Druskininkų ligoninėje atliekamas hemodializes vertina ir lietuviai, ir svečiai iš užsienio

Kiekvienais metais kovo mėnesį minima Pasaulinė inkstų diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į gyvybiškai svarbų organą – inkstus – ir jų ligas. Stengiamasi visuomenei suteikti kuo daugiau naudingos informacijos apie inkstų ligas: kaip jų saugotis ir kaip gyventi, kad inkstai kuo ilgiau būtų sveiki.

Inkstų ligos diagnozuojamos vėlai, o statistika skelbia, kad jomis serga 1 iš 10 suaugusių žmonių. Kai savi inkstai nebesugeba atlikti visų funkcijų, sutrinka ir normali organizmo veikla – jis nebesugeba išsivalyti nuo kenksmingų medžiagų apykaitos produktų (toksinų), jie ima kauptis kraujyje, išsivysto mažakraujystė, vitamino D stoka. Susikaupę toksinai šalinami, hemodializės arba peritoninės dializės metu, daliai pacientų prireikia inksto transplantacijos.

Hemodializės paslaugos nuo praėjusių metų atliekamos ir Druskininkų ligoninėje, kurioje pacientus paruošia ir procedūrą prižiūri specialiai apmokyta bendros praktikos slaugytoja Vilma Sereičikienė bei gydytoja anesteziologė reanimatologė Larisa Krasnova. Į Druskininkų ligoninę atvykstančius inkstų ligomis sergančius pacientus konsultuoti sutiko ir gydytojas nefrologas, dr. Laurynas Rimševičius, VU ligoninės Santariškių klinikų Dializių skyriaus vedėjas.

Druskininkų ligoninėje, kurioje pacientus paruošia ir procedūrą prižiūri gydytoja anesteziologė reanimatologė L. Krasnova ir specialiai apmokyta bendros praktikos slaugytoja V. Sereičikienė/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Svarbu diagnozuoti laiku

Kaip pasakojo Druskininkų ligoninės direktorius Viktoras Meižis, Druskininkų ligoninėje atliekamų hemodializės procedūrų kokybę įvertino ne tik Druskininkų, kitų šalies miestų gyventojai, bet ir kurorte besigydantys svečiai iš užsienio.

Pasak direktoriaus, pacientai, sergantys inkstų ligomis, būtinai turi būti prižiūrimi ir gydomi inkstų ligų specialistų – gydytojų nefrologų, kurie, esant indikacijoms, siunčia juos į transplantacijos centrą (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas). Ten gydytojų konsiliumas sprendžia apie šių pacientų įtraukimą į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, o Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM, organizuojantis organų donorystės ir transplantacijos procesą, tvarko organų ir audinių transplantacijos laukiančiųjų (recipientų) sąrašus.   Labai svarbu, kad tarp šeimos gydytojų ir nefrologų, gydančių inkstų ligas, būtų glaudus ryšys, ir inkstų ligos būtų diagnozuojamos laiku, kol dar nereikia dializės.

Inksto transplantacija – viena iš trijų pakaitinės inkstų terapijos rūšių kartu su hemodialize ir peritonine dialize. Pacientai, kuriems diagnozuota galutinės stadijos inkstų liga ir yra indikacijų pradėti pakaitinę inkstų terapiją, gali būti įtraukiami į recipientų, laukiančių inkstų transplantacijos, sąrašą. Inkstų transplantacija – ekonomiškai efektyvi medicinos sritis, taupanti valstybės lėšas ir suteikianti žmogui po operacijos grįžti į visavertį gyvenimą.

Lietuvoje organų ir audinių donoru galima tapti ne tik po gydytojų konstatuotos smegenų mirties – įteisinta ir gyvoji organų donorystė, kai operacijos laukiančiam žmogui (recipientui) persodinamas gyvo žmogaus inkstas arba gali būti persodinama dalis kepenų (Lietuvoje dalies kepenų transplantacijos neatliekamos, recipientai vaikai tokioms transplantacijoms yra siunčiami į užsienio klinikas). Šias dvi donorystės rūšis – mirusio ir gyvo žmogaus organų donorystę – įteisina Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas.

 

Paruošimas transplantacijai – ilgas procesas

Donoro ir recipiento paruošimas gyvosios donorystės transplantacijai – ilgas procesas: pirmiausia recipientas turi turėti artimą giminaitį arba sutuoktinį, kuris sutiktų dovanoti inkstą. Apie galimybę pagelbėti sergančiam giminaičiui žmogus-donoras turi sužinoti iš gydančio gydytojo. Tik kompetentingas specialistas gali profesionaliai bei recipientui ir donorui suprantamai išaiškinti medicininius dalykus, aptarti operacijos ir tolesnio gydymo eigą. Suteikus išsamios informacijos pacientams, reikia atlikti medicinines procedūras, kurių metu bus nustatyta, ar donoras yra sveikas, ar organas tiks recipientui, ar recipientui dėl jo sveikatos būklės transplantaciją galima atlikti.

