Gimnazistė A. Utesheva: „Svajones reikia paversti tikslais ir jų siekti“

„Ryto“ gimnazijos vienuoliktokė Anna Utesheva į Druskininkus iš Maskvos su tėveliais gyventi atvyko prieš ketverius metus. Tuomet temokėjusi vos keletą lietuviškų pasisveikinimo žodžių, šiandien mergina puikiai kalba lietuviškai, atstovauja gimnazijai įvairiuose respublikiniuose konkursuose, aktyvi gimnazijos bendruomenės veikloje. O šiemetėje respublikinėje rusų kalbos olimpiadoje „Žodinė kūryba ir jos ryšiai su daile ir muzika“ Anna tapo pirmosios vietos laimėtoja ir „Ryto“ gimnazijos vardą išgarsino visoje šalyje.

– Kuo svarbus dalyvavimas respublikinėje rusų kalbos olimpiadoje ir jame pasiekta sėkmė?
– Tokiame konkurse įprastai labai didelė konkurencija. Beje, pastebėjau, kad šiemet dalyvavusiųjų lygis buvo kiek žemesnis, nei, tarkime, pernai. Praėjusiais metais taip pat dalyvavau olimpiadoje ir buvau trečia.
Vis dar sunku patikėti, kad esu respublikinės olimpiados nugalėtoja. Bet ir smagu, kad visos mano pastangos, ruošiantis olimpiadai, tarsi buvo vainikuotos. Šiuo metu tai yra vienas iš didžiausių mano pasiekimų.
Kalbant apie kitų dalykų olimpiadas, norėčiau išbandyti savo žinių lygį, dalyvaujant istorijos olimpiadoje, nes ši mokslo kryptis mane domina nuo vaikystės.

– Kas svarbiausia, ruošiantis olimpiadai? Kokias užduotis teko įveikti?
– Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad rusų kalbos olimpiada – tai tik rusų kalbos žinių tikrinimas. Taip nėra. Tai – ir išprusimo kultūros, meno (muzikos, dailės, literatūros) srityse patikrinimas.
Olimpiada buvo skirta A. Puškinui, taigi daug klausimų buvo susiję su jo biografija ir kūryba. Teko pademonstruoti žinias ir apie Rusijos kultūrą – pradedant tautiniais kostiumais, baigiant arbatos gėrimo tradicijomis. Kalbant apie tautinę tapatybę, pastebėjau, kad moksleiviai dažnai mažai žino ne tik apie, tarkime, Rusijos ar kitų šalių kultūrą, – jie nepažįsta ir savo krašto kultūros.
Aš labai gerbiu Lietuvą, jos kalbą, kultūrą – čia man buvo suteiktas prieglobstis.
Manau, kad labai svarbu žinoti savo šalies istoriją, domėtis jos kultūra. Išsilavinęs žmogus privalo tai išmanyti, nuolat plėsti savo akiratį. Tuomet ir gyvenime jis daugiau pasieks, didesnės bus jo karjeros galimybės. O iš istorijos dar ir galima daug ko pasimokyti, pritaikyti šiems laikams, nekartoti senesnių kartų klaidų, žinoti, ką reikia daryti ir ko vengti.

– Žmonės, kurie nežino, kad lietuvių kalbos mokaisi tik nuo 8-osios klasės, net neįtartų, kad tai – ne tavo gimtoji kalba. Puikiai kalbi lietuviškai, kaip tau pavyko taip greitai ir taip gerai išmokti kalbėti bei rašyti lietuviškai?
– Kai atvažiavome su tėvais gyventi į Druskininkus, mokėjau tik pasisveikinti ir žodį „ačiū“. Pradėjau mokytis, stengiausi, ir išmokau. Man patinka gyventi čia, Lietuvoje, Druskininkuose. Ir labai vertinu, kad čia jaučiu laisvę.
Tiesa, kai tik atvažiavau į Druskininkus iš Maskvos, sunku buvo adaptuotis – didmiestį iškeitėme į mažą miestuką. Bet dabar tikrai man čia patinka ir netgi radau dar daugiau privalumų, nei milžiniškoje Maskvoje. Vertinu mineralinio vandens šaltinius – vieną iš didžiausių kurorto pasididžiavimų, gryną ir neužterštą orą. Patinka pramogų įvairovė, vyksta daug kultūrinių renginių. Dažnai girdime jaunimą skundžiantis, kad čia nieko nevyksta. Vyksta! Ir filmai rodomi, ir parodos rengiamos, ir koncertai. Daug renginių jaunimo užimtumo centre. Tereikia domėtis, ir tikrai rasi ką veikti! Pirmiausia turi pats sau būti geras draugas, o nelaukti, kol tavimi pasirūpins koks kitas žmogus.

–Kokių pomėgių turi? Ką veiki laisvalaikiu?
– Pomėgių tikrai daug. Mėgstu skaityti. Kai skaičiau 11 klasės literatūros kurso privalomą kūrinį J. Gėtės „Faustą“, save mačiau pagrindinio herojaus vaidmenyje. Man norisi viskuo domėtis, žinių vis negana. Nors ir suprantu, kad viskam laiko tikrai neužteks.
Bet labiausiai traukia menas. Pradedant teatru, baigiant fotografija. Dailės mokyklą jau baigiau, mokiausi nuo 5 metų – visa vaikystė buvo skirta dailei. O ateitį norėčiau sieti su menais, dizaino srityje.
Daug laiko skiriu mylimiausioms veikloms – piešimui, siuvimui, filmų žiūrėjimui ir kitiems pomėgiams. Patinka laisvą laiką leisti gamtoje, parkuose – Druskininkuose tam yra idealios sąlygos.

