Ministrė J. Zailskienė: „Druskininkuose matau stiprią bendruomenę, kurioje žmonės padeda vieni kitiems“

Druskininkų savivaldybėje antradienį viešėjo LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė su patarėjais Sandra Sejavičiene ir Justinu Argustu.

Darbo vizitą Druskininkuose ministrė su komanda pradėjo apsilankymu Socialinių paslaugų centre, kuriame ją pasitiko ir centro veiklą pristatė Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, Seimo narys Linas Urmanavičius, Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Baranauskienė ir Socialinių paslaugų centro vadovė Žaneta Jagelavičienė.

Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse surengti tradiciniai mero pietūs į prasmingą susitikimą subūrė nevyriausybinių organizacijų atstovus /Edgaro Tamkevičiaus nuotrauka

J. Zailskienė pabendravo su Nevyriausybinių organizacijų – LSKD Druskininkų skyriaus „Guboja“, Šeimos paramos centro, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Druskininkų viltis“, „Bočių“ kolektyvo, Asmenų su negalia draugijos – nariais, socialiniais darbuotojais. Ji taip pat apsilankė Jaunimo užimtumo centre. Ministrė buvo sužavėta nevyriausybinių organizacijų aktyvumu, jų veiklų gausa, savivaldybės suteiktomis galimybėmis naudotis erdviomis, veikloms pritaikytomis patalpomis.

Vėliau ministrė nuvyko į Druskininkų savivaldybės administraciją ir ten susitiko su savivaldybės vadovais.

Meras Ričardas Malinauskas padėkojo ministrei už šiltą bendravimą, dėmesį Druskininkams ir įsitraukimą, sprendžiant savivaldai svarbius klausimus.

„Dėkoju ministrei J. Zailskienei už apsilankymą, šiltus susitikimus, dalykinį bendravimą ir įsiklausymą į problemas, kurias tenka spręsti socialinės srities darbuotojams ir šių paslaugų ieškantiems žmonėms“, – sakė R. Malinauskas.

Padėkos įteiktos švietimo, sporto, kultūros, socialinės ir kitų sričių nevyriausybinėms organizacijoms / Edgaro Tamkevičiaus nuotraukos

Susitikimo metu diskutuota, kaip padėti vienišiems, sunkiai sergantiems žmonėms, kuriems reikalingos socialinės priežiūros, pagalbos į namus ir kitos paslaugos, kalbėta, kaip paskatinti globos namų steigimąsi, kad norintiems į juos patekti nereikėtų laukti ilgose eilėse, kaip spręsti užimtumo ir įdarbinimo problemas, mažėjant valstybės finansavimui. Šiemet Druskininkų savivaldybė tam skyrė daugiau kaip 400 tūkst. Eur. Kitąmet lėšų poreikis bus dar didesnis.

Savivaldybė pasiūlė ir šių problemų sprendimo būdus: padidinti finansavimą globos namų paslaugoms nuo dabartinio 1100 Eur per mėnesį iki 1400 Eur – tai paskatintų privačių globos namų steigimąsi, didinti valstybės skiriamas lėšas užimtumo didinimo programai ir leisti savivaldybėms pačioms spręsti, kokią dalį šių lėšų skirti įdarbinimui, kokią – paslaugoms darbo rinkai besirengiantiems asmenims. Druskininkų savivaldybė pastebimai prisideda prie šios programos finansavimo – šiemet jai skyrė 258 tūkst. Eur. Susitikime akcentuota, kad būtent savivaldybės geriausiai girdi žmonių lūkesčius bei žino savo poreikius.

Ministrė domėjosi, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria socialinių paslaugų teikėjai ir bendruomenės nariai, kokių pokyčių labiausiai reikia paslaugų kokybei ir prieinamumui stiprinti. Ji akcentavo, kad tiesioginis dialogas su savivaldybėmis ir jų bendruomenėmis padeda laiku ir greitai reaguoti į kylančius iššūkius bei spręsti problemas.

