Miesto vietos veiklos grupė Druskininkų harmonija“– nauji projektai bendruomenės gerovei

Miesto VVG „Druskininkų harmonija“ praėjusią savaitę projektų vykdytojus pakvietė į mokymus „Efektyvus projektų įgyvendinimas“, kuriuose dalyvavo ir Druskininkų savivaldybės vadovai, esami bei potencialūs projektų vykdytojai. Savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pasveikino dalyvius, palinkėjo jiems sėkmės realizuojant miestui prasmingas ir reikalingas iniciatyvas.

A. Jazepčikaitė-Gaidienė, „Druskininkų harmonija“ vadovė: „Jei žmonės turi idėjų, visada gali kreiptis, kalbėtis – mielai padėsiu“ / Asmeninio archyvo nuotrauka

Projektų vykdytojai pristatė jų pateiktų projektų svarbą miestui, kuriamą naudą bendruomenei. Renginyje aptarti Druskininkų savivaldybės prisidėjimo prie projektų principai. Projektams ES ir valstybės bendrojo finansavimo lėšų skiriama dalis sudaro 79,9 proc., likusią dalį –20,1 proc. prisidėjimo lėšų – skiria Druskininkų savivaldybė.

Apie tai, kiek projektų sulaukė finansavimo, kas juos pateikė ir kokioms sritims bus skiriamas didžiausias dėmesys, pasikalbėjome su Miesto VVG „Druskininkų harmonija“ vadove Agne Jazepčikaite-Gaidiene.

– Artimiausiu metu Druskininkuose aktyvių veiklų ir įgyvendinamų projektų, panašu, bus dar daugiau, nes buvo patvirtinti Miesto VVG „Druskininkų harmonija“ projektai. Kiek paraiškų buvo pateikta ir kiek iš jų gavo finansavimą?

– Pagal Druskininkų miesto vietos plėtros 2024-2029 m. strategiją iš viso planuojama finansuoti 18 vietos iniciatyvų. Jau per pirmuosius kvietimus sulaukėme 13 projektų paraiškų. Labai džiugu, kad 10 iš jų jau sėkmingai įveikė visus finansavimo etapus ir, Vidaus reikalų ministro įsakymu, jiems skirtas Europos Sąjungos finansavimas. Tikimės, kad netrukus bus patvirtinti dar trys projektai. Šios iniciatyvos greitai bus pradėtos įgyvendinti, tad bendruomenė netruks pajusti jų naudą.

Miesto VVG „Druskininkų harmonija“ projektų vykdytojus pakvietė į mokymus „Efektyvus projektų įgyvendinimas“, kuriuose dalyvavo ir Druskininkų savivaldybės vadovai, esami bei potencialūs projektų vykdytojai / Edgaro
Tamkevičiaus nuotraukos

– O kas buvo aktyviausi projektų teikėjai?

– Mūsų tikslas yra skatinti bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimą, skatinant vietos valdžios, pilietinės visuomenės – nevyriausybinių organizacijų, ir verslo bendradarbiavimą. Džiaugiamės, kad gavome 7 nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir 6 biudžetinių įstaigų projektus, kurie pateikti, bendradarbiaujant su NVO. Nevyriausybinių organizacijų įtraukimas daugumoje projektų privalomas. Džiugu, kad į projektų veiklas įsitraukia ir verslo atstovai, verslus jungiančios organizacijos, Rotary klubai.

VšĮ „Šeimos harmonija“ teiks pagalbos ir atokvėpio paslaugą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia.

Druskininkų neįgaliųjų asociacija rūpinsis įdarbinimo galimybėmis žmonėms su negalia ir bendradarbiavimo su darbdaviais stiprinimu.

Druskininkų JUC projektas skirtas jaunimo nuo 16 iki 29 metų verslumo ugdymui, jis padės pomėgį paversti verslia veikla.

VšĮ „Po vienu stogu“ projektas „Feniksas“ yra skirtas bedarbių integracijai į darbo rinką, „Sparnai augti“ – pagalbai vaikams ir jaunimui, turintiems emocinių sunkumų.

Druskininkų lopšelis-darželis „Žibutė“ sieks padidinti specialiųjų poreikių vaikų įtrauktį į bendruomenę per terapines, menines, edukacines veiklas.

