Respublikinės moksleivių dainų šventės paveiksle – ryškūs druskininkiečių potėpiai ir įspūdžiai visam gyvenimui
Po dešimties metų pertraukos Vilniuje nuaidėjusi Respublikinė moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“ dar kartą įrodė, kad ši tradicija – kur kas daugiau nei koncertas ar masinis kultūros renginys. Tai – viena ryškiausių Lietuvos kultūrinės tapatybės švenčių, kurioje susitinka skirtingų kartų patirtys, bendrystė, meilė muzikai ir savo kraštui. Tūkstančių vaikų ir jaunuolių balsai, šokiai bei muzika sukūrė įspūdingą gyvą paveikslą, kurio dalimi tapo ir gausus būrys jaunųjų druskininkiečių.
Kartu su savo auklėtiniais Dainų šventėje dalyvavusi I. Vagnoriūtė įsitikinusi – tokios akimirkos žmogų lydi visą gyvenimą / Asmeninio archyvo nuotrauka
Į sostinę išvyko beveik šimtas Druskininkų vaikų ir jaunuolių – choristų, šokėjų, muzikantų, kuriems dalyvavimas Dainų šventėje tapo ne tik ilgų repeticijų vainikavimu, bet ir nepakartojama gyvenimo patirtimi. Daugeliui iš jų tai buvo pirmoji galimybė pajusti, ką reiškia dainuoti ar šokti kartu su dešimtimis tūkstančių bendraamžių, būti didžiulės Lietuvos kultūros tradicijos dalimi ir suprasti, kad kiekvieno dalyvio indėlis šiame milžiniškame renginyje yra svarbus.
Dainų šventėje ryškiai suspindo ir Druskininkų vardas
Viena iš išrinktųjų šventės dirigentų tapo Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos chorvedė Inga Vagnoriūtė, kuriai buvo patikėta diriguoti beveik dešimties tūkstančių jaunųjų dainininkų chorui. Toks kvietimas – ne tik išskirtinė garbė, bet ir aukštas profesionalumo įvertinimas, skiriamas tik ryškiausiems šalies chorvedžiams.
Kartu su savo auklėtiniais Dainų šventėje dalyvavusi I. Vagnoriūtė įsitikinusi – tokios akimirkos žmogų lydi visą gyvenimą.
Pasak Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Černiauskienės, kuriai sostinėje teko rūpintis visų mūsų miesto kolektyvų kasdienybe, nors savaitė buvo kupina intensyvių repeticijų, karščio, lietaus ir organizacinių iššūkių, visa tai nublanko prieš vaikų patirtą džiaugsmą ir emocijas.
Apie nepakartojamą jausmą stovėti prieš dešimties tūkstančių vaikų chorą, apie Dainų šventės prasmę jaunajai kartai, o taip pat apie druskininkiečių įspūdžius, iššūkius ir akimirkas, kurios išliks atmintyje visam gyvenimui, pasikalbėjome su chorvede I. Vagnoriūte ir šventės koordinatore L. Černiauskiene.
– Inga, dirigavote daugiatūkstantiniam Respublikinės moksleivių dainų šventės chorui. Ką Jums, kaip chorvedei, reiškė ši garbė ir kokios emocijos užplūdo, atsistojus prieš tūkstančius jaunųjų dainininkų?
– Tai tikrai didelė garbė ir įvertinimas, ypač – jaunam chorvedžiui, nes buvau jauniausia dirigentė. Toks įvertinimas yra svarbus ir gerai nuteikia tolesniems darbams. O ta emocija, stovint prieš dainininkus, sunkiai nusakoma. Galiu pasakyti, kad rankos nedrebėjo, stovėjau gana tvirtai, nes žinojau, ką darau, buvau tam pasirengusi.
