Druskininkuose kepama „Editos kepyklėlės“ duona dėl natūralumo ir išskirtinio skonio“ pelnė „Rakto skylutės“ pripažinimą
Druskininkuose ir apylinkėse puikiai žinoma „Editos kepyklėlė“ – tai šeimos verslas, kurį maždaug prieš ketverius metus įkūrė Edita ir Modestas Kavaliauskai. Sugrįžę iš emigracijos Anglijoje, jie pritaikė ten įgytą patirtį ir pradėjo kepti duoną, kuri greitai pelnė pirkėjų meilę dėl savo išskirtinio skonio ir natūralios sudėties. Šiandien „Editos kepyklėlės“ duona yra ne tik mėgstamas produktas kasdieniam stalui, bet ir neatsiejama Druskininkų krašto švenčių bei mugių dalis.

Išskirtinumas – natūralumas ir gamybos procesas
„Editos duona“ išsiskiria tuo, kad yra gaminama su meile ir atsidavimu, naudojant tik natūralius ingredientus. Tai – šeimos verslas, kuriame į kiekvieną duonos kepalėlį įdedama daug rankų darbo ir šilumos. Būtent dėl savo natūralumo ir sveikatai palankios sudėties duona yra įvertinta „Rakto skylutės“ simboliu („Rakto skylutė“ – sveikatai palankesni maisto produktai). Šis ženklas patvirtina, kad produkte yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdiniuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.
Duonos kepimo procesas yra ilgas ir reikalaujantis kantrybės. Jis prasideda nuo natūralaus raugo, kuris brandinamas 12 valandų. Būtent ilga fermentacija suteikia duonai purumo ir išskirtinį, švelniai rūgštų skonį. Tešla maišoma ir formuojama rankomis, o kepama konvekcinėje krosnyje, kurią šeima yra įsirengusi savo kepyklėlėje.
Duonos asortimentas
Nors Kavaliauskų šeimos kepamos duonos asortimentas nuolat kinta, Edita pasakojo, kad nuolat kepa keletą duonos rūšių. Pirmiausia – „Rakto skylutės“ ženklu įvertinta „Gardžioji“ duona – šviesi duona su sėklomis, kuri tarp pirkėjų ir ragautojų yra populiariausia. Jos sudėtyje gausu linų sėmenų, saulėgrąžų ir avižų. Pasak E. Kavaliauskienės, ši duona yra soti, maistinga ir pasižymi turtingu skoniu: „Na, ne veltui sakoma, kad pirmiausia duona turi būti kepama su meile. Ne tik geri produktai lemia, ar duona bus skani. Pagal mūsų receptą kepama duona man pačiai labai skani. Ji kepama, laikantis senolių tradicijų, ir tik natūralaus rauginimo būdu.
Gal ji skani dar ir todėl, kad aš, kepdama duoną, tiesiog pati tuo procesu mėgaujuosi? Niekada neįsivaizdavau, kad man tai patiks. Net vyras sako, kad stebi mane iš šalies ir džiaugiasi, matydamas, kad man tai patinka.“
Taip pat kepama šviesi, ruginė ir grikių duona be gliuteno. Be to, asortimente galima rasti ir desertinę duoną su vaisiais ir lazdynų riešutais, kuri yra puikus pasirinkimas smaližiams.
Duonos receptų kūrimas – bendras šeimos darbas. Nors kepyklėlė vadinasi „Editos“, prie receptūrų tobulinimo moteris dirba kartu su vyru Modestu, kuris duonos kepimo patirties įgijo Anglijoje, o dabar nuolat eksperimentuoja ir ieško naujų skonių. Edita, kepdama duoną, įdeda tą nematomą, bet svarbiausią ingredientą – dalelę širdies. „Man labai svarbu, kai žmonės pagiria mūsų duoną. Tuomet žinau, kad į ją įdėta meilė pasiekė jų stalą“, – šypsosi ji.
Kiekvienas naujas „Editos kepyklėlės“ duonos receptas, prieš pasiūlant jį pirkėjams, yra ragaujamas ir vertinamas visų šeimos narių.

„Editos duona“ išsiskiria tuo, kad yra gaminama su meile ir atsidavimu, naudojant tik natūralius ingredientus / Asmeninio archyvo nuotrauka
Pripažinimas ir populiarumas
„Editos kepyklėlės“ duoną pirkėjai vertina ne tik dėl skonio, bet ir dėl nuolatinio šviežumo – duona kepama beveik kasdien. Per vieną kepimą pagaminama apie 30-40 kepalėlių, o savaitgaliais ir švenčių dienomis, ypač tomis dienomis, kai vyksta mugės ir turgūs, šios duonelės paklausa dar labiau išauga.
Pirkėjai dažnai sako, kad ši duona yra „kaip pyragas“ – tokia skani, kad ją galima valgyti vieną, be jokių priedų. Dėl šios priežasties duona nespėja pasenti – ji iškart suvalgoma. Šeima turi daug nuolatinių klientų ne tik Druskininkuose, bet ir sulaukia užsakymų iš kitų miestų.
„Editos kepyklėlės“ duonos galima nusipirkti įvairiuose Druskininkų ir Dzūkijos regiono renginiuose, bendruomenių susibūrimuose ir mugėse. Kur bepasirodytų, „Editos kepyklėlės“ prekystalis sulaukia didelio pirkėjų dėmesio, o duona dažnai išperkama per kelias valandas. Tai tik įrodo, kad nuoširdus darbas ir dėmesys kokybei visada atsiperka pirkėjų meile ir lojalumu.

Šiuo metu Druskininkų savivaldybės VSB iniciatyva „Rakto skylutės“ simbolis jau suteiktas penkiems Druskininkų krašto gamintojams:
• Inetos Miliūtės uogininkystės ūkio vynuogėms ir šilauogėms
• Ūkininko Arvydo Bozio kartu su šeima gaminamiems rankų darbo vaisiniams saldainiams „Basa“ (13 rūšių)
• Ūkininko Laimučio Genio smidrams „Geniorojaus smidrai“ ir gervuogėms
• Kęstučio Lazicko ūkio avietėms ir bulvėms
• MB „Editos kepyklėlės“ kepamai duonai „Vaisinė“ ir „Gardžioji“
Druskininkų savivaldybės VSB siekia bendro tikslo – kad mūsų mieste daugėtų geresnės sudėties maisto produktų, o gyventojai turėtų vis daugiau galimybių rinktis sveikatai palankesnius, vietoje gaminamus produktus.
Sveikesni kasdieniai pasirinkimai daro tiesioginę įtaką mūsų gerovei: pagerina savijautą, sumažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką, paskatina atsakingą maisto kultūrą ir sustiprina vietos verslus. Todėl labai svarbu, kad lengvai prieinami produktai būtų ne tik skanūs, bet ir maistingesni, turintys mažiau cukraus, druskos ar nereikalingų riebalų.
Druskininkų savivaldybės VSB kviečia maisto produktų gamintojus prisijungti prie sveikatai palankesnių maisto produktų gamintojų būrio ir „Rakto skylutės“ ženklinimo sistemos. Dėl bendradarbiavimo ir išsamesnės informacijos kreipkitės į Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biurą tel. +370 645 54959 arba el. paštu vsb@druskininkai.lt.
Pagal Druskininkų savivaldybės VSB informaciją parengė Laima Rekevičienė