Tradicinių pietų metu su nevyriausybinių organizacijų atstovais pasidalinta metų aktualijomis ir ateities planais

Druskininkuose tęsiama graži tradicija – baigiantis metams, savivaldybės vadovai susitinka su nevyriausybinių bei negalią turinčių žmonių organizacijų atstovais.

Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse „Snow Arenoje“ organizuoti tradiciniai mero pietūs, į kuriuos susirinko daugiau kaip šimtas druskininkiečių, atstovaujančių švietimo, sporto, kultūros, socialinės ir kitų sričių nevyriausybines organizacijoms.

Susirinkusiuosius pasveikino LR Seimo narys L. Urmanavičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė.

Ministrę J. Zailskienę sužavėjo Druskininkų nevyriausybinių organizacijų aktyvumas, jų veiklų gausa, savivaldybės suteiktos galimybės naudotis erdviomis, veikloms pritaikytomis patalpomis / Edgaro Tamkevičiaus nuotrauka

Druskininkuose apsilankiusi LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė labai teigiamai įvertino čia veikiantį socialinių paslaugų centrą, jaunimo erdves ir paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia, pabrėžė patalpų estetiką ir orias sąlygas.

Savivaldybei negailėta gerų žodžių už požiūrį į socialinę sritį – finansavimas socialinėms paslaugoms nuo biudžeto išaugo nuo 3,2 proc. (2024 m.) iki 4,1 proc. (2025 m.).

Labai gerai įvertintas Užimtumo didinimo programos įgyvendinimas – pavyko įdarbinti apie 25 proc. tikslinės grupės asmenų, kurie anksčiau nedirbo.

Ministrė įvertino ir dėmesį čia veikiantiems 5 vaikų dienos centrams – savivaldybė skiria didesnį finansavimą, nei numatytas valstybės minimumas (valstybės minimumas – apie 119 Eur, Druskininkai skiria 130 Eur), ypač – vaikams su negalia ar specialiaisiais poreikiais.

Ministrė J. Zailskienė atsakė į „Mano Druskininkai“ klausimus

– Kokius svarbiausius socialinės srities ir darbo klausimus aptarėte Druskininkuose? Gal galite įvertinti, kokia yra reali situacija?

– Lankėmės Socialinių paslaugų centre, įvairiose organizacijose – matėme ir dainas, ir šokius, ir jaunimo erdves. Iš tikrųjų buvau sužavėta. Pirmiausia sužavėjo tai, kad erdvės labai gražios. Viskas pritaikyta ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir vaikams.

Galiu pagirti savivaldybės požiūrį – jie mato prasmę šioje srityje, ir tai yra labai svarbu. Susitikome su nevyriausybinėmis organizacijomis, kalbėjome su savivaldybės atstovais apie teisės aktų netobulumus. Jie siūlo peržiūrėti kai kuriuos aktus dėl asmenų su negalia priežiūros, dėl atvejo vadybos koordinatorių veiklos bei išmokų didinimo. Kai kuriuos dalykus mes jau padarėme, tad mūsų matymas su Druskininkų savivaldybės vadovais ir specialistais sutapo.

Kalbant apie Druskininkus, galiu jus pagirti ir skaičiais. Jei 2024 metais socialinėms paslaugoms buvo skirta apie 3,2 proc. nuo biudžeto, tai 2025 metais numatyta jau 4,1 proc. Džiugu, kad finansai yra didinami jautriausiai socialinei grupei.

Taip pat noriu pagirti Druskininkus dėl Užimtumo didinimo programos. Kai kurios savivaldybės ja netiki, o šioje savivaldybėje specialistai puikiai dirba. Jeigu pavyksta įdarbinti apie 25 proc. žmonių, kurie buvo atskirtyje, nedirbo ir neturėjo darbo – tai yra didžiausias komplimentas.

Kalbant apie vaikų dienos centrus, tai vaikams su negalia, vaikams, kuriems taikoma atvejo vadyba ar turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybė skiria didesnę sumą nei numatyta. Minimali yra 119 Eur per mėnesį, o Druskininkų savivaldybė finansuoja 130 Eur. Tai labai atsakingas požiūris.

– Tačiau socialinės srities problemoms spręsti savivaldybei yra būtina valstybės parama. Ar planuojama ją didinti?

– Jau nuo kitų metų didinsime finansavimą ir asmenų su negalia priežiūrai, ir „atokvėpio“ valandai. Taip pat labai tikimės, kad nuo 2027 metų bus didinamas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies dydis, kurį skirstome savivaldybėms. Tikimės, kad skaičiuojama bus ne pagal senus, 2011 – 2013 m. rodiklius, o pagal paskutinių trejų metų vidurkį.

Valstybė socialinei sričiai skiria labai daug dėmesio – pradedant pensijomis, vaiko pinigais, išmokomis tėvams, auginantiems vaikus, ar globėjams. Visi šie dydžiai kasmet didinami, tad ir šiais metais jie bus ne išimtis – nuo sausio 1 d. tikrai daug kas didės, ir žmonėms gyventi bus lengviau. Vien tai, kad didėja minimalus atlyginimas, yra svarbu, nes, jam padidėjus, automatiškai pakyla ir patys mažiausi atlyginimai socialinėje sferoje.

– Kita sritis taip pat labai socialiai jautri – senelių globos namai. Atsiranda vis daugiau senjorų, kurių vaikai galbūt išvažiavę į užsienį, poreikis senelių globos namams didėja. Tačiau privatininkai sako, kad jiems su esamu finansavimu neapsimoka imtis tokio verslo.

– Aš girdėjau apie šią problemą. Kaip ir minėjau, nuo sausio mėnesio didinamas įkainis ir atokvėpio paslaugai, ir priežiūrai su sunkia negalia.

Reikia nepamiršti, kad privačios įstaigos gali imti priemoką ir iš paties žmogaus. Tad mes tą krepšelį tikrai didinsime, o toliau daug kas priklauso ir nuo pačios įstaigos vadybos.

– Užimtumo tarnyba dažnai linksniuojama dvejopai: yra žmonių, kurie labai nori dirbti ir ieško darbo, tačiau yra ir ilgalaikių bedarbių, vadinamųjų „gudručių“, kurie padirba tik tiek, kiek reikia, o paskui gyvena iš pašalpų. Kaip bus skatinamas noras dirbti ir ar numatoma kova su tokiu piktnaudžiavimu?

– Aš galbūt to nevadinu piktnaudžiavimu, veikiau – „pasikartojamumu“. Seimui jau yra pateiktas teisės aktas, kurį, labai tikiuosi, priims. Dabar situacija tokia: žmogus gauna nedarbo išmoką 9 mėnesius, tuomet padirba 3 mėnesius ir vėl įgyja teisę gauti išmoką. Tai sukuria užburtą ratą.

Jei Seimas pritars naujai tvarkai, sistema keisis iš esmės: po 9 mėnesių nedarbo išmokos gavimo žmogus privalės realiai atidirbti 12 mėnesių, kad vėl galėtų pretenduoti į išmoką. Taigi tie 9 mėnesiai taip paprastai nebebus įskaičiuojami į stažą – reikės išdirbti visus metus. Manau, tai bus efektyvi priemonė. Be to, vykdysime stebėseną (monitoringą), kaip šie pokyčiai veikia realybėje.

– Dabar gyventojams itin aktualus ir daug nerimo keliantis klausimas – antrosios pakopos pensijos. Viešojoje erdvėje daug gąsdinimų, spaudimo neišeiti iš fondų. Ar jūs pati planuojate pasitraukti? Kokia tvarka bus taikoma gyventojams, norintiems atsiimti pinigus?

– Bus numatytas dvejų metų „išėjimo langas“, per kurį žmogus galės apsispręsti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su „Sodra“ tikrai labai aiškiai informuos visuomenę. Gruodžio viduryje turėtų atsirasti speciali skaičiuoklė. Taip pat bus patvirtintas ligų sąrašas, kuriuo remiantis, žmogus galės nutraukti kaupimą dėl sveikatos būklės.

