Druskininkai žemai nusilenkė istorinės atminties sergėtojui Gintautui Kazlauskui

Labai svarbu garbaus amžiaus žmonėms už jų nuveiktus prasmingus darbus padėkoti, jiems esant gyviems, kad jie galėtų pasidžiaugti šia padėka.

Taip buvo padaryta praėjusią savaitę Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje vykusiame renginyje, kai gražus būrelis druskininkiečių susirinko pagerbti ir su garbingu 90 – mečiu pasveikinti istorinės atminties sergėtoją Gintautą Kazlauską – žmogų, kurio gyvenimas buvo paženklintas tremties, dešimtmečiais, bet dėl to neprarado teisingos krypties.

Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus direktorė R.Draučiūnaitė negailėjo jubiliatui jautrių žodžių / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Pristatė jubiliato gyvenimo kelią

Kaip sakė jubiliato gyvenimo kelią pristačiusi muziejaus direktorė Rimutė Viniarskaitė, jubiliejaus proga susirinkta ne tik pasveikinti, bet ir pabūti kartu su tuo, ką šis garbingas žmogus atnešė į mūsų visų atmintį: su tikrumu, užsispyrimu ir nepaprasta ištverme.

“G. Kazlauskas – vienas iš šio muziejaus įkūrėjų. Jo idėja buvo aiški: parodyti, kad atmintis negali būti tikra, jei ji gyvena tik tekstuose. Ji turi būti apčiuopiama, juntama ir suvokiama originalioje aplinkoje. Tokia, kokią patyrė tremtiniai ir partizanai”, – sakė R. Viniarskaitė.

 Kaip renginyje kalbėjo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Draučiūnaitė, jai labai svarbi pati Gintauto idėja, kuri galbūt laiko eigoje buvo kažkiek primiršta, bet ji norėtų,  kad šitas muziejus turėtų tęsinį – memorialą prie Mergelių akių ir bunkerį prie Ratnyčios upelio, nes jaunajai kartai tik tekstu nepapasakosi, kas buvo.

“Jaunajai kartai reikia pajusti, jai reikia pamatyti, jai reikia būtent tose vietose lankytis ir parodyti,  koks buvo to bunkerio kvapas, kokia ta bunkerio drėgmė…Ir kaip žmonėms ten reikėjo išbūti ištisas dienas, ištisus mėnesius ir ištisus metus. Tai, ką jūs per šitiek metų sunešėte į šį muziejų – iki adatos smulkumo – bus saugoma, restauruota, kad galėtų gyvuoti dar 50, o gal ir 100 metų”, – kalbėjo R.Draučiūnaitė.

Meras dėkojo už prasmingus susitikimus

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas taip pat pasveikino G. Kazlauską. Jis prisiminė jį kaip šiltą, darbštų ir geranorišką žmogų – tokį, su kuriuo pokalbiai visada būdavo tikri, o sprendimai gimdavo be spaudimo, o iš abipusės pagarbos ir supratimo.

„Kiekvienas susitikimas su Gintautu buvo ne tik malonus, bet ir prasmingas – kupinas pagarbos, ramybės, tyliai skleidžiamos išminties. Tokių žmonių vis mažiau, todėl jų buvimas tarp mūsų tampa vis brangesnis. Linkėdamas sveikatos ir stiprybės, dėkoju už tą ryšį, kurį Gintautas sugebėjo užmegzti su žmonėmis, miestu ir bendruomene”, – sakė R.Malinauskas.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Druskininkų skyriaus pirmininkas Antanas Vailionis nuoširdžiai sveikino G. Kazlauską, pabrėždamas jo ypatingą vaidmenį – tai žmogus, kuris ėmė rinkti atminties fragmentus, burti žmones, nepaliaujamai pasakoti apie tai, kaip buvo iš tiesų.

 „Tai, ką padarėt – išsaugojote Druskininkų krašto atmintį. Kad nepamirštume, kaip žmonės kentėjo už tai, kad mylėjo Lietuvą“, – kalbėjo Antanas.

