„Menų kalvėje“ – dailininko K. K. Šiaulyčio Druskininkų impresijos

Penktadienio pavakarę Druskininkų amatų centro „Menų kalvė“ parodų erdves sušildė dailininko Kazio Kęstučio Šiaulyčio akvarelių paroda „Druskininkų impresijos – Ratnyčios tėkmė“. Parodoje autorius eksponuoja 2004-2019 metais Druskininkuose atsiradusias akvareles bei pluoštą kurortinio gyvenimo škicų.

Parodos autorių pasveikino Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius. Į žinomo Lietuvos dailininko K. K. Šiaulyčio akvarelių ekspozicijos atidarymą susirinko daugybė jo kūrybos gerbėjų: Druskininkų garbės piliečiai Adelbertas Nedzelskis ir Antanas Česnulis, menininkai, menui neabejingi druskininkiečiai.

Parodos autorių K. K. Šiaulytį pasveikinti atėjo Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas L. Urmanavičius su žmona Vilija

„Druskininkai jau daug metų – mano antrieji namai. Čia visada laukia saulėti pušynai, vilioja Nemuno rimties slėpinga paveika, kviečia miesto kultūros ir meno paminklai, kurorto renginiai. 2004-aisiais Ratnyčios tėkmė paakino mane semti jos vandenį kūrybai – akvarelinei tapybai. Tais pačiais metais dalyvavau M. K. Čiurlionio plenere Druskininkuose, o dienraštyje „Lietuvos žinios“ pradėjau publikuoti akvarelinių kelionių esė – tekstų ir paveikslų ciklą. Dabar šio jungtinio žanro kūrinius rasite laikraštyje „Lietuvos aidas“, interneto svetainėse, tarp jų – mano „Galerijoje“. Esu paskelbęs apie 200 tokių tekstų palydimų 5-6 imaginacinių akvarelių. Daugiau nei dešimt – skirtų Druskininkams“, – pasakoja parodos autorius, į parodą kviesdamas visus, neabejingus Druskininkų kraštui.

K. K. Šiaulytis: „Druskininkai jau daug metų – mano antrieji namai.“

„Druskininkai yra išskirtinė vieta Lietuvoje. O aš čia norėjau atrasti tai, kas man svarbiausia. Žinoma, yra mineralinio vandens šaltiniai, Nemunas, bet man būtent Ratnyčios upė yra ta Druskininkų dvasia. Pajutau, kad tai upelė, kuri iš miškų atneša dainos, pušynų skambėjimą. Kai ją tapau, ištinka meditacinė savijauta. Atrodo, užburia visa Ratnyčios aplinka, paukščiai, medžių šlamėjimas, upės teškenimas, čiurlenimas. Sėdi, tapai, ir jautiesi užhipnotizuotas, pakylėtas. Net nesinori, pabaigus darbą, pasitraukti“, – savo įspūdžiais dalijosi parodos autorius.

Druskininkietė menininkė A. Česnulevičienė į parodos atidarymą atėjo, nešina prieš 10-metį  pieštais K. K. Šiaulyčio sukurtais škicais

K. K. Šiaulyčio akvarelėse įamžintus Druskininkų objektus gamtos fone bus galima atpažinti ir po daugelio metų. O dabar juos galima apžiūrėti „Menų kalvės“ erdvėse. K. K. Šiaulytis norėtų, kad jo parodą aplankytų druskininkiečiai, žmonės, gyvenantys prie Ratnyčios upelio, nuostabiame Druskininkų mieste: „Jiems labiausiai ir norėjau paskirti šią savo parodą. Norėjau atgaivinti jų žvilgsnį, meninį Druskininkų regėjimą, kad jie savo mieste pastebėtų tai, pro ką kasdien praeina ir jau nebepastebi. Tikiu – menas tą dėmesį atgaivina. Iš savo patirties žinau, kad, pamatęs vieną ar kitą meno kūrinį, ir pats kartais kai kuriuos objektus pradedu matyti taip, kaip menininkas pasiūlė. Kartais tai būdas iš kasdienybės išeitį į tą meninį matymą.“

Parodos autorius džiaugėsi galimybe savo akvarelių parodą „Druskininkų impresijos – Ratnyčios tėkmė“ meno mėgėjams pristatyti „Menų kalvės“ parodų ekspozicijos salėje: „Tai nuostabi erdvė prie pat M. K. Čiurlionio namų, jo vardu pavadintoje gatvėje. Man atrodo, kad iš tiesų kažkokiu būdu druskininkiečiai įvykdė M. K. Čiurlionio norą turėti šalia savo namų šiais laikais gyvenančių, kuriančių menininkų: dailininkų, meistrų, amatininkų parodų erdvę ir dirbtuves. Aš manau, kad M. K. Čiurlionis tai kažkam į ausį bus pašnibždėjęs. Tai yra arti stebuklo!“

K. K. Šiaulytis kviečia parodos lankytojus, nuostabaus Druskininkų krašto puoselėtojus, brangintojus, atrasti jo akvarelėse save – savo regą, pajautą bei įžvalgas.

Į žinomo Lietuvos dailininko K. K. Šiaulyčio akvarelių ekspozicijos atidarymą susirinko daugybė jo kūrybos gerbėjų/ Laimos Rekevičienės nuotraukos

Parodoje apsilankė Druskininkų garbės pilietis A. Nedzelskis

Parengė Laima Rekevičienė