Storosios žarnos vėžio prevencija – galimybė išvengti sunkios ligos

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa Lietuvoje vykdoma jau 17-tus metus. Ji skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per dvejus metus gali būti atliekamas specialus tyrimas.

Šeimos gydytojai ragina visus pacientus nuo 50 metų atlikti profilaktinį storosios žarnos tyrimą 1 kartą per 2 metus, kad ateityje būtų išvengta daug sudėtingesnių ligų ir ilgalaikio gydymo/Asociatyvi nuotrauka

Storosios žarnos vėžys – dažnas

Nacionalinio vėžio instituto medikai pažymi, kad storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje storosios žarnos vėžys yra antroje vietoje po plaučių vėžio.

Nors Lietuvoje sergančiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumo rodikliai ir gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje. Išgyvenamumui didelės įtakos turi ligos stadija jos nustatymo metu. Todėl negalima ignoruoti organizmo siunčiamų signalų, būtina rūpintis prevencija ir, žinoma, dalyvauti patikros programose.

Kas nulemia ligą?

Dauguma žmonių mano, jog riziką susirgti storosios žarnos vėžiu lemia genetika. Iš tiesų, jei kas nors tarp pirmos eilės giminaičių, pavyzdžiui, vienas iš tėvų sirgo storosios žarnos vėžiu, rizika susirgti išauga. Tačiau tik mažiau nei 10 proc. visų vėžio atvejų gali būti paaiškinami genetiniais pakitimais.

Mokslininkai mano, kad daugiau įtakos vėžiui susiformuoti turi mūsų gyvenimo būdas. Tyrimais įrodyta, jog storosios žarnos vėžys, palyginti su kitų lokalizacijų piktybiniais navikais, yra labiausiai susijęs su dieta ir gyvenimo būdu. O tai reiškia, kad mes patys galime imtis priemonių sumažinti storosios žarnos vėžio atsiradimo riziką.

Kol kas tikslios storosios žarnos vėžio priežastys nėra žinomos, tačiau žinoma, kad didesnės rizikos grupėje yra šie žmonės: vyresni nei 50 metų amžiaus; tie, kurių šeiminėje anamnezėje yra daugybinė polipozė (kai storosios žarnos gleivinėje randami gerybiniai navikai – polipai); ilgą laiką sergantys opiniu kolitu (yra žarnyno gleivinės pakitimų); vartojantys daug riebalų ir mėsos, o mažai daržovių ir ląstelienos; rūkaliai; tie, kurių šeimoje buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys (ypač, kai liga buvo nustatyta jaunesniems nei 45 metų amžiaus asmenims).

Tačiau vieno ar kelių minėtų požymių buvimas nereiškia, kad šis vėžys būtinai išsivystys. Tai tik reiškia, jog esate didesnės rizikos grupėje.

Storosios žarnos vėžio požymiai ir simptomai

Didžioji dalis žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu, ankstyvosiose ligos stadijose nejaučia jokių simptomų. Šiems pasirodžius, jie skiriasi, priklausomai nuo auglio dydžio ir vietos storojoje žarnoje. Pirmieji storosios žarnos vėžio simptomai ir požymiai gali būti: nuolatinių tuštinimosi įpročių pasikeitimas, įskaitant viduriavimą, vidurių užkietėjimą arba išmatų konsistencijos pokyčius; kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba kraujas išmatose; nuolatinis diskomfortas pilve, spazmai, pūtimas arba skausmas; nepilno pasituštinimo jausmas; bendras silpnumas ir nuovargis; nepaaiškinamas svorio kritimas.

Pastebėjus nerimą keliančių simptomų, būtinai reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Net ir nejaučiant simptomų, rekomenduojama nuo 50 metų amžiaus atlikti prevencinius tyrimus, siekiant nustatyti vėžinius pakitimus ankstyvose stadijose.

Šeimos gydytoja Birutė Vilkaitienė: „Mūsų apylinkė viena iš didesnių, bet konkrečiai storosios žarnos vėžiu sergančių ligonių yra nedaug. Stengiamės atlikti storosios žarnos vėžio prevencinės programos iFOB testą, apie kurio rezultatus informuojame pacientus. Programa naudinga tuo, kad, nors pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, gavus teigiamą iFOB rezultatą, atlikus FKS, gali būti šalinami gerybiniai pakitimai. Net ir nustačius ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį, jo gydymas gali būti efektyvus. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa teikiama asmenims nuo 50 m. iki 74 m. amžiaus, vieną kartą per dvejus metus.

Jeigu piktybinėmis žarnyno ligomis yra sirgę giminaičiai, būtina pasirūpinti profilaktika, net ir nejaučiant visiškai jokių simptomų. Šios programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Ypatingo pasiruošimo nereikia. Rekomenduojama nevartoti aspirino 48 val. iki testo.

Programos priemonės: informavimas apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose (toliau – iFOBT) atlikimas bei rezultatų įvertinimas; paciento siuntimas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją; gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, taikant intraveninę nejautrą; biopsijos medžiagos histologinis ištyrimas ir įvertinimas.