Pagrojo jautrią dainą

Renginyje pasisakė ir Druskininkų Garbės pilietis Mikas Suraučius, atėjęs su simboliniu, asmeninės istorijos kupinu talismanu – mažuoju akordeonu, kurį dar vaikystėje, būdamas dešimties, gavo restauruotą. Pats Mikas prisiminė, kaip aštuonerių metų pirmą kartą su mama aplankė lageryje savo tėvą, kurio iki to nebuvo matęs. Savo kalboje jis pabrėžė, kad svarbiausia – ne tai, ką jau žinome mes, bet tai, kas liks tiems, kurie ateis po mūsų. Jis pasidalijo ir jautria istorija apie liaudies dainą „Mamyte, nupirk man žirgelį“, kurią  ir atliko salėje susirinkusiems žmonėms..

Renginyje kalbėjęs Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 109-osios kuopos vadas kapitonas Kęstutis Valenta padėkojo G. Kazlauskui už tai, kad tapo tvirtu pamatu muziejui – tokiu, kuris išlaiko konstrukciją ne tik nuo laiko, bet ir nuo audrų.

Prie šventinio G. Kazlausko jubiliejaus minėjimo prisidėjo  M.K.Čiurlionio namų-muziejaus vadovė Regina Stankevičienė.

G.Kazlauską pasveikino Viečiūnų progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Inga Cololo, Druskininkų tremtinių ir politinių kalinių choro vadovė Antanina Laurenčikienė, Lietuvos politinių kalinių r tremtinių sąjungos narė Ona Sakalauskienė, kuri, kaip ir jis, yra tremtinė. Ji prisiminė kartu praleistus metus, budėjimus muziejuje ir tą atsakomybės jausmą, kurį Gintautas visuomet primindavo.

Prie sveikinimų prisidėjo ir Leipalingio kraštotyros muziejaus vedėja Laima Žukauskaitė. Ji kalbėjo su pagarba ir susižavėjimu, pabrėždama, kad tai jau antrasis Gintauto jubiliejus, kuriame ji dalyvauja, ir kiekvieną kartą jis leidžia iš naujo susimąstyti apie tą ypatingą kartą – stiprią, ištvermingą, drąsią.

Šiltus žodžius Gintautui skyrė ir Druskininkų kultūros centro atstovė, etnografė Lina Balčiūnienė.

Renginyje dalyvavo ir visi muziejaus partneriai – organizacijos, įstaigos ir pavieniai asmenys, su kuriais daugelį metų bendradarbiauta organizuojant minėjimus, renginius, skleidžiant istorinę atmintį bei įprasminant svarbias datas Lietuvos istorijoje. Vieni Gintautą sveikino viešai nuo scenos, kiti pasirinko šiltą asmeninį pokalbį – tačiau visi atėjo su tuo pačiu linkėjimu: sveikatos, ramybės ir ilgo, prasmingo gyvenimo.

Muziejus – vienas iš svarbiausių gyvenimo darbų

Jubiliatas sutiko atsakyti į savaitraščio „Mano Druskininkai” korespondento klausimus.

– Gerbiamas Gintautai, kokius savo gyvenimo darbus laikote svarbiausiais?

– Daug tų darbų padaryta, visų net ir neprisimenu. Manau, kad muziejaus įkūrimas buvo vienas iš svarbiausių mano gyvenimo darbų. Tai patvirtina ir šiandien išreikšta druskininkiečių padėka ir pagarba man. Džiaugiuosi, kad mano pradėtas darbas turi tęstinumą, vadinasi, viskas buvo daroma ne veltui ir turi išliekamąją vertę. 

– Kaip Jums atrodo, ar jaunimas pakankamai žino mūsų tautos tremties ir rezistencijos  istoriją?

– Manau, kad jaunimas šiek tiek tuo domisi, bet nepakankamai. Norėčiau, kad jie ateitų į muziejų ir daugiau apie tai sužinotų. Turėtume daugiau dėmesio skirti jaunimo patriotiniam auklėjimui.

Parengė Laimutis Genys