Druskininkuose paminėta Pasaulinė psichikos sveikatos diena

Praėjusį penktadienį Druskininkų „Ryto“ gimnazija organizavo pirmąją konferenciją „Psichikos sveikata: laikas kalbėti“, skirtą Pasaulinei psichikos sveikatos dienai. Renginyje dalyvavo įvairių sričių atstovai – Druskininkų savivaldybės atstovai, mokytojai, tėvai, sveikatos, švietimo ir socialinės srities specialistai, druskininkiečiai, svečiai iš kitų miestų ir visi, besidomintys psichikos sveikata.

Konferencijos šūkis – „Laikas kalbėti“– pakvietė kiekvieną drąsiau kalbėti apie jausmus, ieškoti pagalbos, rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine bei psichine sveikata / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Renginio pradžioje gimnazijos psichologo asistentė Agnė Petrauskaitė pasveikino gausiai susirinkusius dalyvius ir padėkojo visoms įstaigoms, prisidėjusioms prie renginio įgyvendinimo – Druskininkų savivaldybei, Visuomenės sveikatos biurui (VSB), Pirminės sveikatos priežiūros, Jaunimo užimtumo ir Švietimo centrams.

Konferenciją daina „Jausti negėda“ atidarė gimnazijos mokinė Augustė. „Daina pasirinkta neatsitiktinai – ji tapo simboliniu priminimu, kad vis dar esama nejaukumo ir gėdos kalbėti apie savo jausmus, o psichikos sveikatos sutrikimai visuomenėje tebėra stigmatizuojami. Todėl svarbu, kad apie tai kalbėtume viešai ir atvirai“, – sakė A. Petrauskaitė.

„Kai galvojome apie konferencijos turinį, rėmėmės Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, kuris sako, kad sveikata – tai ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet visapusiška žmogaus fizinė, psichinė ir socialinė gerovė. Todėl pranešimai buvo parinkti taip, kad atskleistų šį visapusišką požiūrį į žmogų – apimantį kūno, emocijų, santykių ir vidinės būsenos tarpusavio ryšį“, – pridūrė ji.

Tikslas – rūpintis gyventojų emocine gerove

Sveikindama susirinkusiuosius, Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pasidžiaugė, kad mieste telkiamos skirtingos įstaigos, siekiančios bendro tikslo – rūpintis gyventojų emocine gerove.

„Psichikos sveikata yra mūsų visų bendras rūpestis. Tik veikdami kartu sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir bendruomenės srityse, galime sukurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi saugus ir išgirstas. Tikiuosi, kad ši konferencija taps gražia kasmete tradicija“, – kalbėjo vicemerė.

Vėliau D. Brown perskaitė pranešimą apie pagalbos tinklą Druskininkuose, kuriame apžvelgė, kokios psichologinės ir socialinės paslaugos šiuo metu yra nemokamai prieinamos miesto gyventojams. Ji pabrėžė, kad bendradarbiavimas tarp savivaldybės, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių įstaigų yra esminis, kuriant tvarų pagalbos modelį, kad pagalba pasiektų kiekvieną, kuriam jos reikia. Vicemerė taip pat pasidžiaugė, kad Druskininkuose dirba gausus būrys kvalifikuotų specialistų – tikra profesionalų komanda, galinti užtikrinti visapusišką pagalbą gyventojams.

Matyti daugiau, nei elgesį: kai paauglio maištas slepia skausmą

Vienas iš pagrindinių konferencijos pranešėjų – docentas, medicinos mokslų daktaras Benjaminas Burba, buvęs Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas ir LSMU Psichiatrijos klinikos vadovas, šiuo metu dirbantis Druskininkų PSPC gydytoju psichiatru, savo pranešime „Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimai ir jų įtaka elgesiui“ pristatė ne tik statistinius duomenis, bet ir pasidalijo profesinėmis įžvalgomis apie šių sutrikimų paplitimą tarp vaikų ir paauglių, aptardamas dažniausiai pasitaikančias problemas – nuo depresijos, nerimo, valgymo ir elgesio sutrikimų iki priklausomybių.

Psichiatras taip pat kalbėjo apie tai, kaip atskirti įprastus vaikų ir paauglių emocinius svyravimus nuo rimtesnių psichologinių sunkumų – kaip suprasti, kada vaikas ar paauglys tiesiog pavargęs ar jautrus, o kada elgesys signalizuoja, kad reikėtų kreiptis pagalbos.

Pasak B. Burbos, pastaraisiais metais daugėja vaikų agresyvaus elgesio atvejų, o už tokio elgesio gali slypėti gili depresija ir net savižudybės rizika.

„Kartais tėvai ar mokytojai mato tik išorinį maištą, pyktį, o iš tiesų paauglys gali būti giliai prislėgtas ir nebeturėti vilties“, – pabrėžė B. Burba.