Druskininkų socialinių paslaugų centras kurs savanorystės tinklą ir teiks pagalbą senjorams bei žmonėms su negalia.

Druskininkų visuomenės sveikatos biuras skatins įvairių socialinių grupių gyventojų sveikatinimo ir įtraukties veiklas.

Druskininkų LIONS moterų klubas įgyvendins projektą „Socialinė mentorystė – galimybės augti“, kuris padės vaikams ir jaunimui atrasti savo galimybes.

FK „Druskininkai“ vykdys socialinės integracijos iniciatyvas per futbolo veiklas.

Tikimės, kad artimiausiu metu prie šių iniciatyvų prisijungs dar trys projektai, kurių vertinimo procesas dar vyksta CPVA.

Druskininkų švietimo centras siektų stiprinti vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį per Trečiojo amžiaus universiteto veiklas. VšĮ Druskininkų ligoninė įtrauks atskirtį patiriančius sergančius pacientus, asmenis su negalia į bendruomenę per įvairias užimtumo veiklas ligoninėje, o VšĮ „Sportinis rezervas“ organizuos stovyklas, užsiėmimus cukriniu diabetu sergantiems asmenims, asmenims su negalia ir kitiems bendruomenės nariams.

– Kokie yra projektų prioritetai, kam jie skirti?

– Mūsų strategija orientuota į keturias sritis, o pagrindiniai tikslai yra socialinės integracijos didinimas, bedarbių integravimas ir verslumo skatinimas Druskininkų mieste. Pagrindinės kryptys yra šios: socialinis verslas, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų integracija, socialinė įtrauktis ir verslumo skatinimas. Planuojame lapkričio mėnesį paskelbti kvietimą, kuris bus skirtas padėti žmonėms, norintiems vystyti savo verslą, rasti klientų ir įsitvirtinti rinkoje.

– Koks yra pačios Miesto VVG „Druskininkų harmonija“, kaip organizacijos, indėlis visame šiame procese?

– Esame nevyriausybinė organizacija, kurios veikla paremta vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų ir vietos verslo partneryste. Mūsų nariais yra Druskininkų savivaldybė, asociacija „Druskininkų klubas“, Druskininkų Rotary klubas „Sūrutis“, Dirbančių neįgaliųjų asociacija, VšĮ „Po vienu stogu“, Druskininkų socialinės pagalbos draugija, asociacija „Padėkime vaikams“, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Druskininkų viltis“. Mūsų tikslas – numatyti kryptis, kurios bus finansuojamos, įvertinti projektų kokybę, patvirtinti projektus valdyboje ir perduoti projektų tinkamumą vertinti VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai. Mes konsultuojame pareiškėjus, rengiant projektus, padedame jiems sėkmingai juos įgyvendinti.

– Agne, Jūs 14 metų dirbote Druskininkų vietos veiklos grupėje, apjungusioje kaimiškiąsias teritorijas. Ar galite palyginti, kuo skiriasi projektų teikimas ir bendruomenės įsitraukimas mieste ir kaime?

– Yra ir skirtumų, ir panašumų. Pati miesto ir kaimo VVG idėja yra ta pati – bendruomenės iniciatyvų „iš apačios“ palaikymas, bendradarbiaujant verslui, vietos valdžiai ir nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau kaimo vietovėse projektai labiau orientuoti į kultūrinę veiklą, bendruomeniškumo stiprinimą, bendruomeninio, socialinio ir privataus verslo kūrimą. Čia, mieste, didesnis dėmesys skiriamas socialinei sričiai, integracijai ir pagalbai verslui per „minkštąsias“ veiklas.

Taip pat skiriasi ir pačios sistemos, projektų teikimas bei įgyvendinimas. Mus kuruoja Vidaus reikalų ministerija, kaimo VVG – Žemės ūkio ministerija. Principai ir tikslai panašūs, bet įgyvendinimas labai skiriasi.

– Druskininkų savivaldybė – ne tik miestas, bet ir šalia esančios kaimiškosios teritorijos. Čia pastaruoju metu jau veikia dvi VVG. Taigi veiklų ir galimybių gyventojams yra dar daugiau?

