Europos kalbų diena „Saulės“ mokykloje

Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje kasdienis gyvenimas jau tampa neatsiejamas nuo užsienio kalbų mokėjimo, gebėjimo bendrauti keletu kalbų. Europos Tarybos iniciatyva nuo 2001 metų rugsėjo 26-tąją minėti kalbų dieną – puiki proga plačiau informuoti apie didelę Europos kalbų įvairovę ir paraginti bet kokio amžiaus žmones mokytis kalbų. Šios šventės minėjimo tikslas – skatinti toleranciją kitų šalių ir kultūrų atžvilgiu, gerbti kalbų įvairovę, skatinti daugiakalbystę ir saugoti nykstančias kalbas.

 

Užsienio kalbų žinias buvo galima pasitikrinti aktų salėje organizuotoje viktorinoje/Donato Savulionio nuotrauka

 

Kasmet užsienio kalbų mokytojų iniciatyva ši diena pažymima ir mūsų mokykloje. Bet kuris tą dieną sutiktas vyresnių klasių mokinukas galėjo pasakyti, kuo ypatinga ta diena, o nežinančiam informacijos suteikė I-ojo aukšto fojė įrengti reklaminiai stendai. Įdomiausius faktus apie kalbas šiais metais papildė ir pastatytas maketas, nuspalvintas žemyno šalių vėliavų spalvomis ir kvietęs įsiamžinti, „dėvint“ tokį puošnų apdarą. Nusišypsoję ir nusifotografavę, keliavome toliau. Net laipteliais kildami į II-ąjį aukštą, galėjome kas žingsnelį skaityti dailiai mokinių užrašytas sentencijas apie kalbas, jų grožį ir mokymosi svarbą. Tą dieną į mokyklą užsukęs užsienietis tikrai nebūtų  pasiklydęs, nes ant kabinetų durų puikavosi užrašai ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų bei vokiečių kalbomis.

Pasižvalgius po mokyklos erdves, prisirinkus informacijos, žinias jau galima buvo pasitikrinti aktų salėje organizuotoje 7-8 klasių mokinių viktorinoje. Dėl prizų ir garbingų vietų rungėsi net 5 komandos. Visų jėgos buvo lygios, nes pagrindinė informacija buvo „paslėpta“ įvadiniame pranešime, užfiksuotame skaidrėse – tereikėjo atidžiai skaityti ar klausytis. Nuotaikingiausios užduotys buvo, kai reikėjo atspėti išgirstos dainos kalbą. Muzika ir žodžiai puikiai pakėlė nuotaiką, o žiūrovus privertė ir palinguoti.

 

Užsienio kalbų žinias buvo galima pasitikrinti aktų salėje organizuotoje viktorinoje/Donato Savulionio nuotrauka

 

Sunkiausiai sekėsi atsakyti į klausimus, koks kūrinys yra ES himnas ar kokiai kalbų šeimai priklauso dauguma Europos kalbų. Lengviausiai visoms komandoms sekėsi atpažinti Europos valstybių vėliavas. Žiūrovai taip pat neliko pamiršti. Kol garbinga komisija skaičiavo balus, jie rinko spalvotus prizus, atsakinėdami į pateiktus klausimus. Ar visi žinote, kad ilgiausias lietuviškas žodis susideda iš 43 raidžių? Kuria kalba rašoma iš dešinės į kairę? Nuobodžiauti tikrai nebuvo kada.

Šventė baigėsi, prizai įteikti, nugalėtojai paskelbti, smagiausios akimirkos įamžintos nuotraukose ir liko mūsų širdyse. Ir pralaimėjusių nebuvo, nes kiekvienas kuo nors praturtėjo – kas išgirstu nauju žodžiu, kas įdomiu faktu. Kiti tiesiog pasidžiaugė draugo sėkme ar pasidalino šypsena. Užsienio kalbos tam ir reikalingos, kad bendrautume, draugautume, pažintume pasaulį, jo tautas ir kultūras, siektume žinių.

Tai buvo maloni geroji patirtis, suteikusi galimybę mokiniams pažinti atradimo, bendravimo džiaugsmą. Belieka laukti kitų tokių informatyvių renginių ir nuosekliai, kantriai mokytis svetimų kalbų. Žinoma, nepamirštant ir savosios, nes, pasak kalbininko Jono Jablonskio, kalba yra didis, tautos statytas paminklas.

 

Rita Zubienienė,

„Saulės“ pagrindinės mokyklos rusų kalbos vyresnioji mokytoja