Nuomonė: „Atidaryk vartus, pasakysiu, kas gyvena“

L. Krukauskienė
pensininkė

Labai džiaugiamės gražia savo gamta, išpuoselėta aplinka. Labai gaila, kad tarp mūsų gyvena daug nešvarios dvasios būtybių – žmonėmis nelabai pavadinsi, jeigu viską aplinkui mato tik juodai.
Labai gerai prisimename tą patį Vijūnėlį. Galima buvo pasakyti – „gyvatynėlį“, pilną šiukšlių, visokių gelžgalių, žodžiu – tai buvo smirdanti bala. O dabar pats Vijūnėlis švarus, o dar aplinkui pražysta narcizų jūra. Na, o tiems, kurie kuria „skandalus“, gal gražiau buvo tada? Kyla klausimas, ar čia skonio, ar užsispyrimo reikalas?
Ir mane pačią, ir tuos, kas pas mane atvažiuoja, žavi vis gražėjantis miestas, tvarka ir švara. Nepalyginsi su tuo, kas buvo prieš 15-20 metų.
Visais laikais merai buvo su didelėmis teisėmis ir, jeigu būtų norėję, tikrai turėjo galimybių daug padaryti Druskininkams. Bet iki mero R. Malinausko nebuvo tikro šeimininko. O dabar reikia būti aklam, kad nepamatytum akivaizdžių pokyčių į gerąją pusę.
O jeigu kas neprisimena, kaip atrodė Druskininkai prieš 15 metų, pasiklauskit mūsų, vyresnių – mes tikrai prisimename.
O visus pokyčius sunku būtų ir surašyti, tikrai prireiktų knygos. Mes suprantame, kad yra kuo džiaugtis, didžiuojamės, kad gyvename Druskininkuose. Gerbiame merą – toks turi būti geras vadovas. Jis neišdidus su žmonėmis, juos gerbia. Ir tikrai niekada, kai į jį kreipiasi gyventojai, jisai neparodė kitų specialistų kabinetų durų – visas mūsų problemas išklauso pats ir, kiek gali, stengiasi padėti jas išspręsti.
Ne tik Druskininkuose, bet ir apylinkėse žmonėms padaryta daug. Štai per vieną vėlyvą rudenį buvo nutiestas 10 km dviračių takas iš Druskininkų iki Viečiūnų. Džiaugiamės. Juo eidami pėsti ar važiuodami dviračiu, jaučiamės saugūs.
Daug dabar kalbama apie pastatą ant Vijūnėlio ežero kranto, vadinamą „dvarą“. Bet ar tikrai tik vienas toks pastatas yra visoje Lietuvoje, kad tiek dėmesio sulaukia? Įdomu, jeigu kas padarytų konkursą visų Lietuvos „dvarų“ ir paprašytų žmonių, kuris iš jų didžiausias ir gražiausias, kas sulauktų didžiausio dėmesio? Gi ir ant ežerų, upių, net balų ir ant jūros krantų yra ne vienas „dvaras“… Ir labai įdomu, kokiame „dvare“ gyvena visų šių „spektaklių“ režisieriai?
Arogantiški konservatoriai, taip pat ir vienos Druskininkus pamėgusios televizijos laidos kūrėjai, atraskit savyje sąžinės – kad ir mažiau užsidirbsite, bet skelbkite tik patikrintą tiesą. Žinoma, taip lengviau ir paprasčiau – išgirdau – tiesa-netiesa, ir paskelbiau. Juk svarbiausia – ne žmogus, o „reitingai“… Tik nelabai kartais būna juokinga. Juk žodis, kaip paukštis, – išskrido ir nepagausi.
Jeigu būtų tokia galimybė atrasti jėgų, nors prieš šv. Velykas, palikite mus ramybėje ir nesipilstykite purvais. Mums tikrai gaila dabar nuolat puolamo mūsų mero – juk jis mūsų, Druskininkų žmonių, išrinktas. Taigi nepagarba mūsų pačių išrinktam vadovui, kada iš balto daroma juoda, ir mus žeidžia. Dabar aiškiai matome, kad tie, kurie kritikuoja ir puola Druskininkų valdžią ir jų padarytus darbus, patys miestui gerų darbų nėra nuveikę. O tai, kas per paskutinius metus padaryta, aiškiai matosi.
Smagu, kai atvažiavę anūkai džiaugiasi, sako: „Močiute, čia pas Jus Druskininkuose kaskart randi ką nors naujo“.
Ko gero, mūsų merui pavydi visi „geradariai“. Pavydi ne tik gerų darbų, dėl kurių turim ir darbo, ir daug svečių, iš kurių ir gyvenam. Telydi Jus, mere, ir toliau kantrybė, gera nuotaika ir graži šypsena. Džiaugiamės visi Jūsų pergalėmis. Jūsų pergalė yra taip pat ir mūsų pergalė. Linksmų šv. Velykų!