Gal tik širdis drebėjo, nes tai buvo jaudinanti akimirka stovėti prieš tokią vaikų gausybę ir būti atsakingai už tą kūrinį. Buvo gera matyti jų akis, palaikymą, plojimus, jų nuoširdžias pastangas kuo geriau atlikti kūrinį. Tai ne rankų drebėjimas, bet emocinis pakylėjimas.
– Kokį kūrinį dirigavote?
– Dirigavau ilgamečio „Ąžuoliuko“ vadovo Vytauto Miškinio kūrinį „Gražiausias sodas“. Tas kūrinys senokai parašytas, mes su vaikais jį mokėmės. Man buvo didelė garbė jį atlikti, nes šalia stovėjo V. Miškinis, kuris mane po kūrinio atlikimo pasveikino ir pagyrė. Smagu, kai šalia yra kompozitorius, kuris tave palaiko.
Dainų šventė – tai vienybės jausmas, mūsų lietuviškų šaknų puoselėjimas, tradicija, persiduodanti iš kartos įkartą – renginyje dalyvavusiems jauniesiems druskininkiečiams įspūdžiai išliks visam gyvenimui / Asmeninio archyvo nuotraukos
– Į Dainų šventę vykote kartu su savo ugdomais Druskininkų vaikais. Kaip jie ruošėsi šiam įvykiui ir kokią patirtį, Jūsų manymu, išsivežė namo?
– Pasirengimas vyko ilgą laiką, nes kūrinių buvo gana daug. Buvo perklausų, kelias iki Dainų šventės buvo ilgas, o patirtis yra neįkainojama. Kadangi esu dainavusi vaikų choruose, Dainų šventėse dalyvavusi, kaip dainininkė, iki šiol visa tai prisimenu, tai yra nepakartojamas jausmas – nepaprasta vienybė, vieningas visų alsavimas, emocija, ašaros akyse. Manau, kad tai jiems ilgam išliks atmintyje, ir jie tai norės pakartoti ateityje.
– Dainų šventė dažnai vadinama viena gražiausių Lietuvos tradicijų. Kaip manote, kodėl ji išlieka tokia svarbi jaunajai kartai ir ką ji suteikia vaikams bei jaunimui?
– Dainų šventė – tai vienybės jausmas, mūsų lietuviškų šaknų puoselėjimas, tradicija, persiduodanti iš kartos įkartą. Viskas sukasi ratu. Vaikai, tapę studentais, dalyvauja studentų choruose, o dar vėliau — suaugusiųjų choruose. Ir tai tęsiasi visą gyvenimą, perduodama iš kartos į kartą. Kai susilieja tūkstančiai žmonių į vieną vietą ir daro tą patį veiksmą su emocija, su užsidegimu, tai yra labai stipru. Kartą tai pajutęs, nepamirši visą gyvenimą.
– Po tokios išskirtinės patirties kokių kūrybinių tikslų dabar keliate sau ir savo kolektyvui? Ar ši Dainų šventė tapo nauju įkvėpimu ateities darbams?
– Tikslai visada aukštai keliami. Tai įrodė ir tas faktas, kad buvau išrinkta diriguoti Dainų šventėje, nors buvo didelė atranka į Lietuvos dirigentų sąrašą. O tobulėti yra kur – noriu pritraukti kuo daugiau vaikų, kad jiems patiktų dainuoti, svajoju, kad dainą pamiltų kuo daugiau druskininkiečių. Labai džiugu, kad mano septynerių metų sūnus Mykolas pirmą kartą dalyvavo Dainų šventėje. Man, kaip mamai, labai svarbu, kad mano vaikai tęstų šią prasmingą tradiciją, kad ir kiti vaikai, kurie pas mane lanko chorą, su daina nesiskirtų visą gyvenimą. Šiemet prie mūsų norėjo prisijungti ir tie jauni žmonės, kurie jau baigė muzikos mokyklą, jie norėjo važiuoti į šventę, nes ten labai smagu.
