Druskininkų bendruomenę subūrė šilumos ir bendrystės pripildytas gerumo vakaras „Po angelo sparnu“

Praėjusį ketvirtadienį „Grand SPA Lietuva“ konferencijų salė „Nemunas“ virto ypatinga erdve – Druskininkų LIONS moterų klubas čia surengė jau aštuonioliktąjį labdaros vakarą „Po angelo sparnu“, skirtą padėti sun-kiai sergantiems Druskininkų savivaldybės vaikams.

„Mes tikime, kad vaikų skausmą galima palengvinti ne tik gydymu, bet ir bendruomenės nuo-širdumu. Tik būdami kartu, tik dalindamiesi šiluma ir žmogiškumu, galime pakeisti sunkiai sergančių vaikų gyvenimą, pripildyti jį spalvomis. Džiaugiamės, matydamos tiek geraširdžių žmonių, susirinkusių į pagalbos šventę“, – kalbėjo renginio organizatorės.

Bendruomenė – iš visos Lietuvos

Labdaros renginio idėją ir šiemet palaikė ne tik druskininkiečiai, bet ir svečiai iš kitų miestų – į šventę atvyko Lietuvos LIONS klubų asociacijos valdybos atstovai, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos klubų narės ir nariai, asociacijos „Druskininkų klubas“, Rotary klubo bei Rotary klubo „Sūrutis“ atstovai.

Lietuvos LIONS klubų apygardos gubernatorius Henrikas Ivanauskas pagyrė Druskininkų LIONS moterų klubą už nuoseklų darbą ir pabrėžė platesnę jų veiklos misiją: „Darbai, kuriuos darote, yra ne vienkartiniai. Tai – tikri, tęstiniai pokyčiai šeimoms. Norime plėsti socialinės mentorystės projektą, kuris padėtų vaikams augti ne tik fiziškai, bet ir emociškai, jaustis svarbiais. Jūs jau darote stebuklus, o mes norime būti jūsų dalimi.

Per visus šiuos metus Druskininkų moterų LIONS klubas savo veikla įrodė, kad tikrasis bendruomeniškumas gimsta iš nuoširdaus noro dalintis. Kiekviena jūsų savo empatija, darbo kūrybiškumu ir tikėjimu prisidedate prie to, kad sunkiai sergantys Druskininkų miesto vaikai ir jų šeimos jaustųsi ne vieni. Jūs tampate jų vilties nešėjomis.

Noriu iš visos širdies pasidžiaugti ir jūsų laimėtu projektu „Socialinė mentorystė – galimybė augti“. Tai didžiausias šių metų laimėjimas, kuris parodo, kad jūsų veikla yra matoma, vertinama ir tikrai reikalinga. Šis projektas suteiks vaikams ne tik emocinę ir socialinę pagalbą, bet ir tikėjimą, kad jie gali augti, kurti ir siekti savo tikslų. Tai investicija į mūsų jaunąją kartą, į jų savivertę, galimybes ir stiprybę.

Ačiū jums už tai, kad šiame nuolat skubančiame pasaulyje atrandate laiko gerumui. Už tai, kad savo darbais įkvepiate kiekvieną iš mūsų. Už tai, kad saugote mūsų bendruomenę taip, kaip angelai saugo savo sparnais. Linkiu šiandienos renginiui daug šiltų susitikimų, atvirų šypsenų ir dosnių širdžių. Tegul „Po angelo sparnu“ ir toliau gimsta gerumas, viltis, tikėjimas, kad kartu mes galime padaryti dar daugiau. Ačiū jums visiems.“

Jautri istorija suvirpino visų širdis

Salėje susirinkusieji nuščiuvo, kai renginio vedėja, Druskininkų LIONS moterų klubo narė Alma Matulevičienė papasakojo apie berniuką, kuriam klubo ir bendruomenės dėka buvo nupirktas klausos aparatas. „Jis iki šių metų žinojo, kas yra tyla, bet nežinojo, kas yra garsas. Kai jam buvo įjungtas naujai nupirktas klausos aparatas, pirmas dalykas, kurį jis išgirdo, buvo lietus. „Mes stovėjome prie lango. Lašai ėmė barbenti, ir staiga jis sustojo, pakėlė galvą, akys išsiplėtė taip, lyg būtų pamatęs stebuklą. Jis pradėjo juoktis, po to – verkti, ir tą akimirką verkėme visi”, – pasakojo berniuko mama. Tai buvo tas momentas, kai suvoki, kad kiekvienas paaukotas euras gali tapti vaiko pirmuoju gyvenimo garsu. Tai – ne metafora. Tai tikra.

