Kad atmintis išliktų…
„Raktai iš paliktų namų“ – tokia simbolinė idėja sklandė, rengiantis paminėti 1941 m. birželio 14-ąją pradėtus masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Ratnyčios bažnyčioje rytmetį vyko iškilmingos Šv. mišios, skirtos Gedulo ir Vilties dienai paminėti. Susirinko druskininkiečiai, nepamiršę tragiško mūsų istorijos fakto – tremties, kai okupacinė valdžia išsiuntė nebūtin tūkstančius mūsų tautiečių ir bandė ištrinti iš atminties jų pavardes. Po mišių „Atgimimo“ mokyklos Tolerancijos centras, vadovaujamas Lijanos Lukošiūnienės, parengė šios skaudžios tautai dienos poetišką įprasminimą.
„Atgimimo“ mokyklos Tolerancijos centras parengė šios skaudžios tautai dienos poetišką įprasminimą/„Atgimimo“ mokyklos archyvo nuotrauka
Mokytojos Valės Šmitienės vadovaujamos šokėjos pašoko Šv. Antano dienos atgarsius menantį šokį „Prie Verknės“. Tautiniai rūbai, rugiagėlių vainikai nuteikė šventiškai, bet prisiminta ir tai, kad 1941 m. jau kitą dieną po Antaninių prasidėjo tremtis…
Užkalamų langų garsai, plaktukų taukšėjimas, spynos, raktai ir ,žinoma, ištremtųjų prisiminimai – visa tai jautrūs ir skausmingi tremties simboliai. „Ta akimirka, kai paskutinį kartą stovėjom prie gimtojo namo slenksčio, pasirodė be galo klaiki… Palikom neužrakintus namus”, – tremtinių atsiminimus kartojo mokiniai. Šią iškalbingą kompoziciją parengė mokytojai Saulius Lukošiūnas ir Vaiva Gintutienė, o ženklai, kurie buvo pasitelkti idėjai išsakyti, sujaudino ne vieną.
Žodžiai iš tremtinių atsiminimų visuomet skaudūs, tačiau įtampą atitirpdė paguodžianti Austėjos ir jos mokytojos Dalios Urniežienės daina.
Birželio 14-osios paminėjimas – tai ir Tremtinių choro dainos. Jų vadovė Antanina Laurenčikienė visus subūrė į darnų ratą – dainavo visi, bene keturios kartos.
Toks darnus visų dalyvių susibūrimas – tai ir vienybės išraiška.
Buvęs Tremties ir rezistencijos muziejaus direktorius Gintautas Kazlauskas padėkojo renginio dalyviams, o „Atgimimo“ mokyklos direktorė Danutė Časienė priminė, jog Lietuva tuomet neteko penkių dešimčių mokyklų, tūkstančių mokytojų ir tėvų, kurie taip ir neatvedė savo pirmoko į jo laukusią mokyklą. Ji viltingai palinkėjo tautos susitelkimo ir išvykusiųjų svetur grįžimo į Lietuvą, kad pagaliau neskaičiuotume ekonominės tremties mokinių klasių svetur…
Gedulo ir vilties dienos paminėjimas – prasminga pilietiškumo pamoka mūsų mokiniams. Jie taip pat turės prisiminti tautos istoriją, kad atmintis išliktų…
Vaiva Gintutienė,
„Atgimimo“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoja