Įpusėjo M. K. Čiurlionio 150-mečio vasara
Guoda Gedvilaitė-Goehle,
„Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ ambasadorė, festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ meno vadovė
Menų festivalis jau beveik įpusėjo, tačiau druskininkiečių ir miesto svečių laukia dar 10 kūrybinių susitikimų, kuriuose dalyvaus žymūs ir talentingi atlikėjai iš Danijos, Vokietijos, Japonijos, Meksikos, JAV ir visos Lietuvos. Kiekvienas renginys bus vis kitoks, savaip unikalus ir įspūdingas, o pasirodymų žanrai – labai skirtingi: kameriniai koncertai, fortepijono rečitaliai, džiazo improvizacijos, šiuolaikinio šokio pasirodymai, aktorių balsai ir tekstai, arfų garsų magija, perkusijos ritmai, šeimų koncertai bei muzikinė kelionė atgal į XIX amžių.

Festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ renginių fragmentai / DKC archyvo nuotraukos
Su meile – Druskininkams
Druskininkai – mano mylimiausias miestas pasaulyje. Kartu su Druskininkų kultūros centru organizuoti, prisiliesti prie festivalio renginių man yra didelis džiaugsmas ir dovana. Į atidarymo ir uždarymo koncertus labai norėjosi simboliškai įsilieti man pačiai, nes esu druskininkietė, šis miestas man labai daug reiškia.
Vasaros kelionę su M. K. Čiurlioniu pradėjome birželio 20 d. su kamerinės muzikos šedevrais, o baigsime, švęsdami M. K. Čiurlionio gimtadienį rugsėjo mėnesį, skambant nemirtingai M. K. Čiurlionio ir L. van Bethoveno muzikai.
Muzikinės kelionės: Viena – Zalcburgas – Druskininkai
Kartu su Vilniuje ir Vienoje studijas baigusiais violončelininku Glebu Pyšniaku ir smuikininke Dalia Dėdinskaite iš Zalcburgo mūsų miestą aplankė ir kartu muzikavo ypatingas svečias iš Austrijos, vienas geriausių šių laikų smuikininkų, Zalcburgo orkestro „Mozarteum“ koncertmeisteris, puikus kamerinės muzikos atlikėjas Frankas Stadleris. Kartu atlikome Haydno ir Brahmso kamerinę muziką, sukurtą Austrijos sostinėje Vienoje. Daug kam pasirodė, kad repetavome labai ilgai, tačiau tai buvo tik antras mūsų meninis susitikimas. Kai visi muzikantai vienodai jaučia ir supranta muziką, daug repeticijų nereikia.
Dailininkės Eglės Maračin-skaitės meistriški, iki lubų pakilę popieriaus karpiniai, papuošė M. K. Čiurlionio meno mokyklos sceną ir sukūrė fantastišką atmosferą, leidusią mintimis ir akimis persikelti ten, kur vaikščiojo šio koncerto kompozitoriai: Kreisleris, Haydnas ir Brahmsas, šio koncerto atlikėjai: Frankas, Glebas ir Dalia. Ir tarsi pabūti ten, kur atsirado šio koncerto kūriniai, – Zalcburge ir Vienoje. Užtikrintai, subtiliai ir ugningai atlikta festivalio atidarymo programa abejingu nepaliko nė vieno klausytojo.
Mūza Rubackytė: emocijų jūra ant scenos

Birželio 28 dieną pasaulinį pripažinimą pelniusi pianistė Mūza Rubackytė skambino įsimintiną, emocijų pripildytą koncertą. Ji Druskininkuose lankėsi ir skambino prieš 40 metų, o prieš keletą metų paklausta, ar atvyktų koncertuoti į Druskininkus, atsakė labai paprastai: „O taip, mielai atvažiuosiu – tik kai bus kuo groti“. Nuo praėjusios vasaros Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos didžiojoje salėje stovi koncertinis fortepijonas „Steinway & Sons“, už kurį dėkojame Druskininkų ROTARY klubui, įgyvendinusiam šį, mokyklai ir koncertuojantiems profesionalams svarbų projektą.
Meniškai sukomponuotos ir apšviestos scenos dekoracijos maloniai nuteikė, primindamos jūros bangas ir kelionę „Nuo Adrijos iki Baltijos“, būtent taip vadinosi vakaro rečitalio programa, kurioje skambėjo Druskininkuose gyvenusio M. K. Čiurlionio preliudai, Žąslių kaime gimusio litvako Leopoldo Godovskio 2-oji sonatos dalis, visą Europą apkeliavusio vengrų virtuozo Ferenco Listo 3 pjesės iš ciklo „Venecija ir Neapolis“ ir didžiausias jo kūrinys – sonata h-moll. M. Rubackytė grojo su įkvėpimu ir gilia emocine išraiška, fortepijonas skambėjo puikiai, o salė buvo pilnutėlė – tai tik parodė, jog miestui tikrai reikia didesnės koncertinės erdvės. Neabejoju – kai ji atsiras, taps nuolatiniu ir mėgstamu muzikos, menų ir klausytojų traukos tašku.