Dabar jam labiausiai patinka klausyti muziką. Pagal muzikos garsus jis šoka. Mama džiaugėsi, pasakojo apie vaikučio raidą, dėkojo. O aš verkiau. Aš negalėjau pratarti žodžio, nes buvo taip tikra, taip gražu, taip jauku, taip gera.

Aš pagalvojau – ar gali būti geresnė mūsų renkama ir pakuojama dovana Kalėdoms? Šiandien susirinkome toliau pakuoti dovanas tiems mūsų mažiesiems ligoniams, tiems negalią turintiems mažyliams, kuriems šiuo metu reikia mūsų visų paramos“, – jaut-rios akimirkos įspūdžiais pasidalijo A. Matulevičienė. Tuo metu salėje daugelis nubraukė ašaras, ir tai buvo tarsi gyvas įrodymas, kam iš tikrųjų buvo skirtas šis vakaras.

Vilties dalintojai

Druskininkų LIONS moterų klubo prezidentė Gerda Zaleckaitė-Žeromskienė savo kalboje nestokojo gerų emocijų: „Jūs – mūsų stebukladariai. Kiekvienas, kuris šiandien yra čia, padeda vaikams iš naujo atrasti pasaulį – girdėti, matyti, judėti, tikėti. Yra vaikų, kurie laukia sudėtingų operacijų, yra šeimų, kurios be mūsų pagalbos tiesiog nepakeltų finansinės naštos. Todėl jūs esate daugiau nei žiūrovai. Jūs esate vilties dalintojai.

Matau, kad Jūs tikite stebuklais. Ir aš tikiu stebuklais. Ir tos šeimos, vaikai tiki stebuklais. Tiki stebuklu, kad, užsidėję akinukus, pamatys pasaulį, nupieštą įvairiomis ryškiomis spalvomis.

Ir žinot, stebuklas jūs esate. Mes visi esame stebuklas to-kioms šeimoms. Nes tik mes kartu galime padovanoti gėrį, galime padovanoti akinukus, galime padovanoti tai, ko tos šeimos šiandien negali sau leisti. Visų Druskininkų LIONS moterų klubo narių vardu dėkoju už tą gėrį. Jaučiu Jūsų šilumą, nuoširdumą. Ir tik jūsų dėka mes galime tai perduoti mažiesiems Druskininkų gyventojams.

Linkiu Jums, kad gėris, kurį Jūs skleidžiate kitiems, sugrįžtų ir į Jūsų namus, į Jūsų šeimas.“

Net tamsiausioje erdvėje yra šviesa

Vakaro emociniu akcentu tapo pianistės Ievos Dūdaitės koncertas. Ji ne tik grojo, bet ir kalbėjosi su publika. Atlikusi Hanso Zimmerio „Interstellar“, Ieva sakė: „Šis kūrinys man visada primena, kad net tamsiausioje erdvėje yra šviesa. Norėčiau, kad ir jūs ją išgirstumėte. Ne tik ausimis, bet ir širdimi“. Vėliau skambėjo Yirumos kūriniai. Pianistė paprašė: „Pasiduokite garsui. Įsivaizduokite, ką matote, ką jaučiate, kokios spalvos jus supa. Garsas gali būti paveikslas, jei tik leisite jam tapti.“

Kalbėdama apie savo albumą „Marie“, Ieva sakė: „Tai – mano kelio į motinystę atspindys. Apie moters ciklus, augimą, lūžius. O mano naujas albumas vadinsis „Sophie“ – tai vardas mažos mergaitės, kuri netrukus ateis į mano gyvenimą. Aš jau dabar jaučiu, kad muzika yra mūsų pirmasis pokalbis.“

