Naujoji „Saulės“ mokyklos direktorė L. Bagdanavičienė: „Norisi, kad mūsų mokykloje būtų gera ir saugu visiems“

Nuo sausio mėnesio Druskininkų „Saulės“ pagrindinei mokyklai pradėjo vadovauti naujoji vadovė – Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi Lina Bagdanavičienė, kuri iki šiol keletą metų vadovavo Druskininkų lopšeliui-darželiui „Bitutė“. Pasak Linos, dalyvauti konkurse ją paskatino permainų siekis darbinėje veikloje.

Kaip sako pati L. Bagdanavičienė, anksčiau, kai darbo reikalai iš Kauno atvesdavo į Druskininkus, ji tikrai nemanė, jog galėtų čia įsikurti. Bet Druskininkų aplinka ir lėtesnis ritmas ją, įpratusią prie didmiesčio skubėjimo, judraus ir intensyvaus gyvenimo, visada žavėjo, todėl su kurortu ji nusprendė susieti ne tik savo profesinę veiklą, bet ir čia apsigyventi.

Nuo sausio Druskininkų „Saulės“ pagrindinei mokyklai pradėjo vadovauti Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi L. Bagdanavičienė/Roberto Kisieliaus nuotrauka

„Ir dabar, kai jau trečius metus čia gyvenu, jaukinuosi kiekvieną kampelį, mano nuomonė nepasikeitė. Druskininkai yra miestas, kuris turi savo aurą ir kuriame yra gera gyventi“, – sako L. Bagdanavičienė, su kuria šį kartą kalbėjomės apie jos naują darbą, planus ir laisvalaikio pomėgius.

– Iki šiol vadovavote lopšeliui-darželiui „Bitutė“. Dabar, kai vadovaujate mokyklai, atsivers ir naujos veiklos perspektyvos. Kas labiausiai sudomino, siekiant „Saulės“ mokyklos vadovo pozicijos?

– Esu dirbusi mokykloje su labai kompetentingu vadovu ir jo komanda. Iš jo buvo ko pasimokyti. Visuomet pagalvodavau, kad savo vadybinių idėjų resursus ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje jau baigiu išsemti, norėjosi naujų, dar neišmėgintų horizontų.

Kadangi „Saulės“ mokykloje mokosi mano dukra, tai buvau šios mokyklos gyvenimo stebėtoja ir pamąstydavau apie jos galimybes ugdymo procese.

– Ar jau susipažinote su kolektyvu?

– Taip, su didžiąja dalimi kolektyvo susipažinau. Su kai kuriais kolegomis spėjau pabendrauti, padiskutuoti aktualiomis temomis. Pamažu mėginu įsilieti į šią gausią bendruomenę, pažinti ją, suprasti jų susitarimus ir nuostatas. Kadangi pradėjau darbą mokslo metų viduryje, tai tenka sprendimus priimti čia ir dabar, padedant įstaigos administracijos komandai, mokytojams. Esu numačiusi susitikimus su tėvais, man svarbi jų nuomonė, mokyklos įvertinimas. Tikiuosi tėvų bendruomenės lojalumo sprendimuose ir pokyčiuose.

– „Saulės“ mokykla garsėja projektine veikla, mokytojai veda atviras ir integruotas pamokas, netradicinėms pamokoms išnaudojamos mokyklos erdvės, gamta, mokyklos „Žalioji klasė“, skaitykla, miesto ir šalies muziejai… Kokių dar perspektyvų matote šioje srityje?

– Mokykla yra labai geroje geografinėje pozicijoje, kurioje galima taikyti Darnaus vystymosi programos projektines veiklas, panaudoti kultūros paso galimybes, derinti skaitmeninį ir patyriminį ugdymo turinį. Ateinu su labai aiškiu prioritetu – ugdymo proceso pritaikomumu šiuolaikiniam vaikui. Konkrečias vizijas pateikti sunku, reikia pagyventi bendruomenėje, ją pažinti, išsigryninti jų stipriąsias ir tobulintinas puses.

– „Saulės“ mokykla garsi ir tuo, kad čia daug dėmesio skiriama vaikams su specialiaisiais poreikiais.