Skambanti dedikacija Čiurlioniui
Nė viena vasara neįsivaizduojama be M. K. Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo buvimo čia, Druskininkuose. Jis visą savo gyvenimą nenuilstamai ir nepaliaujamai garsina savo prosenelio M. K. Čiurlionio muzikos palikimą ir pasakoja įdomias jo gyvenimo istorijas. Šį kartą jis paprašė trijų Baltijos valstybių kompozitorių – Žibuoklės Martinaitytės, Arturo Maskatso ir Mihkelio Keremo parašyti kūrinius, kurie būtų įkvėpti Čiurlionio muzikos. Išradingai panaudoję mūsų genijaus muzikines citatas, kompozitoriai tarsi nutiesė laiko ir kultūros tiltą tarp JO muzikos ir šiuolaikinės muzikos garsų. Toks buvo liepos 5 d. koncertas „Dedikacija M. K. Čiurlioniui“, kuriame pianistas R. Zubovas ir violončelininkas Glebas Pyšniakas labai išraiškingai atliko paties Čiurlionio ir su juo susijusius Baltijos valstybių kompozitorių kūrinius – pasaulines premjeras.
Džiazas, kosminiai garsai ir šokis
Liepos 12-ąją saksofonininkas Janas Maksimovičius ir pianistas Dmitrijus Golovanovas festivalio žiūrovus pakvietė į įspūdingų džiazo improvizacijų kelionę „Paskui Čiurlionį“. Šis koncertas patvirtino – M. K. Čiurlionis savo muzika įkvepia atsiverti, kurti bei tobulėti visus – ir klasikinės, ir džiazo muzikos atlikėjus.
Liepos 19-ąją „Grand SPA „Lietuva“ „Nemuno“ salėje nuskambėjo netikėtas eksperimentinis pasirodymas „Kosminis vandenynas“ – muzikos, šokio ir vizualikos sintezė, įkvėpta Čiurlionio kūrybos. Projekto iniciatorius, perkusininkas Saulius Astrauskas su komanda (gitaristu Viktoru Labanausku, pianistu Augustu Navicku ir šokio studija „Erdvė“) sukūrė išties nepakartojamą atmosferą, priminusią vandenyno alsavimą, jo potvynius ir atoslūgius.
Pasaulis – pagal arfą
Liepos 25 d. laukiame dviejų arfos mūzų – gabios ir jau žinomos jaunosios abiturientės Giedros Julijos Tutkutės bei jos mokytojos Aistės Baniulytės – arfų dueto koncerto Druskininkų bažnyčioje. Prisiminusi praėjusių metų susidomėjimą, žiūrovų antplūdį, esu tikra, kad ir šiais metais duetas paruošė įsimintiną ir itin jautrią arfų dueto programą, kuri šildančiai suskambės jaukioje Druskininkų bažnyčioje. Visuomet noriu padėkoti mūsų bažnyčios klebonui Vaidui Vaišvilui už meilę ne tik Dievui, bet ir muzikai, menui, žmonėms, kurie turi tokią galimybę dalytis muzikos garsais, susikaupti, klausytis bei grožėtis ja po bažnyčios skliautais.
„SuLipę“ į Trio
Neapsakomai mielas, šiltas ir jaukus koncertas visai šeimai laukia mūsų visų rugpjūčio 2 d.. Idėjų nestokojanti išradingoji Lipčių šeima mus pakvies į kelionę per skirtingas muzikos epochas. Girdėsime Sauliaus Lipčiaus liutnės ir gitaros garsus, jaunojo Teodoro violončelės griežimą bei angelišką jo balsą, lydimus jo mamytės Martos Lipčienės skaitomais eilėraščiais bei dainomis. Man teko girdėti šią programą Vilniuje. Buvo taip nuoširdu ir stipru, jog kartais teko nuryti ašarą…
Japonės – Druskininkuose
Rugpjūčio 8 d. galėsime išgirsti ir pasigėrėti, kaip muzikuoja įtaigi japonų pianistė Nami Ejiri. Ji pasirodys ir kaip solistė, ir kartu su savo dviem Vokietijoje augančiomis, talentingomis dukromis, konkursų nugalėtojomis – smuikininke Ayumi (14 m.) ir violončelininke Miyoko (12 m).
Nenustebkite, jei rugpjūčio 16 ir 17 dienomis Druskininkų gatvėmis vaikštinės nemažai japonių moterų. Tai bus choras „Chorus INFINI“ iš Japonijos. Įdomu, kaip jos Druskininkų bažnyčioje interpretuos Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas lietuviškai?