– Tikrai taip. Labai džiaugiamės. Kaimo VVG sėkmingai dirba jau daug metų, įgyvendino ne vieną strategiją. O galimybė įsteigti miesto VVG ir pritraukti Europos Sąjungos finansavimą Druskininkams atsirado tik pastaraisiais metais. Pavyko pritraukti beveik milijoną eurų iš Europos Sąjungos. Labai džiaugiamės, kad Druskininkų savivaldybė prie projektų prisideda daugiau nei 20 procentų. Tai labai palengvina socialinių idėjų įgyvendinimą.

– Ar buvo atlikta analizė, siekiant išsiaiškinti, kokioms tikslinėms grupėms labiausiai reikia šių projektų?

– Taip, tam, kad gautume finansavimą, turėjome parengti strategiją. Išanalizavome socialinę situaciją Druskininkų mieste, tarėmės su bendruomene, kad išsiaiškintume, ko žmonėms labiausia reikia. Ta strategija buvo sėkmingai įvertinta ir gavo finansavimą.

– Ar Druskininkuose daug žmonių, kuriems reikalingi šie projektai?

– Nors atrodo, kad socialinėje srityje paslaugų įvairioms gyventojų grupėms yra daug, bet matome, kad dalis gyventojų susiduria su vienišumo problema, nemažai iššūkių kyla vaikams ir jaunimui, kitiems reikalinga pagalba integruotis į darbo rinką ar pradėti verslą. Norime, kad senyvo amžiaus žmonės, asmenys su negalia ar patiriantys kitokią atskirtį ne tik gautų paslaugas, bet ir būtų kuo labiau įtraukti į bendruomenės veiklas per įvairias iniciatyvas. Siekiame, kad projektai pokyčių savo gyvenime norintiems gyventojams padėtų gauti palaikymą, motyvaciją, konsultacijas, mokymus ir pagelbėtų sėkmingai integruotis bendruomenėje.

– Neseniai savivaldybėje organizuotas susitikimas su projektų vykdytojais. Koks jo tikslas?

– Mes organizavome mokymus projektų vykdytojams, kurių projektai jau patvirtinti arba yra baigiami vertinti. Labai džiaugiamės, kad dalyvavo ir savivaldybės vadovai, kurie išgirdo idėjas gyvai. Buvo aptarti savivaldybės prisidėjimo principai, nes tas palaikymas yra labai svarbus. Galiu pasakyti, kad projektų vykdytojų akys dega, jie turi idėjų, noro, o kai mato, kad ir savivaldybė palaiko, bendradarbiauja, tai juos įkvepia dar labiau. Jaučiame didelį ne tik finansinį palaikymą, bet ir pagalbą, sprendžiant klausimus dėl patalpų ar informacijos.

– Kokie tolesni žingsniai laukia?

– Laukia dar du kvietimai: verslumo skatinimui ir socialinės įtraukties projektams, kuriems dar liks lėšų. Taigi, jei žmonės turi idėjų, visada gali kreiptis, kalbėtis – mielai padėsiu. Mano darbas yra padėti, kad geros idėjos atitiktų reikalavimus ir būtų sėkmingai įgyvendintos.

Simonas Kazakevičius, Druskininkų savivaldybės vicemeras: „Šie projektai – tai investicija į mūsų bendruomenės stiprinimą ir žmonių gyvenimo kokybę. Džiaugiuosi, matydamas, kad iniciatyvos apima pačias įvairiausias sritis – nuo pagalbos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, iki jaunimo verslumo ugdymo ar vyresnio amžiaus žmonių įtraukties. Tai rodo, kad druskininkiečiai sugeba pamatyti ir spręsti tikruosius bendruomenės poreikius. Savivaldybė visuomet palaikys tokias idėjas, nes jos kuria realią naudą žmonėms ir stiprina mūsų miesto bendruomenę.“

Laura Gardziulevičienė, VšĮ „Šeimos harmonija“ vadovė: „VšĮ „Šeimos Harmonija“ laimėjo projektą, skirtą pagalbai ir atokvėpio paslaugoms šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Nuo šiol tėvai galės trumpam atsikvėpti, patikėję savo vaikus specialistų priežiūrai. Tai pirmoji socialinio verslo įstaiga Druskininkų mieste. Visoje Lietuvoje labai trūksta atokvėpio paslaugų – galimybės tėvams pailsėti savaitgalį ar net išvykti atostogų. Naujosios paslaugos sudarys tokią progą ir mūsų bendruomenės šeimoms. Tai didelė atsakomybė, bet kartu ir stipri motyvacija kurti naujas galimybes bei paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus su negalia.“

