Istorijos konferencijoje – apie Druskininkus: nuo druskos versmių iki modernaus kurorto
Kovo 17 dieną Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje organizuota istorijos konferencija „Nuo druskos versmių iki modernaus kurorto“. Ne veltui tądien gimnazijos aktų salė buvo pilna klausytojų – šie metai buvo ypatingi: konferencija ne tik paminėjo dešimties metų jubiliejų, bet ir buvo skirta Druskininkų istorijai pristatyti. Prisiminėme, kaip pakito ir sumodernėjo Druskininkai – nuo tų laikų, kai tik buvo sužinota apie miestelio gydomuosius turtus, iki šiandienos, kai ieškoma naujų būdų, kaip miestą padaryti gražesnį, modernesnį ir patrauklesnį turistams.
Konferencijoje dalyvavo istorijos mokytojai, Švietimo skyriaus vedėja J. Naruckienė ir „Ryto“ gimnazijos įstaigos administracija / Remigijaus Lyniko nuotrauka
Renginį pradėjo istorijos mokytoja Ramunė Sadauskienė, o iškart po jos pirmąjį pranešimą perskaitė renginio vedėja, III d klasės mokinė Gabrielė Dos Anjos. Ji kalbėjo apie bene didžiausią Druskininkų turtą – mineralinius vandenis. Pranešėja pristatė kurorto ištakas – nuo laikų, kai apie gydomąsias vandens savybes ir sezoniškumą žinojo tik vietiniai, iki XIX a., kai druskos versmės buvo ištirtos ir pradėtos taikyti gydymui.
XIX a. Druskininkus plačiau pristatė III d klasės mokinė Emilija Krušaitė. Buvo įdomu sužinoti, kaip žmonės gyveno, miestą padalijus į tris gubernijas, kaip Vilniaus universiteto profesorius, chemikas I. Fonbergas, ištyręs Druskininkų mineralinį vandenį, padėjo atskleisti gydomąsias jo savybes, dėl kurių 1837 m. Druskininkų miestelis buvo paskelbtas kurortu. Iš Emilijos pranešimo sužinojome ir apie miesto svečių kultūrines pramogas: arbatėlių popietes, plaukiojimą valtelėmis Nemunu, šokius parke, taip pat – kaip metų laikai veikė turistų skaičių ir miesto gyvenimą.
II b klasės mokinys Lukas Markelionis konferencijos dalyviams pristatė miestelio gyvenimą XX a. pradžioje. Tuo laikotarpiu Druskininkai keliavo „iš rankų į rankas“, kurortą buvo užėmę lenkai, pastatyta pirmoji mūrinė bažnyčia. Druskininkai dar kartą įrodė, kad čia prieglobstį rasdavo įvairių religijų, tautybių ir socialinių sluoksnių žmonės – net sovietų okupacijos metais. Lukas papasakojo, kaip tuo metu atrodė K. Dineikos sveikatingumo parkas, kino teatras, gydyklos – visa tai, kas traukė turistus bei vietos gyventojus.
Iš Gabrielės, Emilijos ir Luko pranešimų sužinojome, kaip Druskininkai atrodė, kuo gyveno ir kuo viliojo turistus.
Paskutinė pranešėja – II b klasės mokinė Greta Januškaitė – pristatė miestelio vaizdą vėlyvuoju sovietmečiu ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Ji kalbėjo apie sudėtingą kurorto pradžią po ilgalaikės okupacijos, tačiau į viską pažvelgė viltingai, aptardama ateities planus ir siekį kurti dar patrauklesnį, modernesnį kurortą.
Konferencijos pabaigoje gimnazijos direktorė Žaneta Krivonienė ir Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Jurgita Naruckienė pasidžiaugė, kad pranešėjai gražiai, drąsiai ir viltingai pakalbėjo apie Druskininkus – nuo druskos versmių iki modernaus kurorto.
Tegul ši konferencija įkvepia ir toliau pažinti Druskininkus – vietą, kurioje gamtos ramybė susitinka su istorija ir kultūra.
Gabrielė Suchanekaitė
III d klasės gimnazistė