Tačiau stipriausia buvo jos mintis apie darbą su žmonėmis, sergančiais cerebriniu paralyžiumi, tarp jų – ir mažieji: „Jie mane moko žiūrėti į pasaulį kitaip: lėčiau, švelniau, gilesnėmis akimis. Su jais muzika tampa ne garsais, o būdu išmokti kvėpuoti. Jie mane moko matyti šviesą ten, kur suaugusieji jos dažnai nepastebi. Aš pati iš jų mokausi vilties. Kai matau jų žingsnius, jų mažus, bet kartu ir didelius pasiekimus, suprantu – muzika gali būti terapija. Kartais – ir stebuklas.“

Savivaldybės vadovų palaikymas

Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius akcentavo šio renginio reikšmę bendruomenei: „Druskininkai yra miestas, kuris žino, ką reiškia būti šalia. Tai nėra vienkartinis gestas. Tai – tradicija. Tai – kultūra. Dėkoju kiekvienam, kuris šiandien atėjo ne dėl savęs, o dėl vaikų, kuriems mūsų pagalba – būtina. Šį vakarą susirinkome dėl labai paprasto, bet ir labai žmogiško dalyko – noro padėti. Ir kartais mes galvojame, kad svetimo skausmo nebūna. Aš galvoju priešingai. Ir ypač tada, kada pats arba tavo artima aplinka, artimi žmonės, kolegos tą skausmą yra patyrę. Ir tada žmogaus empatija, kurią laikau viena iš svarbiausių žmogaus savybių, tampa dar ryškesnė, tikresnė ir gyvesnė. Esu tikras, kad mes, duodami, padėdami kitam, patys tampame šiek tiek stipresni ir geresni.

Todėl tariu labai nuoširdų ačiū Druskininkų moterų klubo LIONS kolektyvui, kuris daro išties didelius darbus, subu-ria gerus žmones geriems darbams, taip, kaip ir šį vakarą. Ir ačiū visiems, čia esantiems, už jūsų gerumą, dosnumą ir už tai, kad padedate tiems, kuriems iš tikrųjų tos pagalbos šiandien reikia.“

Gėriu gali dalintis tik geri žmonės

„Jūs esate tie angelai, kurių sparnai šiandien pridengė sergančius vaikus. Ačiū, kad nešate šviesą ten, kur jos la-biausiai reikia“, – kalbėjo LIONS moterų klubo narės.

Vakaro pabaigoje renginio Druskininkų LIONS moterų klubo prezidentė G. Zaleckaitė-Žeromskienė dar kartą priminė žodžius: „Gėriu gali dalintis tik geri žmonės. O Druskininkuose tokių yra daug. Kartais sergantiems vaikams nereikia stebuklų – jiems reikia mūsų. Žmogaus. Bendruomenės. Šiandien jūs esate tie, kurie vaikams į rankas įdeda dar vieną galimybę gyventi.“ Ir tą vakarą Druskininkuose tokių žmonių buvo daugiau, nei galėjai suskaičiuoti.

Druskininkų LIONS moterų klubas nuosekliai remia regėjimo ir klausos negalią turinčius vaikus – nupirkti klausos aparatai ir keli šimtai akinukų vaikams bei kitos būtinos priemonės.

Po koncerto pakalbinome I. Dūdaitę

– Ieva, koks jausmas groti labdaros vakare?

– Toks jausmas, lyg gročiau žmonėms, kurie jau atvėrė širdį, dar prieš paspausdami salės durų rankeną. Labdaros renginiuose muzika skamba kitaip – ji tampa ne fonu, o jungtimi tarp žmonių.

– Minėjote, kad muzika gali būti terapija. Ką turėjote omenyje?

– Vaikai su negalia mane išmokė vieno: garsas yra kelias į pasaulį. Kartais vienas tonas gali padaryti tai, ko negali padaryti dešimtys žodžių. Aš tikiu, kad muzika padeda žmogui atrasti savo ritmą, net jei jis visą gyvenimą girdėjo tik tylą.

– O kas jums svarbiausia tokiuose vakaruose kaip šis?

– Svarbiausi – žmonės. Jų bendrystė. Jų tikėjimas. Šį vakarą mačiau tiek daug šviesos akyse, kad tikrai galiu pasakyti – Druskininkai yra miestas, kuriame gerumas turi labai stiprų balsą.