Moksleivių dainų šventės nebuvo dešimt metų, nes sutrukdė pandemija. Dėl ilgos pertraukos šių metų renginys tapo dar svarbesnis. Jei kalbėsiu apie savo choristus, tai visi vaikai buvo euforijoje, manau, šventėje nebuvo nė vieno dalyvio, kuriam ji būtų nepatikusi. Tikiu, kad patirtos emocijos jiems išliks visam gyvenimui. Kaip ir man, dirigavusiai dešimčiai tūkstančių laimingų vaikų chorui.
Sudarė puikias gyvenimo sąlygas
Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė L. Černiauskienė Respublikinėje moksleivių dainų šventėje dirbo koordinatore. Ji rūpinosi tuo, kad šventės dalyviai iš Druskininkų patogiai jaustųsi pasirengimo šventei ir pačios šventės metu.
Anot L. Černiauskienės, į Dainų šventę Vilniuje buvo išvykę 115 druskininkiečių – ne tik jaunieji atlikėjai, bet ir kolektyvų vadovai, vairuotojai, šventės dalyviai. Šventėje dalyvavo šeši druskininkiečių kolektyvai – keturi kolektyvai iš M. K. Čiurlionio meno mokyklos bei „Atgimimo“ ir „Saulės“ mokyklų jaunieji šokėjai.
„Druskininkiečiai buvo apgyvendinti Adomo Mickevičiaus licėjuje. Gyvenimo sąlygos buvo puikios, licėjaus kolektyvas – rūpestingas, jie mums padėjo susitvarkyti, kai po šventės vaikai išvažiavo į Druskininkus. Maitinimas organizuotas mokykloje. Buvo puiki ukrainietė virėja. Pas mus viskas buvo skanu, visiems maisto užteko, porcijos buvo didelės. Tiesa, renginių vietose su maistu buvo prasčiau“, – pasakojo L. Černiauskienė.
Ji sakė, kad vaikų užimtumas buvo labai intensyvus, šokėjai repetavo po 13 valandų per dieną, turėjo po pusdienį laisvą, taigi galėjo pasivaikščioti po Vilnių.
Sulijo jaunųjų druskininkiečių kankles
Į repeticijas mūsų vaikus vežiojo net septyni Druskininkų geltonieji autobusiukai. „Veiklos grafikas buvo labai intensyvus ir dinamiškas, dėl organizatorių klaidų dažnai keisdavosi, reikėjo suktis, vos suspėdavome“, – pasakojo L. Černiauskienė. Ji džiaugėsi, kad atlikti darbus jai padėjo M. K. Čiurlionio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Andruškevičius.
L. Černiauskienė pripažino, kad daug problemų sukėlė orų kaprizai šventės savaitę – pradžioje kaitra, o paskui – lietus. Per Ansamblių vakarą labai stipriai sulijo jame dalyvavusias mūsų meno mokyklos kanklių ansamblio dalyves. Lietaus teko ir pačioms kanklėms, todėl nuogąstaujama, kad jos gali būti sugadintos.
„Smagu, kad per Dainų dienos koncertą nelijo. Lietus prasidėjo vėliau. Šventė suteikė daug gerų emocijų, mūsų vaikai sakė, kad dar kartą važiuos. Manau, kad jiems tai labai svarbus įvykis“, – sakė L. Černiauskienė.
Druskininkų kolektyvai, dalyvavę Respublikinėje moksleivių dainų šventėje:
M. K. Čiurlionio meno mokykla:
• Jaunių choras – vadovė Inga Vagnoriūtė.
• Jaunučių choras – vadovė Rita Balserienė.
• Kanklininkų ansamblis – vadovė Eglė Miknytė-Gintvilienė.
• Akordeonistų ansamblis – vadovė Gražina Andruškevičienė.
Druskininkų „Atgimimo“ mokykla:
• Šokių kolektyvas „Druskutis“ – vadovė Valė Šmitienė.
Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla:
• Šokių kolektyvas „Saulutės“ – vadovė Birutė Levanaitienė.
Laimutis Genys