Druskininkų parapija žengia į jubiliejinius metus
Atlaidai – drįsčiau sakyti, yra viena iš gražiausių Romos Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos tradicijų. Tai – daugiau nei šventė. Tai – laikas, kai bendruomenė susiburia į gyvą maldos ir padėkos ratą, kai prisimenamos mūsų tikėjimo šaknys, liudijamas vilties kelias, ir kai kiekvienas kviečiamas prisiliesti prie Dievo gailestingumo.
Kaip ir kasmet, šiemet, įpusėjus vasarai, liepos 13-ąją, Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapija į atlaidus sukvietė ne tik miesto gyventojus, bet ir svečius. Šių metų atlaidai buvo ypatingi – jie žymėjo dvasinę pradžią, ruošiantis dviem reikšmingoms parapijos sukaktims, kurias švęsime 2026 metais: 185-osioms metinėms nuo parapijos įsteigimo ir 95-osioms – nuo dabartinės bažnyčios pastatymo.
Atlaidų tradicija Romos Katalikų Bažnyčioje turi gilias šaknis. Tai nėra tik išorinė iškilmė ar šventė su apeigomis. Tai – dvasinis įvykis, kai Bažnyčia, remdamasi Kristaus, Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų nuopelnais, suteikia tikinčiajam galimybę gauti dalinį ar visuotinį laikinosios bausmės atleidimą. Kitaip tariant, atlaidai – tai malonės metas, kai Dievo gailestingumas tampa labai artimas, kai esame kviečiami atnaujinti savo tikėjimą, sustiprinti santykį su Viešpačiu per išpažintį, Eucharistiją ir maldą. Tai – ir asmeninis apsivalymas, ir bendruomeninis džiaugsmas.
Lietuvoje atlaidai per amžius įgavo savitą spalvą – čia jie tapo ne tik liturgine švente, bet ir gyva liaudies religingumo išraiška. Atlaidai – tai diena, kai bažnyčia prisipildo žmonių iš įvairių kraštų, kai giedamos giesmės, eina procesijos, kai jaučiama vienybė ne tik su Dievu, bet ir su savo tautos praeitimi, papročiais, artimaisiais.
Druskininkų parapijoje ši tradicija išlaikyta su pagarba ir meile – kiekvienais metais atlaidai tampa svarbia dvasine stotele vietiniams tikintiesiems ir svečiams, norintiems iš naujo atrasti tylų širdies susitikimą su Dievu.
Šių metų liepos 13-oji tapo ypatinga ir dėl to, kad būtent nuo šių atlaidų parapija pradėjo oficialų pasiruošimą artėjantiems jubiliejams, todėl šiemet į iškilmes buvo pakviestas ir garbingas svečias – Varėnos dekanato dekanas, kunigas Ernestas Maslianikas. Jis aukojo iškilmingas Šv. Mišias. Jo dalyvavimas paženklino ne tik bendrystę tarp parapijų ir dekanato, bet ir simbolinį žingsnį į jubiliejinių metų šventimą.
Liepos 13-ąją, Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapija į atlaidus sukvietė ne tik miesto gyventojus, bet ir svečius / Denio Paulavičiaus ir Svajūno Jonavičiaus nuotraukos
Savo pamoksle kunigas Ernestas kalbėjo apie Škaplieriaus – karmelitų Švč. Mergelės Marijos globos ženklą – prasmę. Jis priminė, kad dėvėti škaplierių reiškia pasirinkti Mariją, kaip gyvenimo globėją, sekti jos nuolankumo, tikėjimo ir tarnystės pavyzdžiu. Kunigas taip pat pabrėžė, jog mūsų laikais ypač svarbu ne tik pasitikėti Dievo gailestingumu, bet ir patiems tapti to gailestingumo nešėjais – šeimoje, parapijoje, kasdienybėje. Gailestingumas nėra abstrakti sąvoka. Tai – konkretūs žingsniai: atleisti, ištarti gerą žodį, pastebėti šalia esantį, išklausyti, neužsidaryti savyje. Tokia laikysena kuria ne tik asmeninį šventumą, bet ir taikesnę visuomenę.
Šv. Mišių pabaigoje parapijos klebonas, kun. Vaidas Vaišvilas nuoširdžiai padėkojo visiems susirinkusiems už maldą, bendrystę ir palaikymą. Ypatingą padėką jis išsakė kunigui Ernestui už aukotas šv. Mišias, pasakytą žodį ir bendrą maldą už parapiją. Dvasininkų vienybė ir tarpusavio palaikymas tokiais atvejais ypač ryškiai primena, kad Bažnyčia – tai vienas Kristaus Kūnas su daug narių, tačiau viena dvasia.
Po iškilmingų Mišių parapijos bendruomenė išėjo į procesiją su Fatimos Mergelės Marijos statula.
Tai buvo išskirtinis maldos gestas, kupinas vidinės tylos ir vilties. Tikintieji ėjo aplink bažnyčią, prašydami taikos – ne tik pasauliui, bet ir kiekvienai širdžiai, kiekvienam namui, kiekvienai šeimai. Fatimos Margelė Marija – tai ne tik Motina, kuri saugo nuo pavojų, bet ir taikos nešėja. Ši procesija tapo stipriu ženklu: šiandien, kai pasaulyje tiek neramumų, Bažnyčia drąsiai kviečia visus melstis už taiką – pradedant nuo savęs, nuo savo aplinkos.
Visa ši šventė paliko gilų įspūdį dvasine prasme ir kaip tikėjimo kelio ženklas. Druskininkų parapija žengia į jubiliejinius metus ne tik su pagarba praeičiai, bet ir su viltimi ateičiai. Atlaidai – tai priminimas, kad mūsų tikėjimas nėra praeities dalykas, bet gyvas kelias, kuriuo einame kartu, vieni kitus palaikydami, ir kuriame kasdien esame kviečiami atnaujinti savo širdį Dievo artume.
Denis Paulavičius,
religijos mokslų magistras