Kalbėdamas apie ankstyvąją vaikystę, docentas išsakė ir asmeninę poziciją: „Būsiu gal nepopuliarus, bet mano manymu, vaikus iki ketverių metų turi auginti tėvai – ne darželis, ne seneliai, o tėvai.“

Pasak B. Burbos, tik tvirtas ankstyvasis ryšys su artimiausiais žmonėmis sukuria emocinį pamatą, nuo kurio priklauso visa tolesnė vaiko psichikos raida, saugumo jausmas ir gebėjimas užmegzti brandžius santykius ateityje.

Kalbėdamas apie pagalbos sistemą, B. Burba pabrėžė, kad rūpestis psichikos sveikata turi prasidėti nuo supratimo ir bendradarbiavimo tarp šeimos, mokytojų, medikų ir socialinių institucijų. „Būtina keistis informacija ir veikti kartu, – sakė jis. – Turime žinoti, kad mūsų vaikas, anūkas ar giminaitis taip pat gali patekti į tą „probleminį kontingentą“, apie kurį šiandien kalbam.“

Gamtos ir judesio poveikis psichinei sveikatai

Vėliau konferencijos turinys labiau pasuko į praktinę pusę. Gamtos terapijos vedlė Jurgita Večkienė savo pranešime „Žaliasis kelias į darną“ pakvietė žvelgti į gamtą ne tik kaip į poilsio vietą, bet ir kaip į terapijos erdvę, kurioje žmogus gali atkurti ryšį su savimi. Ji pristatė mokslo tyrimais pagrįstą gamtos poveikį psichinei sveikatai: sąmoningas buvimas gamtoje vos po 20 minučių sumažina streso hormono kortizolio kiekį kraujyje iki 20 proc., o po 12 savaičių gamtos terapijos – net 70 proc. dalyvių patiria reikšmingą nerimo ir depresijos simptomų sumažėjimą. „Kai sulėtiname žingsnį, išgirstame tai, kas svarbiausia“, – sakė J. Večkienė.

Fizinio aktyvumo specialistas ir asmeninis treneris Edmundas Vekteris savo pranešime „Fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata“ pabrėžė, kad kūnas ir protas yra neatsiejami. Vos 20 minučių aktyvesnio judėjimo per dieną gali reikšmingai pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir nerimą, o PSO rekomenduoja judėti bent 150 minučių per savaitę.

„Net maži žingsniai duoda didelę naudą – svarbiausia judėti ir išlikti aktyviems“, – sakė E. Vekteris.

Sunkios patirtys gali virsti stiprybėmis

Psichologas Dominykas Šinkonis savo pranešime „Psichologinis atsparumas: kaip sunkias patirtis paversti stiprybėmis“ pristatė pozityviosios psichologijos požiūrį į žmogaus gebėjimą atsigauti po sunkumų. Jis paaiškino, kad atsparumas nėra įgimtas bruožas, o nuolat besiformuojantis procesas, kuriame svarbus emocijų pažinimas, savirefleksija ir aplinkinių palaikymas.

Jis pabrėžė, kad viltis, prasmės paieška, dėkingumas ir socialiniai ryšiai padeda žmogui augti net po skaudžių išgyvenimų. Psichologas taip pat atskleidė, kaip žmogaus smegenys geba prisitaikyti ir keistis po traumos, o išgyventi sunkumai gali tapti augimo ir brandos šaltiniu. „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“, – pabaigdamas savo pranešimą, priminė D. Šinkonis.

Kūryba – tiltas į save

Dailės terapijos specialistė ir praktikė Urtė Urbonaitė, pristatydama pranešimą „Dailės terapija asmens ir bendruomenės gerovei“, kalbėjo apie tai, kad dailės terapija – tai ne dailės pamoka ir ne kūryba dėl grožio, o psichoterapinė praktika, padedanti žmogui tyrinėti emocijas, mintis ir elgesio modelius per kūrybinį procesą.

U. Urbonaitė pabrėžė, kad visiškai nereikia mokėti piešti – svarbiausia ne rezultatas, o pats procesas, kuris padeda pasijusti laisviau, saugiau ir artimiau su savimi.

„Kūryba gali būti tiltas į save – kai žodžių per mažai, piešinys kalba už mus“, – sakė ji. Specialistė akcentavo, kad ir individuali, ir grupinė dailės terapija yra vienodai veiksmingos– abi suteikia erdvės emociniam išsilaisvinimui, savistabai ir gijimui, o grupinė papildomai augina bendrystę, pasitikėjimą ir priėmimą.