– Įtraukiojo ugdymo užtikrinimas yra būtina sąlyga. Ir kuo jis kokybiškesnis, tuo lengviau specialiųjų poreikių vaikams plėtoti kompetencijas. Visuomenėje specialiųjų poreikių vaikų skaičius auga progresuojančia tvarka, tad ši mokykla turi ne tik specialistų komandą, bet ir tokiems vaikams pritaikytas erdves. O aš esu pasirengusi skirti dėmesį ne tik specialiųjų poreikių, bet ir ypatingai gabių vaikų autentifikavimui, jų ugdymui bei vaikų, turinčių mokymosi sunkumų ir spragų, motyvavimui.

„Ateinu su labai aiškiu prioritetu – ugdymo proceso pritaikomumu šiuolaikiniam vaikui“, – sako L. Bagdanavičienė/Roberto Kisieliaus nuotrauka

– Kokios, Jūsų manymu, „Saulės“ mokyklos stipriosios pusės?

– Turbūt kalbėti apie šios įstaigos stipriąsias puses būtų etiška, padirbėjus čia bent pusmetį. Dalis jų nuskambėjo prieš tai pateiktuose atsakymuose. Mano svajonė ir noras – kad ji būtų stipri laimingais motyvuotais vaikais, profesionaliais ugdytojais, susitarimais. Norisi, kad „Saulės“ mokykloje būtų gera ir saugu visiems.

– Kaip vertinate Druskininkų švietimo sistemą?

– Veikla Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijoje bei vadybinė darbo patirtis leido pažinti šalies švietimo sistemą iš arčiau. Nenorėčiau vertinti Druskininkų švietimo sistemos, nes ji, kaip ir visoje Lietuvoje, kintanti, mums, švietimo atstovams, kelianti daug iššūkių, priverčianti permąstyti daug vertybinių dalykų.

– Ar bendrauja Druskininkų švietimo įstaigos? Ar yra bendrų projektų?

– Kadangi įstaigų nėra tiek daug, ta bendrystė labai tvari. Juolab, kad mes visi esame susiję: ikimokyklinės įstaigos perduoda vaikus mokykloms, neformaliojo ugdymo įstaigoms. Tad dalijimasis bendromis veiklomis, erdvėmis ir net specialistais yra savotiškas įstaigų veiklos tęstinumas. Projektinė veikla, bendros edukacinės aplinkos, maži atstumai leidžia efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti.

– Jau keletą metų gyvenate Druskininkuose. Ar jau jaučiatės tapusi kurorto bendruomenės dalimi?

– Man patinka Druskininkuose gyventi. Ramesnis gyvenimo tempas, atidūs vienas kitam žmonės ir kerinti gamta. Manau, pavyko įsilieti į vietos gyvenimą, kuris pastebimai kitoks nei didmiestyje.

L. Bagdanavičienė; „Mano svajonė ir noras – kad mokykla būtų stipri laimingais motyvuotais vaikais, profesionaliais ugdytojais, susitarimais“ /Roberto Kisieliaus nuotrauka

– Kas Jus labiausiai žavi Druskininkuose?

– Turbūt labiausiai žavi gamta, grynas oras ir transporto kamščių nebuvimas.

– Kaip dažniausiai leidžiate laisvalaikį? Kokių pomėgių turite?

– Iš tikrųjų aš labai gerai jaučiuosi ir darbe – juk dirbu labai mėgstamą darbą. O savo laisvalaikį skiriu knygoms, kelionėms. Dar man patinka dėlioti deimantinius paveikslus. Ir, žinoma, branginu su artimaisiais drauge praleistą laiką.

– Esate trijų dukrų mama.

– Vyriausiai mano dukrai Gretai – 28, Monikai – 24, o jaunėlei Mildai eina dvylikti. Būtent ji man padeda iš labai arti pamatyti šių dienų švietimo aktualijas.

Iš tikrųjų esu pati laimingiausia mama. Dukros yra mano ramstis. Dar daugiau laimės suteikia tai, kad ne tik pati esu mama, bet dar turiu gyvą savo mamą. Visos mes esame labai artimos. Taigi ir kelias, vedantis iš Druskininkų į Kauną, kuriame gyvena mama, dabar man yra pagrindinis. 

– Didžiausias palinkėjimas sau, einant naujas pareigas?

– Stiprybės, sveikatos ir šviesos.

Kalbino Laima Rekevičienė