Statistika rodo, kad inksto transplantacijos laukia 161 recipientas. Pastaraisiais metais mūsų šalyje atlikta per 100 inksto transplantacijų: 2015 m. – 106 inksto transplantacijos iš mirusio donoro ir 9 iš gyvo; 2016 m. – 103 iš mirusio ir 6 transplantacijos iš gyvo donoro.

 

Kaip saugoti inkstus?

Garsus urologas, inksto transplantacijų pradininkas Lietuvoje, profesorius Balys Dainys sako, kad turime saugoti inkstus, nes jie atsakingi už mūsų sveikatą.  Inkstų sveikata yra ypatingai svarbi, nes jei jie blogai funkcionuoja, tuomet blogai funkcionuoja širdis, kepenys ir kitos organizmo sistemos.

Minint Pasaulinę inkstų dieną, šviečiant visuomenę apie inkstų ligas sukeliančius veiksnius, aiškinama, kas yra inkstų „priešai“. Vienas iš svarbiausių – judėjimo stoka: inkstai mėgsta judėjimą, fizinį aktyvumą.

Vis dažniau kalbama apie nutukusius žmones, kuriems viršsvoris atneša daug sveikatos sutrikimų – nutukimas susijęs su rizika susirgti cukriniu diabetu, kuris vėlgi pažeidžia inkstus. Būtina tikrinti ir cukraus kiekį kraujyje –ypatingai dėmesingi šiam tyrimui turi būti tie, kurių giminėje yra sergančių cukralige.

Būtina žinoti savo kraujo spaudimą, jį būtina kontroliuoti, nes padidėjęs kraujospūdis labai kenkia inkstams. Kraujospūdžio liga gali būti paveldėta, todėl, jei vienas iš tėvų turėjo padidėjusį kraujospūdį, reikėtų stebėti, ar šia liga nesergate ir jūs. Negydant kraujospūdžio, taip pat gali grėsti inkstų nepakankamumo diagnozė.

Inkstų sveikatai milžiniškos įtakos turi sveika mityba. Konservantai, maisto priedai, skausmą malšinantys vaistai, alkoholis, rūkymas, narkotikai susiję su inkstų veiklos sutrikimais.

Svarbu, kad žmogus gertų pakankamai skysčių. Norėdami palengvinti inkstų darbą, skysčių turime vartoti daugiau, o skysčiai gali būti patys įvairiausi: vanduo iš čiaupo, mineralinis vanduo (aukštos mineralizacijos vanduo nepatartinas vartoti aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms), arbata, sultys, sriuba. Daug skysčių yra obuoliuose, agurkuose, kituose vaisiuose ir daržovėse. Jei žmogus yra apie 75 kg svorio, jam pakanka 2 litrų skysčių per parą. Jei svoris yra didesnis, tuomet skysčių reikia daugiau. Skysčiai ribojami tik pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu ar tiems, kuriems atliekama dializė.

Dr. Laurynas Rimševičius įspėja, kad daugeliui pravartu pasidaryti šlapimo tyrimą arba albumino kreatinino santykį šlapime ir kreatinino kraujyje tyrimą, pagal kurį apskaičiuojama inkstų veikla (glomerulų fitracijos greitis). Šiuos tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas, o patikra būtina asmenims, sergantiems hipertenzija, diabetu, sisteminėmis ligomis (vilklige, artritu), akmenlige, policistoze, vartojantiems daug vaistų, jei giminėje kas nors jau serga inkstų liga. Tai svarbu ir persirgus gripu ar kita virusine infekcija, angina, po ilgesnio karščiavimo periodo. Šlapimo tyrimas ir glomerulų filtracijos greitis – puikūs inkstų ligų indikatoriai, kadangi dauguma inkstų ligų prasideda be jokių juntamų simptomų.

 

Gydytojai įspėja, kad žmonės nusikalsta inkstams, kai, sirgdami virusine infekcine liga, turėdami temperatūros, nesigydo ir eina į darbą. Tokiu atveju galima sulaukti komplikacijų, o infekcijos pažeidžia ir inkstus. Kaip tik šiuo metu, ankstyvą pavasarį, lengva peršalti. Tad nuogi pilvai, sėdėjimas ant akmenų ir šaligatvių, ankstyvas maudymasis ežeruose ar upėse – tikrai nesveika.

 

Druskininkų ligoninės informacija