Storosios žarnos vėžio išsivystymui įtakos turi nejudrus gyvenimo būdas, mitybos įpročiai (daug raudonos mėsos, riebalų, mažai skaidulų), alinantys organizmą žalingi įpročiai, paveldimumas, amžius (dažniau serga po 50 metų), kitos žarnyno ligos.

Ruošiantis kolonoskopijai, gydytojas patars, ką galima valgyti ir kaip netinka maitintis 2-3 dienas iki tyrimo bei koks rekomenduojamas režimas iki jo.

Gydytojams nelengva prikalbinti pacientus atlikti išmatų tyrimą. Linkėčiau pasitikrinti  profilaktiškai ir nesirgti.“

Šeimos gydytoja Janina Ignorienė: „Savo praktikoje su storosios žarnos vėžiu sergančiais pacientais susiduriu nedažnai. Tačiau paskutiniu metu vis dažnėja kitų žarnyno ligų, kurios reikalauja išsamaus ištyrimo ir ilgalaikio gydymo. Tai – opinis kolitas, Krono liga, lėtiniai kolitai.

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskiria pacientui atlikti tyrimą dėl slapto kraujavimo iš žarnyno. Jei tyrimas būna teigiamas, pacientas siunčiamas kolonoskopijai, kurios metu tiriamas storasis žarnynas.“

Kad kolonoskopijos rezultatai būtų tikslūs, būtina tinkamai paruošti žarnyną:

– 5 dienas iki tyrimo negalima valgyti termiškai neapdorotų daržovių ir vaisių, sėklų, riešutų (duonos gaminių su grūdais, kruopų košės, uogienės), raudonos, violetinės spalvos maisto ir gėrimų;

– galima valgyti pieno produktus be priedų, majonezą, baltą duoną, makaronus, baltus ryžius, kiaušinius, baltą žuvį ir vištieną be odos, bulves be lupenų, baltą šokoladą, ledus be priedų;

– 5-7 dienas iki tyrimo negalima vartoti geležies preparatų, gali tekti nutraukti kraujo krešėjimą mažinančių vaistų vartojimą – dėl to pasikonsultuokite su savo gydytoju. Kartais, jeigu kraujo krešėjimą mažinančių vaistų vartojimo nutraukti negalima, tenka juos pakeisti kitais. Dauguma kasdien vartojamų vaistų geriami, kaip įprasta.

–1 para iki tyrimo galima suvalgyti lengvus pusryčius (pvz., virtas kiaušinis, baltos duonos riekė; jogurtas be priedų). Po to leidžiama tik gerti ir tik skaidrius, permatomus skysčius: vandenį, nestiprią arbatą, obuolių sultis, skaidrius gaiviuosius gėrimus, sultinį be priedų, ledinukus, želė. Skysčių gerkite pagal poreikį, kad nejaustumėte troškulio, paprastai iki 2 litrų per parą;

– negalima vartoti – alkoholio, vaisių koktelių, pieno ir jo gaminių, nepermatomų, su tirščiais sulčių, sriubų, raudonos, violetinės spalvos gėrimų;

– dieną prieš tyrimą pradedami gerti ir vaistai, skirti žarnynui išvalyti. Vaistinėje galite įsigyti skirtingų žarnynui išvalyti skirtų preparatų: Fortrans, Forlax.

Bendras žarnyno paruošimui skirto skysčio kiekis apskaičiuojamas pagal Jūsų svorį: 20 kilogramų svorio reikia išgerti 1 litrą, bet ne mažiau kaip 3 litrus. Laikykitės konkretaus preparato vartojimo instrukcijos, nes vaistai skiedžiami skirtingai. Fortrans miltelių pakuotė skiedžiama litru vandens. Kiti vaistai skiedžiami mažesniu vandens kiekiu, likęs būtinas skystis išgeriamas atskirai nuo vaisto.

Pradėkite žarnynui išvalyti skirtą vaistą gerti 16-17 valandą. Jeigu kolonoskopijos procedūra numatyta vėliau nei kitos dienos 12 val., rekomenduojama dozę dalyti į dvi dalis: viena dalis (du ar trys litrai) iš vakaro, antra dalis (du arba vienas litras) – priklausomai nuo paskirto kolonoskopijos laiko. Geriausiai žarnynas paruošiamas, kai vaistai baigiami gerti 4-6 valandos iki tyrimo.

Pacientui pageidaujant, kolonoskopija atliekama su bendra narkoze, kurios metu žmogus trumpam užmigdomas, skausmo nejaučia. Tyrimo metu apžiūrimas visas storasis žarnynas, kuriame gali būti įvairių gerybinių darinių, pvz.; polypų, kurie endoskopijos metu kartu ir pašalinami; divertikulų ir kita. Nustačius ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį, jo gydymas gali būti efektyvus, o vėlyvosios (IV) stadijos vėžio visiškai išgydyti neįmanoma.

Tyrimas nėra skausmingas, pacientui daugiau neįprastas, nekomfortiškas, todėl dažnai jo nenorima atlikti.

Kviesčiau visus pacientus nuo 50 metų atlikti profilaktinį storosios žarnos tyrimą 1 kartą per 2 metus, kad ateityje būtų išvengta daug sudėtingesnių ligų ir ilgalaikio gydymo. Tam šiuo metu yra sudarytos visos sąlygos.“