M. K. Čiurlionio laiškai broliui Povilui naujai suskambo karpinių parodoje „Tylos simfonija“

M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių sukaktis sužadino ne vieno menininko kūrybinius polėkius. Tarp jų – ir druskininkietė tautodailininkė, meno kūrėja Diana Lukošiūnaitė, šįkart atkreipusi dėmesį į M. K. Čiurlionio laiškus broliui Povilui, rašytus iš Druskininkų į Jungtines Amerikos Valstijas praėjusio amžiaus pirmajame dešimtmetyje. Laiškuose – ne tik nuoširdus dialogas su mylimiausiu broliu, rūpinimasis artimaisiais, bet ir emocinių atradimų džiaugsmas, pasidalijimas kūrybinėmis idėjomis, apmąstymai apie sielos poreikius, slypinčius už sunkiausių gyvenimo išbandymų. Kūrėja, susipažinusi su epistoliniais lobiais, užplūdusią jausmų gamą išliejo popieriaus karpinių paveiksluose. Šiuo metu Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikia D. Lukošiūnaitės darbų paroda „Tylos simfonija“, įkvėpta M. K. Čiurlionio laiškų.

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta D. Lukošiūnaitės darbų paroda „Tylos simfonija“, įkvėpta M. K. Čiurlionio laiškų / Viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Parodoje – M. K. Čiurlionio jausmų gelmė

„M. K. Čiurlionio laiškai – ne tik tekstai. Tai – dvasiniai dokumentai, atveriantys šio žmogaus pasaulėžiūrą, kalbantys apie meną, kaip maldą, apie būtį, kaip nesibaigiančią kelionę į šviesą. Kai žodžiai tampa per sunkūs, ima kalbėti tyla. O kai ir tylos nebeužtenka, gimsta vaizdiniai. Laiškuose atsiveria ilgesys, tyla, pripildyta spalvų ir minčių“, – teigiama parodos anotacijoje.

„Ši paroda – tai bandymas prabilti tuo vidiniu balsu, kuris tyliai skambėjo tarp M. K. Čiurlionio žodžių, rašytų laiškuose broliui Povilui. Tai ir atodūsis, ilgesys, gamtos alsavimas, ir būties trapumas. Karpiniuose palikau daug erdvės, stengiausi darbų neperkrauti elementais, kad galėtų susitikti trapus popierius ir nesibaigianti erdvė. Tarp šviesos ir šešėlio, tarp linijos ir tylos glūdi tai, kas galbūt ir M. K. Čiurlioniui buvo svarbiausia, – begalybės pojūtis“, – sakė autorė, pristatydama ekspoziciją.

Karpinių siužetuose – M. K. Čiurlionio tekstų atspindys. Karpyto ažūro virpesiais pasakojama apie Čiurlionių namus Druskininkuose, kuriuose, pasak laiškų autoriaus, tvyro nesudrumsčiama harmonija ir spindinčio vasaros ryto alsavimas. Karpytojai pasisekė atgaivinti ir Mikalojaus Konstantino prisiminimus apie nuostabią, slaptingą jūrą, kuria jis gėrėjosi Palangoje, atskleisti rašiusiojo netikėtų atostogų įspūdžius iš Kaukazo, sužavėjusio karūnuotomis kalnų viršūnėmis. Karpiniuose atgyja miškingos Ratnyčėlės pakrantės, kurias M. K. Čiurlionis aprašė, prisimindamas žygį pėsčiomis iki Lato ežero. Popieriuje nuvinguriuoja ir kompozitoriaus harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Oi, giria, giria“ melodija. Druskonio ežerėlį, kurio prieglobstyje M. K. Čiurlionis klausydavosi tylos, autorė užfiksavo diptike, o triptike perteikė M. K. Čiurlionio sesers Jadvygos aprašytą Kastuko susižavėjimą paslaptinga Raigardo slėnio didybe. Paveikslai turi ir QR kodus – piktogramas, kurias nuskenavus, galima susipažinti su autentiškais tekstais, paskatinusiais parodos autorę iliustruoti M. K. Čiurlionio rašytinį palikimą.

Autorės kūrybinė branda – karpinių cikluose

D. Lukošiūnaitė pasakojo, kad, rengdama šią parodą, atgaivino daug vaikystės prisiminimų. Augdama Kloniškėse, Diana yra skersai ir išilgai išvaikščiojusi Švendubrės mišką, kuriuo kadais keliaudavo M. K. Čiurlionis, traukiniu yra važiavusi į Vilnių per Pariečę, kurią M. K. Čiurlionis mini laiškuose broliui Povilui. Parodos atidaryme jautrius padėkos žodžius Diana skyrė dailės mokytojams Elmai Šturmaitei, Adelbertui Nedzelskiui, Onutei Railienei. Tai jie palydėjo į meno pasaulį, padėjo meno suvokimo pagrindus, paskatino baigti dailės mokyklą, ja neapsiriboti ir rinktis aukštesnes studijas.

Dailininkė E. Šturmaitė, prieš keturis dešimtmečius dailės mokykloje mokiusi Dianą tapybos, pasidžiaugė mokine, kuri surado savo kelią, savą braižą, įsiliejo į menininkų gretas, savo kūrybos kraitėje yra sukaupusi per 30 autorinių parodų ir darbus pademonstravusi daugiau nei 100 bendrų ekspozicijų.

Mokytoja akcentavo, kad jos mokinės meninę brandą liudija pastaraisiais metais sukurti karpinių ciklai pagal Maironio, Vytauto Mačernio, Ričardo Gavelio, Sigito Gedos kūrybą. Teminiuose darbuose autorė konstruoja vaizdinius, palydinčius skaitomą tekstą, suranda pagrindinius akcentus, suteikia naujų niuansų ir nuotaikų, išplečia siužetą, įprasmina skaitytojo nepastebėtas detales. Tai reikalauja didelio kūrybingumo, kantrybės ir įžvalgumo. Juk iliustracijas reikia ne tik sugalvoti, nupiešti, bet ir dailiai iškarpyti.

Parodos atidaryme buvo demonstruojamos ir nuotraukos, pristatančios lankytojams D. Lukošiūnaitės kūrybinį kelią. Šilčiausius nuotolinius sveikinimus bei palinkėjimus Dianai atsiuntė jos mokytojas, menotyrininkas Adelbertas Nedzelskis. Jis rašė, kad M. K. Čiurlionio laiškai, kupini gilios minties, pasaulio suvokimo, Dianos darbuose suskambo naujai. Mokytojas pasidžiaugė, kad jo mokinė sveikina M. K. Čiurlionį su gražia sukaktimi, nuolatos eina pirmyn ir pasiekia brandžių rezultatų.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija