Interneto folkloras rinkimų tema:

Seimo rūmuose nuo seno senis Lendsbergis gyveno.

Ir turėjo jis anūką — šaltanosį Gabrieliuką.

Paikas buvo tas anūkas — riestanosis Gabrieliukas:

Nesurūgęs, nesustiręs, bet… kur eina, ten ir girias:

— Moku kalti… Moku malti… Užsakyti… Užkamšyti…

Suvaidinti… Apraminti… Perkalbėti… Nugesinti…

Visą šalį, jei norėčiau, apkerėti aš galėčiau!

Kartą per rinkimų pūgą Senis vedasi anūką,

O anūkas Gabrieliukas rateliu su chebra sukas.

Žiūri — važy sėdi Ponas, nuo LSDP raudonas.

Ir į kailinius storiausius storas Ponas įsirausęs.

Šast anūkas Gabrieliukas ir po Pono kailiais brukas.

Ponas šąla, Ponas bąla, Ponas dantimis kalena…

— Na, matai? — anūkas girias. — Ar, seneli, aš ne vyras?!

— Na, jau, na! — diedukas sako. — Dar tau girtis neužteko?

Šalį apkerėt tau knieti, o sušaldyk tu Valstietį!

Pažiūrėk — tenai už valkos Panaisiuos jis kerta malkas.

— Chi! — nusijuokė anūkas. — Aš nebūčiau Gabrieliukas,

Jei Valstiečio palei traką nesuriesčiau aš į ragą.

Ką Valstietis?! LNK Tautai pasakos bet ką.

Pasigyrė, na, ir dumia pas Valstietį į pakrūmę.

O Valstietis malkas kerta. Kirvis skamba. Darbas verda:

Užsimoja ir kad tvoja, tai net skiedros išlakioja.

Meta pirštines į šalį: —Ū ta ta! Karšta dienelė!

Vienas sau Valstietis šneka, o jo rankoj kirvis žvaga.

Gabrieliukas galvą kraipo. Pasižiūri. Pasišaipo.

Ir galvoja: „Tuoj tu bėgsi, kaip korka iš bonkės lėksi!

Va, ir bus tada, žmogeli, „Ū ta ta! Karšta dienelė…“

Ir, sutelkęs visą Delfį, jis pradėjo šaršą kelti:

Griebia ausį, griebia nosį, o Valstietis nusikosi,

Darbas juda, kirvis spengia… Anūkėlis nebežvengia…

Kas kirviu, o kas derybom, kvepia LKD skyrybom.

Karštas sniegas žaižaruoja. Šaltas prakaitas garuoja.

Pagaliau žmogus prašneko:

— Na, ir karšta čia prie trako.

Kur tas triukšmas pasidėjo? Duotų gūsį šalto vėjo.

Gabrieliukas net pašoko, vos iš apmaudo nesprogo.

Pasitelkęs TV3, na, dabar tai pavarys!

O Valstietis be skrebučių krauna malkas ant rogučių.

Baigęs darbą, ant kelmuko atsisėda, bet nerūko…

Pailsėjo, pasėdėjo ir per girią nugirgždėjo.

Senis Vytauts atlingavo:

Kur Valstietis? Nuvažiavo!

Na, matei dabar, sūneli, ką Ramūns su Saulium gali?

Šaldei šaldei tu prie šilo — ne sušalo, o sušilo…

Nors Valstiečiai apšerkšnijo, darbas paskalų nebijo!

Ir galvoj anūkui rūkas… Susimąstė Gabrieliukas.

Ir nusivedė per pūgą Vytauts tylintį Gabriuką.

Interneto folkloras