirumas. Tačiau vaikui genetika daro kiek mažesnę įtaką, nes jo asmenybė dar formuojasi ir jis tik pradeda savo pažintį su pasauliu. Dėl to vaikui svarbus ir ugdymas, kuris gali prisidėti prie to, kad išaugs vienokia ar kitokia asmenybė. 

Ar įmanoma pakeisti savo asmenybę net tuomet, kai tai prieštarauja genetinei prigimčiai?

Dažniau nei rečiau – taip, nes kaip jau minėjome, daug kas priklauso ir nuo pasaulio suvokimo, mąstymo blaiviu protu bei sąveikos su jus supančia aplinka. Nors visuomet kils iššūkių, kai susidursite su silpnybėmis arba kils situacijos, kuriose galėtų natūraliai išsiveržti jūsų genetinė prigimtis, savo asmenybę keisti galima ir tai padaryti įmanoma visomis kryptimis.

Tačiau tai gali būti tik nuolatinio darbo su savimi rezultatas. Genai yra labai stiprus faktorius, kurį nuslopinti įmanoma, tačiau visiškai sunaikinti – pernelyg sudėtinga. Geriausia būtų ieškoti būdo, kaip savo genetinę prigimtį ir asmenybę valdyti tokiu būdu, kad jūs būtumėte maksimaliai laimingi. Galbūt reikia išmokti valdyti impulsyvius pykčio protrūkius arba kaip tik, paskatinti save aktyviau ir drąsiau reaguoti į kylančias problemas? Štai pavyzdžiui vieni žmonės galėtų vengti tokių pramogų kaip Game Play, o kiti galbūt nejaučia visiškai jokio spaudimo būdami aplinkui jas. 

Daugumą šių problemų galima aptarti su psichologais arba psichikos sveikatos ekspertais, tačiau būtiniausia sąlyga – savęs pažinimas ir priėmimas tokių, kokiais iš tiesų esate!