– Ar daug draugų turi Druskininkuose?
– Draugų neturiu daug, nes žodį draugystė suprantu savaip – negaliu visų vadinti draugais. Bet užtat turiu gerų pažįstamų, su kuriais galiu pasidalinti savo džiaugsmais ir rūpesčiais, mintimis ir idėjomis.

– Kokia didžiausia Tavo svajonė šiuo metu?
– Manau, kad tik svajoti neužtenka, nes tuomet svajonės taip ir lieka spalvingomis svajonėmis mūsų mintyse. Svajones reikia paversti tikslais ir jų siekti. O kai ko nors labai nori ir kryptingai stengiesi pasiekti, tai ir pasieki.

Rusų kalbos mokytoja Oksana Belkina: „Su Anna galime kalbėtis įvairiomis temomis. Ji domisi kalbomis, tapyba, menu, muzika, daug skaito. Ir jos pergalė rusų kalbos olimpiadoje „Žodinė kūryba ir jos ryšiai su daile ir muzika“ – pelnyta. Anna – dora ir charizmatiška asmenybė, skleidžia gerą nuotaiką, pasitiki savo jėgomis, turi humoro jausmą. Joje tiek daug užsispyrimo ir stiprybės, padedančių siekti užsibrėžtų tikslų! Linkiu jai ir toliau neprarasti pasitikėjimo savo jėgomis, žengti ryžtingai ir drąsiai pasirinktu keliu.“

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Janulevičienė: „Po Annos rašto darbais dažnai įrašau: „Įdomu!“, „Netikėta!“ Ši mergaitė labai brandžiai vertina literatūros kūrinius, komentuoja problemas, drąsiai rašo savo nuomonę, samprotauja. Anna skaito knygas, matyt, dėl to toks turtingas žodynas, pagrįstai naudojamos sąvokos. Mokinė niekada nesinaudoja mano parengtais rašinio kūrimo trafaretais, viską atlieka savarankiškai. Į užduotis žiūri atsakingai, visuomet susikaupusi. Net ir nuobodesnės temos baigiamos klausimu: „Mokytoja, o kur galėčiau paskaityti apie…?“ Anna visada atranda ko paklausti. Tai daugiausia klausianti mano grupės mokinė.“

Istorijos mokytoja Ramunė Sadauskienė: „Džiaugiuosi Annos pastangomis šiais mokslo metais. Jaučiu motyvaciją ir atsakingą požiūrį į mokymosi procesą. Ši gimnazistė turi savo požiūrį į dabartinę pasaulio istoriją. Mums būna įdomu likus po pamokos pasamprotauti apie šiandienines pasaulio politikos aktualijas. Ji labai žingeidi. Bet labiausiai mane nustebino tai, kad pamilo mūsų krašto istoriją ir jaučia pagarbą tai žemei, kurioje gyvena.“

Matematikos mokytoja Lina Jaskelevičienė: „Anną pradėjau mokyti tik šiais mokslo metais. Iš karto ją įsidėmėjau – iš kitų išsiskyrė darbštumu, atsakingumu, kruopštumu, paslaugumu, elegancija. Naują medžiagą gražiai susikonspektuoja, kiti mokiniai gali iš jos imti pavyzdį, kaip mokytis. Esu laiminga, kad esu Annos mokytoja.“

Anglų kalbos mokytoja Birutė Juodzevičienė: „Anna – apsiskaičiusi, plataus akiračio, žingeidi, siekianti pažangos. Gana ambicinga, gerąja prasme, žino, ko nori, turi išsikėlusi sau tikslus, jų siekia. Tik trūksta laiko, nes nori save išbandyti įvairiose veiklose.“
Psichologė ir pasirenkamojo dalyko – psichologijos – mokytoja Dalė Kuzmickienė: „Anna yra rimtas, atsakingas ir brandus žmogus. Ji ne tik greitai įsisavino lietuvių kalbą, bet valdo ir psichologinį žodyną. Yra protinga, išsilavinusi, plačiai mąstanti ir giliai jaučianti, kosmopolitiška. Sau kelia ambicingus tikslus ir renkasi adekvačius būdus tikslams pasiekti. Anna yra kūrybiška, jautri, romantiška, bet kartu ir labai stipri, atkakli bei kantri. Tai puikus derinys savybių, siekiant užsibrėžtų gyvenimo tikslų.“

Klasės auklėtoja Edita Nevulienė-Nemunaitienė: „Anna Utesheva yra meniškos prigimties, sportiška, mandagi, labai rami, kūrybinga, draugiška. Klasėje su bendraamžiais bendrauja ir bendradarbiauja, palaiko draugiškus ryšius, domisi klasės gyvenimu ir veikla. Idėjų nestokoja ir iššūkių nebijo. Didelė pagalbininkė, organizuojant renginius. Svajoja tapti garsia dizainere ir kryptingai to siekia.“

Parengė Laima Rekevičienė