Stiprybė, darbas ir mokslas: druskininkietė Laura Gardziulevičienė apgynė daktaro disertaciją
Visuomeniški druskininkiečiai ne tik aktyviai dalyvauja kurorto gyvenime, vykdo įdomius projektus, bet ir imasi mokslinės veiklos. Viena iš jų – Laura Gardziulevičienė, vadovaujanti asociacijai „Padėkime vaikams“, įkūrusi įtraukųjį vaikų dienos centrą ir įgyvendinanti pagalbos bei atokvėpio šeimoms Druskininkuose projektą VšĮ „Šeimos harmonija“.
Nuo šiol į šią energingą ir pilną optimizmo jauną moterį bus galima kreiptis „mokslų daktare“, nes Laura visai neseniai Mykolo Riomerio universitete (MRU) apgynė socialinių mokslų daktarės disertaciją tema „Paslaugų vaikus su negalia auginantiems tėvams sistemos valdymo pokyčių poreikis“.
L. Gardžiulevičienė Mykolo Riomerio universitete apgynė socialinių mokslų daktarės disertaciją tema „Paslaugų vaikus su negalia auginantiems tėvams sistemos valdymo pokyčių poreikis“ / Asmeninio archyvo nuotrauka
Paklausta, kokia buvo jos reakcija, sėkmingai apgynus disertaciją, Laura pripažino: „Šiek tiek apsiverkiau, nes atėjo komisijos pirmininkas ir pasveikino. Negalėjau patikėti, kad tai įvyko. O paskui atėjo ramybė ir džiaugsmas“.
MRU pranešime apie Lauros disertaciją teigiama, jog vaikus su negalia auginančių šeimų kasdienybė dažnai apibūdinama emociniais terminais: iššūkiai, įtampa, stiprybė.
„Tačiau MRU apgintoje dr. L. Gardziulevičienės disertacijoje į šią temą Lietuvoje pirmą kartą pažvelgta sistemiškai.
Mokslininkė kelia esminį klausimą: ar valstybės organizuojamos paslaugos šeimai padeda išlikti darbo rinkoje, ar ją tyliai iš jos išstumia?“, – teigiama MRU išplatintoje disertacijos apžvalgoje.
L. Gardžiulevičienė (viduryje) su daktaro disertacijos vertinimo komisija ir darbo vadove, prof. dr. A. G. Raišiene (antra iš kairės) / Asmeninio archyvo nuotrauka
Imtis disertacijos paskatino bendramokslė
Paklausta, kaip jai kilo mintis imtis mokslinės veiklos, Laura pasakojo, jog imtis mokslinio tyrimo ir rašyti disertaciją ją paskatino viena kolegė, su kuria ji mokėsi magistrantūroje.
„Kai mokiausi antrojoje savo magistrantūroje, viena bendramokslė man pasakė, kad galėčiau ir toliau gilintis į socialines temas ir parengti mokslinį darbą. Paklausiau jos ir įstojau į MRU doktoran-tūrą.
Ėmiausi temos, kuri man artima ir įdomi, kurios analizė būtų naudinga visoms šeimoms, auginančioms vaikus su negalia“, – sakė Laura.
Ji pripažino, jog mokslinio darbo rengimas nebuvo labai paprastas, nes teko suderinti darbus, visuomeninę veiklą ir sudėtingą asmeninį gyvenimą – Laura pati augina sūnų su sunkia negalia.
„Mokslinis darbas iš manęs pareikalavo nemažai pastangų, teko atlikti ne vieną apklausą, perskaityti gausybę literatūros, norėjau išsiaiškinti, kaip veikia paslaugų teikimo sistema vaikus su negalia auginančioms šeimoms.
Tyrime siekiau kompleksiškai įvertinti socialinių, sveikatos ir švietimo paslaugų sistemos valdymo poveikį vaikus su negalia auginančių tėvų galimybėms dirbti, išlaikyti darbo vietą ir išlikti aktyviais visuomenės nariais“, – sakė Laura.
Prieš šešerius metus įkurto įtraukiojo vaikų dienos centro užsiėmimų akimirkos / Asmeninio archyvo nuotrauka
Recenzentai negailėjo pagyrų
Anot Lauros, mokslinį darbą vertinusių specialistų, disertacijoje paslaugų sistema analizuojama, kaip kompleksinė, daugiasluoksnė struktūra. Buvo apklausti vaikus su negalia auginantys tėvai, taip pat – socialinių, sveikatos ir švietimo sektoriaus institucijų bei organizacijų vadovai, turintys darbuotojų, auginančių vaikus su negalia.
Skirtingų perspektyvų integravimas leido į problemą pažvelgti dviem lygmenimis – kaip sistema suprojektuota ir kaip ji veikia realybėje.
„Vienas iš esminių disertacijos akcentų – tėvų dalyvavimas darbo rinkoje.
Tyrimas parodė, kad paslaugų laiko grafikai dažnai nesuderinami su standartine darbo diena. Paslaugos baigiasi anksčiau, nei tėvų darbas, specialistų konsultacijos organizuojamos darbo metu, regionuose trūksta paslaugų įvairovės. Šis neatitikimas turi aiškių pasekmių. Vienas iš tėvų – dažniausiai mama – pakoreguoja savo karjerą, pasirenka lankstesnį ar mažiau apmokamą darbą, o dažnai ir visai pasitraukia iš darbo rinkos.
Čia išryškėja ir lyčių aspektas – moterų profesinis kelias dažniau nutrūksta ar keičiasi. Tuo tarpu vyrai dažniau išlieka darbo rinkoje, tačiau patiria didesnį finansinį spaudimą“, – teigiama Lauros disertacijos recenzijoje.
Paprašyta trumpai apibūdinti išvadas, kurias jai pavyko padaryti, rengiant šį mokslinį darbą, Laura teigė, kad tyrimas leido atskleisti, jog Lietuvoje socialinių, sveikatos ir švietimo paslaugų sistema, skirta vaikus su negalia auginantiems tėvams, vis dar veikia fragmentiškai ir neužtikrina realių galimybių suderinti darbo, šeimos ir socialinio gyvenimo.
„Mano tyrimas parodė, kad didžiausios problemos kyla dėl paslaugų trūkumo, jų neprieinamumo regionuose bei silpno tarpsektorinio koordinavimo, dėl to tėvai dažnai priversti patys kompensuoti sistemos spragas savo laiku, finansais ir emociniais ištekliais.
Veiksmingesnis paslaugų valdymas, grindžiamas tėvų įtraukimu ir orientacija į realius šeimų poreikius, galėtų reikšmingai pagerinti šių šeimų gyvenimo kokybę ir jų dalyvavimą darbo rinkoje bei visuomenėje“, – sakė Laura.
Ketina tęsti mokslinius tyrimus
Paklausta, kaip Lietuvos kontekste atrodo vaikus su negalia auginančių tėvų situacija Druskininkuose, mokslų daktarė pripažino, jog mūsų savivaldybės vadovai palaiko neįgalius vaikus auginančius tėvus.
„Prieš šešerius metus įkurtas įtraukusis vaikų dienos centras, kurį lanko ir labai sunkią negalią turintys vaikai, leidžia tėvams dalyvauti darbo rinkoje, kol jų vaikais rūpinasi atsakingi specialistai. Centras sulaukė Druskininkų savivaldybės pagalbos ir paramos – vien tai, kad nereikia mokėti patalpų nuomos ir komunalinių mokesčių, rodo geranorišką savivaldybės vadovų požiūrį.
Atlikus tėvų apklausą, paaiškėjo, kad jiems itin trūksta atokvėpio paslaugų. Iš šio poreikio gimė projektas „Pagalba ir atokvėpis šeimoms Druskininkuose“, kuriuo numatyta galimybė tėvams patikėti vaikus su negalia specialistų priežiūrai ir patiems pailsėti. Šiuo metu projektas dar yra įgyvendinimo procese. Visa tai nebūtų įmanoma be savivaldybės palaikymo“, – pasakojo L. Gardziulevičienė.
Paklausta, kokias galimybes atveria socialinių mokslų daktarės statusas, Laura sakė, jog dabar ji sulaukia Lietuvos mokslo įstaigų susidomėjimo, ji jau gavo pasiūlymą parašyti straipsnį Klaipėdos universiteto žurnalui.
„Neatmetu galimybės dėstyti aukštosiose mokyklose – esu atvira pasiūlymams. Norėčiau ir studentams perduoti tai, ką geriausiai išmanau. Nors auginu sūnų su sunkia negalia, šiuo metu gaunu socialinę pagalbą – vaiko priežiūros paslaugą, teikiamą kaip dienos socialinę globą asmens namuose. Todėl galiu dirbti ir nuotoliniu būdu“, – sakė Laura.
L. Gardziulevičienė sakė neatmetanti galimybės rengti ir habilituoto daktaro disertaciją. „Norėčiau jaunimui dėstyti tuos dalykus, kuriuos gerai išmanau, galėčiau savo žiniomis pasidalinti su studentais. Žinoma, man nėra paprasta, auginu sūnų su negalia, tačiau dabar gaunu vaiko individualios priežiūros paslaugą, tad turiu galimybę dirbti nuotoliniu būdu“, – kalbėjo Laura.
Paklausta, ko norėtų palinkėti tėvams, auginantiems vaikus su negalia, Laura sakė, jog tėvams būtina diskutuoti, kalbėti apie problemas, nebijoti kreiptis pagalbos, neužsidaryti „savo problemoje“.
„Kartais kai tokie tėvai turi sudėtingesnės patirties iš bendravimo su tam tikros srities žmonių, jei kartais kažkas ne taip pasakė, nereikia užsidėti bloko ant visos sistemos – kad visi blogi, reikia siekti dialogo, būti socialiai aktyviems, kiek yra jėgų. O jei jėgų nėra, tai eiti prašyti pagalbos. Realybė tokia – niekas neateis į namus ir pagalbos nepasiūlys.
Reikia bendrauti vieniems su kitais, burtis į tėvų bendruomenes, žmogui reikia žmogaus, nes dažnai pokalbis gali daug ką pakeisti“, – kalbėjo socialinių mokslų daktarė L. Gardziulevičienė.
Laimutis Genys