Žaneta Jagelavičienė, Druskininkų socialinių paslaugų centro direktorė: „COVID-19 pandemijos metu Druskininkų socialinių paslaugų centras „pasimatavo“ savanorystę, pakvietęs galinčiuosius prisijungti ir padėti pagalbos reikalingiems žmonėms. Savanoriai pirko ir pristatė maistą, vaistus, reikalingas prekes sergantiesiems, nuosavais automobiliais vežė į gydymo įstaigas Vilniuje ir Kaune. Projektas „Pokyčių link – savanorystė Druskininkuose“ – lyg pradėtos veiklos tęsinys, kuriuo bus nuosekliai kuriamas savanorių tinklas, galintis sistemingai spręsti socialines problemas, užtikrinti pagalbos tęstinumą ir didesnį pasiekiamumą įvairioms visuomenės grupėms Druskininkuose. Projektas orientuotas į pagalbą senyvo amžiaus asmenis, patiriantiems socialinę atskirtį ir asmenis su negalia, veiksmingas būdas atkurti ir palaikyti asmenų gebėjimus dalyvauti bendruomenės gyvenime.

Savanoriškai padėdami, mes tarsi patvirtiname tokį pasaulio modelį, kuriame žmonės vienas kitam teikia paramą. Toks modelio palaikymas sukuria didesnio saugumo bei pasitikėjimo pasauliu, žmonėmis pojūtį ir sumažina mūsų kasdien išgyvenamo nerimo dėl nesėkmių lygį. Kurdami saugesnį pasaulį stokojantiesiems, mes pasirūpiname ir savo pasaulio saugumu.“

Simona Kunigonytė, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė: „Projektas „Galimybių žemėlapis“ atveria naujas perspektyvas žmonių su negalia įdarbinimo srityje. Šio projekto tikslas – pakeisti darbdavių požiūrį į žmones su negalia. Norime, kad jie būtų matomi ne kaip rizika, o kaip potencialas, galimybės ir vertingi komandos nariai. Įdarbinimas tampa ne tik socialinės atsakomybės klausimu, bet ir realia nauda organizacijoms, kurios suranda talentus, motyvaciją ir naują požiūrį į darbą. „Galimybių žemėlapis“ siekia, kad regionuose gyvenantys žmonės su negalia turėtų daugiau pasirinkimų, daugiau erdvės savo gebėjimams atskleisti ir daugiau galimybių įsitraukti į darbo rinką. Ypač svarbu, kad periferijoje gyvenantys asmenys jaustųsi pastebėti ir turėtų tokias pačias galimybes, kaip ir didmiesčių gyventojai. Man asmeniškai šis projektas reiškia galimybę atverti duris tiems, kurie dažnai lieka nuošalyje – žmonėms su negalia. Tai – žingsnis į įtraukesnę visuomenę, kurioje kiekvieno žmogaus talentas gali tapti vertinga dovana bendruomenei.“

Jūratė Vaičiulionienė, lopšelio-darželio „Žibutė“ direktoriaus pavaduotoja: „Projektas „Miško terapija“ ypatingas tuo, kad mūsų darželyje bus pirmą kartą sistemingai derinamos terapinės, edukacinės ir kūrybinės veiklos gamtoje, skirtos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai buvo mano pirmoji patirtis, rašant tokio pobūdžio projektą. Nelengva, bet labai vertinga. Įveikiau daug iššūkių, daug išmokau, o šiandien kartu su visa bendruomene galime džiaugtis rezultatu.

Projektas suteiks saugią ir vaikų pažinimui pritaikytą erdvę emocinei gerovei ir socialinei integracijai. Bendradarbiavimas su kitomis ugdymo įstaigomis ir organizacijomis sustiprins bendruomeniškumą bei paskatins patirties mainus. Man asmeniškai šis projektas reiškia didžiulį džiaugsmą ir motyvaciją – jis įprasmina mūsų darbą, skatina kūrybiškumą ir padeda vaikams saugiai augti bei pažinti aplinką.“

Parengė Laima Rekevičienė