Konferencijos pabaigoje Druskininkų savivaldybės VSB iniciatyva organizuotas muzikos terapijos užsiėmimas „Nuotaikingas muzikos orkestras“, kurį vedė dirigentas Linas Švirinas. Užsiėmimas tapo tikra emocine kulminacija – dalyviai tapo orkestro muzikantais ir kartu kūrė garsus, ritmus, atsipalaidavo bei patyrė bendrystės džiaugsmą.

Po renginio L. Švirinas padėkojo už kvietimą ir džiaugėsi dalyviais: „Ačiū už kvietimą ir tokį smagų muzikavimą. Orkestro muzikantai buvo nuostabūs.“

Dalyvių įspūdžiai

„Ryto“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Viktorija: „Renginys paliko labai gerą įspūdį – apie psichinę sveikatą buvo galima išgirsti iš skirtingų specialistų požiūrio taškų. Ypač įsiminė dr. B. Burbos pranešimas – buvo įdomu stebėti, kaip specifinė tema pateikta paprastai ir suprantamai visiems. Jis tarsi „nuleido“ sudėtingus mokslinius dalykus į praktinį lygmenį, parodydamas, kad su tuo kiekvienas susiduriame savo aplinkoje. Didelį įspūdį paliko ir dailės terapijos pristatymas – ši sritis, mano manymu, dar nėra tinkamai įvertinta. Žmogaus kūrybiškumas dažnai laikomas nerimtu, tačiau per spalvas ir formas galima labai giliai išreikšti jausmus. Toks procesas – ne mažiau prasmingas nei apklausos ar testai, nes patyręs terapeutas gali pamatyti žmogų iš vidaus.“

Į konferenciją iš Vilniaus atvykusi Aurelija: „Gamta yra terapija. Kartais išeinam į mišką ir net nepadėkojame jam – būname savo mintyse, o ne atsimerkę. Fizinį aktyvumą dažnai suvokiam kaip pareigą, bet kai išgirsti, kad jis duoda naudą ir emocinei savijautai, norisi daugiau judėti. O garso terapijos užsiėmimas leido išeiti iš komforto zonos – iš pradžių visi buvo susikaustę, bet vėliau atsipalaidavo. Beje, Amerikoje yra graži tradicija – mental health walk, kai žmonės kartu eina pasivaikščioti ir kalbasi apie tai, kaip jaučiasi. Tokie paprasti dalykai – judėjimas, bendravimas ir buvimas gamtoje – kartais gydo labiau nei sudėtingos priemonės.“

Klasės auklėtoja Karolina: „Konferencijos tema labai svarbi – gera sustoti ir išgirsti apie psichikos sveikatą iš profesionalų. Dirbant švietimo srityje, ypač svarbu žinoti naujausią informaciją šia tema. Labai patiko dr. B. Burbos pranešimas – jis padėjo geriau suprasti, kuo skiriasi vaikų ir paauglių psichikos sutrikimai nuo įprasto elgesio, ir į kokius ženklus verta atkreipti dėmesį, norint laiku padėti. Be to gyvename idealiame mieste – Druskininkuose, kur kasdien galime patirti gamtos terapiją. Šis renginys priminė, kad gamta, judėjimas, kūryba ir bendrystė – tikrasis kelias į emocinę darną.“

Psichologo asistentė Rūta: „Puikiai organizuotas renginys – naudingas, prasmingas, įdomus. Labai patiko D. Šinkonio pranešimas – aiškus, įkvepiantis ir praktiškas. Smagu, kad turime profesionalų, kurie ne tik išmano savo sritį, bet ir noriai dalijasi žiniomis su bendruomene.“

Mokytojai Nerijus ir Zenonas: „Labai konstruktyviai organizuota konferencija – viskas laiku, net kavos pertraukos! Pranešimai įdomūs, informatyvūs, be bereikalingo kalbėjimo „iš tuščio į kiaurą“. O tas paskutinis muzikinis užsiėmimas buvo visiškai netikėtas – iš pradžių atrodė keistokas, bet paskui dūšioj gera – pakylėjo, užvedė. Žmogus vedė su užsidegimu, matosi, kad myli savo darbą.“

Po renginio ne kartą nuskambėjo mintis, kad tokie susitikimai ne tik mažina stigmą ir suteikia žinių, bet ir stiprina bendruomenės tarpusavio ryšį bei emocinį atsparumą.

Konferencijos šūkis – „Laikas kalbėti“– tapo kvietimu kiekvienam drąsiau kalbėti apie jausmus, ieškoti pagalbos, kai jos reikia, ir rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine bei psichine sveikata.

Organizatoriai tikisi, kad ši konferencija taps gražia tradicija ir kasmet pakvies iš naujo kalbėtis apie psichikos sveikatą – temą, kuri šiandien ypač svarbi kiekvienam iš mūsų.

„Ryto“ gimnazijos informacija