Pažintis su Šveicarijos lietuviais

Lietuvių išeivio grafiko, tapytojo, skulptoriaus, vitražų kūrėjo V. K. Jonyno galerijoje atidaryta Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) kilnojamoji fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Savo kelionę po Lietuvą pradėjusi 2016 metų vasarą, minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, ši patriotiška ir kelionių nostalgija dvelkianti  paroda po Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrus, švietimo ir mokslo institucijas, muziejus ir bibliotekas keliaus per visus jubiliejų mininčius metus. 2018-ųjų vasarį paroda bus eksponuojama ir Lietuvos Respublikos Seime.

Parodoje eksponuojami dešimties Šveicarijos lietuvių (D. Brunner, E. Dranevičienė, D. Gudauskienė, I. Katkienė, V. Kinčiūtė-Kern, R. Meyer, F. Ostapenko, R. Sukarevičius, dr. L. Tagmann, L. Jokimaitė-Tikuišienė) fotografijose įamžinti reikšmingi bendruomenės gyvenimo įvykiai ir įspūdingi šalies kraštovaizdžiai. Paroda „Lietuvių Šveicarija“ pasakoja apie nueitą kelią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklų susikūrimo iki šių dienų aktyvios lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos, puoselėjančios tautinį tapatumą, gimtąją lietuvių kalbą, kultūrą bei papročius. 1951 m. išleistas pirmasis bendruomenės laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ numeris. Po dvejų metų nutrūkusi jo leidyba 2001 metais vėl buvo atgaivinta. Šiandien kūrybingų bei darbščių žmonių dėka du kartus per metus leidinys atkeliauja į Šveicarijoje gyvenančių tautiečių pašto dėžutes tradiciniu popieriniu formatu, o elektroninis leidinio formas prieinamas visiems lietuviams ŠLB elektroninėje svetainėje.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos byloja apie Šveicarijos lietuvių rūpestį Lietuvos istorinio, kultūrinio palikimo suradimu ir įamžinimu. Šveicarijoje atidengtos net keturios atminimo lentos Lietuvai nusipelniusiems tautiečiams: J. Mačiuliui-Maironiui, prof. J. Eretui-Jakaičiui, K. S. Šauliui ir R. Bytautui. Lietuvių ir vokiečių kalbomis išleistos keturios knygos apie Šveicarijos lietuvius ir lietuvius Šveicarijoje: V. Dargužo „Mylėsi Lietuvą iš tolo…“ (2004), J. I. Survilaitės „Alpių lietuviai“ (2005), Šveicarijos lietuvių bendruomenės narių sudaryta knyga „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ (2009), J. I. Survilaitės „Visada tolimi – niekada svetimi“ (2011). Šveicarijoje gyvuoja unikalus šokių ansamblis, kuriame paskutinius 25-erius metus nebuvo nei vieno šokėjo lietuvio. Neišsenkančios energijos J. Stasiulienės dėka į lietuviškų šokių kolektyvą buvo suburti šveicarai, kurie patys pasisiūdino tautinius rūbus ir kasmet šoka per lietuvių minimas įvairias valstybines šventes. Parodos fotografijose taip pat užfiksuotos šveicariškos tradicijos ir įspūdingiausi šalies peizažai: į UNESCO paveldą įtrauktas Aletsch ledynas, 4478 m aukščio Alpių viršukalnė – Materhorno kalnas, Maironio apdainuotas Keturių Kantonų ežeras, į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Lavo (Lavaux) vynuogynų terasos, Thun’o ežeras (Bern‘o kantonas), architektūrinis Šveicarijos paveldas – Werdenberg’o pilis ir daugelis kitų.

Lapkričio 4 d. parodą pristatyti iš Šveicarijos atvyko charizmatiška bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen. Su V. K. Jonyno galerijos lankytojais ji nuoširdžiai dalijosi mintimis ir įspūdžiais apie tautiečių gyvenimą, jų visuomeninę veiklą Šveicarijoje, apie kultūrinius panašumus ir skirtumus, papročius ir jų asimiliaciją. Šveicariškus įspūdžius sustiprino tiesiai iš „Alpių krašto“ atvežtos vaišės. Paroda „Lietuvių Šveicarija“ veiks iki gruodžio 5 d.

V. K. Jonyno galerijoje atidaryta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamoji fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti/V. K. Jonyno galerijos archyvo nuotrauka

Aušra Sedlevičiūtė