Į susitikimą susibūrė buvę Viečiūnų fabriko darbuotojai

Praėjusį šeštadienį Viečiūnų bendruomenės ir buvusių verpimo fabriko „Drobė“ darbuotojų iniciatyva organizuotas šiame fabrike dirbusių, miestelyje gyvenusių ir gyvenančių žmonių susitikimas.

Į Viečiūnų bendruomenės centrą susirinkę renginio dalyviai, tarp kurių būta ir nuo 1963 metų veikusio verpimo fabriko „Drobė“ veiklos pradininkų, džiaugėsi galimybe drauge prisiminti prabėgusio gyvenimo tarpsnio akimirkas, pasimatyti ir pabendrauti su buvusiais kolegomis, kaimynais bei draugais.

Renginio dalyviams dainavo ir susikaupimui nuteikė Druskininkų tremtinių ir politinių kalinių choras/Jūratės Vaičiulionienės nuotrauka

Šventinė popietė prasidėjo Šv. mišiomis, kurias už Viečiūnuose gyvenusius, dirbusius, jau išėjusius Amžinybėn ir šiandien gyvenančius bei kuriančius aukojo Ratnyčios šv. Baltramiejaus bažnyčios klebonas Medardas Čeponis. Susirinkusiuosius pasveikino Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir Viečiūnų seniūnijos seniūnas Alvydas Varanis.

Fabrikas ilgus metus buvo Viečiūnų gyvenvietės varomoji jėga. 1963 m. fabrikui pradėjus savo veiklą, išaugo ir gyvenvietė. Viečiūnų Antalaukėje ant Molės kalno vienas po kito iškilo daugiabučiai gyvenamieji namai, vaikų lopšelis-darželis, ambulatorija, vėliau – mokykla. Ilgamečio fabriko direktoriaus Algirdo Norkūno dėka suburta Viečiūnų krepšinio komanda „Drobė“, kurią treneravo Algirdas Gedminas, garsino Viečiūnus visoje Lietuvoje. Fabriko gyvavimo metu miestelyje virte virė aktyvus sportinis, kultūrinis gyvenimas, veikė net nuosava kabelinė televizija.

Fabrike dirbę žmonės sako jautėsi kaip viena didelė šeima, draugiški ir bendraujantys. Todėl daug šiltų emocijų sulaukė akimirkos, kai prisiminimais dalijosi buvusio verpimo fabriko „Drobė“ profsąjungos pirmininkė Birutė Jonušauskienė, darbuotoja Valė Skripkiūnienė ir mokytoja Julija Blūdžiuvienė.

Susirinkusieji nuoširdžiai bendravo su renginyje dalyvavusiu Druskininkų savivaldybės meru R. Malinausku ir jo žmona Vaida/Jūratės Vaičiulionienės nuotrauka

Mintimis nusikelta ir į jau tolimą 2000-ųjų vasaros pabaigą, kaip fabriko dirbantiesiems prasidėjo nežinomybės, darbo netekties, jų gyvenimų ir fabriko griūties metas. Ne ką jis lengvesnis buvo ir darbą Druskininkų savivaldybėje tuo metu pradėjusiam merui Ričardui Malinauskui. Jis kartu su renginio dalyviais prisiminė metą, kai fabriką privatizavus, buvo atleisti ir darbo neteko 730 žmonių, ir tai Viečiūnams bei šią seniūniją perėmusiai Druskininkų savivaldybei buvo didelė socialinė problema.

Kalbėta, kaip vieningai visi stojo ginti fabriko interesų. Tuomet atleidžiamų viečiūniškių interesams ginti sudarytoje Vyriausybinėje komisijoje buvo Druskininkų meras R. Malinauskas bei fabriko profsąjungos pirmininkė B. Jonušauskienė.

Bet kad ir kokia bebuvo liūdna fabriko veiklos pabaiga, juk visada  buvo pradžia – kupina vilčių, svajonių, kūrybinių minčių.

Renginio dalyviams dainavo ir susikaupimui nuteikė Druskininkų tremtinių ir politinių kalinių choras, kuriam vadovauja Antanina Laurenčikienė ir Lino Savulionio vadovaujama Viečiūnų kapela.

Renginio dalyviai dar ilgai nesiskirstė, apžiūrėjo Bendruomenės centro hole eksponuojamus metraščius ir albumus, kuriuose įamžinta didelė dalis fabriko istorijos su ten dirbusiais žmonėmis, šventėmis ir jų kasdienybe.

Renginio dalyviai džiaugėsi galimybe drauge prisiminti prabėgusio gyvenimo tarpsnio akimirkas, pasimatyti ir pabendrauti su buvusiais kolegomis, kaimynais bei draugais, pavartyti istorinius metraščius/Jūratės Vaičiulionienės nuotraukos

„Mano Druskininkai“

informacija