Klaros Šumann salonas Druskininkuose – jau tradicija
Rugpjūčio 14-ąją kviečiame į Klaros Šuman saloną Dineikos parke po atviru dangumi. Tą vakarą persikelsime į XIX amžiaus atmosferą – pasinersime į pianistų F. Šopeno, F. Listo, S. Talbergo, R. Laidlaw muzikinius pasaulius, kuriuos įkūnys jauni, talentingi ir žavingi pianistai iš Danijos – Sophus Elmark, Emil Nabe-Nielsen, Emil Dalgaard, ir pianistė iš Meksikos Daniela Jimenez. Aš pati įsikūnysiu į Klaros Šuman vaidmenį ir pakviesiu jus į savo saloną Frankfurte. Taigi, mieli ponai ir ponios, išsitraukite senovinius drabužius, pasipuoškite įspūdingais papuošalais ir keliaukime visi kartu į praeitį!
Žolinė – Švendubrėje
Rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, susitiksime po vakaro dangumi prie Švendubrės bendruomenės namų. Ten jūsų lauks įspūdinga šviesų, garsų ir improvizacijų vakaro impresija su mūsų garsiuoju džiazo perkusijos meistru Arkadijumi Gotesmanu ir „Šeiko“ šokio teatro šokėjais.
M. K. Čiurlionio gimtadienis – Druskininkų bažnyčioje
Po trumpos pertraukėlės, atsisveikinę su vasara ir vaikus išleidę į mokyklas, rugsėjo 22 dieną, per patį M. K. Čiurlionio gimtadienį, vėl susitiksime Druskininkų bažnyčioje. Visų lauks dar vienas modernus tarpdisciplininis kūrinys „Balso žinutės Sofijai“, apjungsiantis dokumentinę medžiagą, interviu fragmentus, elektroninę muziką, vokalinį meną ir vaizduotės dramaturgiją. Tai – kompozitoriaus Jurgio Kubiliaus partitūra balsui, vargonams, aktorei ir elektronikai, kuri remiasi M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės korespondencija bei išradinga šiuolaikine kalba transformuojasi į vidinį balso pranešimų dienoraštį. Kūrybinė 9 žmonių komanda, vadovaujama kontratenoro Vaido Bartušo, vykdė ekspedicijas po svarbiausias Čiurlionio biografijos vietas – nuo Druskininkų iki Palangos, fiksuodama šiandienos žmonių atsiminimus ir emocinį santykį su M. K. Čiurlionio vardu.
Labai įdomu, kaip būtų buvę, jei vienas ryškiausių Lietuvos kultūros genijų nebūtų miręs, sulaukęs vos 35-erių? Kaip atrodytų M. K. Čiurlionio gyvenimo tąsa, jei gydymas sanatorijoje būtų pasisekęs, o lemtingas peršalimas nebūtų išsivystęs į mirtiną plaučių uždegimą? „Balso žinutės Sofijai“ – tai istorija apie tai, kas būtų, jei viskas būtų susiklostę kitaip… Atsakymus į klausimus galbūt rasime, apsilankę šioje išradingoje dokumentinėje fantazijoje.
Festivalio uždarymas – su orkestru ir Bethovenu
Na, o kaip festivalis be orkestro? „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ baigiamajame koncerte rugsėjo 27 d. „Grand SPA „Lietuva“ „Nemuno“ salėje skambės L. van Bethoveno didingoji 5-oji simfonija ir pastoralinis 4-asis fortepijoninis koncertas. Neseniai susikūręs Šiaulių simfoninis orkestras jį paskirs ir M. K. Čiurlionio 150-osioms, ir didžiojo vokiečių kompozitoriaus L. van Bethoveno 255-osioms gimimo metinėms. Būtent šis Bethoveno kūrinys 1995-aisiais man padėjo pasiekti pergalę tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse Vilniuje. Būtent ši pergalė atvėrė man vartus į Europą. Todėl esu dėkinga ne tik savo Mokytojams, Tėveliams, bet ir Bethovenui, kurį sveikinsime šventiniame festivalio pabaigos koncerte kartu su Šiaulių simfoniniu orkestru ir jo meno vadovu ir dirigentu, garsiu Lietuvos smuikininku Vilhelmu Čepinskiu.
Vienija viena ypatinga jėga – ČIURLIONIS
Visus šių metų festivalio koncertus ir atlikėjus vienija viena ypatinga jėga – ČIURLIONIS. Jo kūryba, šviesa, žmogiškumas ir genialumas iki šiol skamba širdyse ir scenoje. Tad būkime geresni, kantresni ir dažniau sakykime paprastą, bet svarbų žodį – nepyk.
Kviečiame ir laukiame jūsų Druskininkuose, M. K. Čiurlionio 150-mečiui skirtuose menų festivalio renginiuose, kuriuose skirtingų šalių ir epochų kompozitoriai ir šiuolaikiniai menininkai susijungia tam, kad švęstų tai, kas išlieka – muziką, meilę, žmogų ir Čiurlionio nemirtingumą.
Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija, Kultūros taryba
Informacinis partneris – LRT
Mecenatas – „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas – Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“