Pati sistema taps lankstesnė – tie, kurie liks, turės galimybę tam tikrą laiką sustabdyti kaupimą.

O dėl asmeninio apsisprendimo – aš negaliu ir nenoriu sakyti, kaip elgsiuosi pati. Nenoriu, kad mano sprendimas taptų nurodymu ar rekomendacija kitiems. Mes šį įstatymą ir priėmėme tam, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę pats nuspręsti, ką daryti su savo kaupiamais pinigais. Pagrindinę pensiją garantuoja valstybė, o dėl papildomo kaupimo turite įsivertinti patys. Siūlau pasikalbėti su „Sodros“ specialistais, pasitarti su banko atstovais, pasižiūrėti į savo sukauptą sumą „Sodros“ paskyroje ir priimti individualų sprendimą. Juolab, kad valstybė paliko skatinamąją 1,5 proc. įmoką tiems, kurie liks kaupti.

– Jei žmogus nuspręs pasitraukti ir atsiimti pinigus, ar ši suma bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM)? Ar bus galima atsiimti visą sukauptą sumą?

– Atsiimama suma nebus apmokestinama. Tačiau svarbu suprasti, kad pasiimti bus galima tik savo paties įmokėtą dalį.

Valstybės ir „Sodros“ pervestos lėšos žmogui į rankas nebus išmokamos – jos pereis į „Sodrą“ ir bus konvertuojamos į apskaitos vienetus (taškus), kurie ateityje padidins senatvės pensiją. Taigi pinigai niekur nedings, jie tiesiog grįš į valstybinio socialinio draudimo fondą.

Ministrė įvertino savivaldybės požiūrį į socialinę sritį

Druskininkų savivaldybėje antradienį viešėjo LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė su patarėjais Sandra Sejavičiene ir Justinu Argustu.

Darbo vizitą Druskininkuose ministrė su komanda pradėjo apsilankymu Socialinių paslaugų centre, kuriame ją pasitiko ir centro veiklą pristatė Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, Seimo narys Linas Urmanavičius, Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Baranauskienė ir Socialinių paslaugų centro vadovė Žaneta Jagelavičienė.

J. Zailskienė pabendravo su Nevyriausybinių organizacijų – LSKD Druskininkų skyriaus „Guboja“, Šeimos paramos centro, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Druskininkų viltis“, „Bočių“ kolektyvo, Asmenų su negalia draugijos – nariais, socialiniais darbuotojais. Ji taip pat apsilankė Jaunimo užimtumo centre. Ministrė buvo sužavėta nevyriausybinių organizacijų aktyvumu, jų veiklų gausa, savivaldybės suteiktomis galimybėmis naudotis erdviomis, veikloms pritaikytomis patalpomis.

Vėliau ministrė nuvyko į Druskininkų savivaldybės administraciją ir ten susitiko su savivaldybės vadovais.

Meras Ričardas Malinauskas padėkojo ministrei už šiltą bendravimą, dėmesį Druskininkams ir įsitraukimą, sprendžiant savivaldai svarbius klausimus.

„Dėkoju ministrei J. Zailskienei už apsilankymą, šiltus susitikimus, dalykinį bendravimą ir įsiklausymą į problemas, kurias tenka spręsti socialinės srities darbuotojams ir šių paslaugų ieškantiems žmonėms“, – sakė R. Malinauskas.

Susitikimo metu diskutuota, kaip padėti vienišiems, sunkiai sergantiems žmonėms, kuriems reikalingos socialinės priežiūros, pagalbos į namus ir kitos paslaugos, kalbėta, kaip paskatinti globos namų steigimąsi, kad norintiems į juos patekti nereikėtų laukti ilgose eilėse, kaip spręsti užimtumo ir įdarbinimo problemas, mažėjant valstybės finansavimui. Šiemet Druskininkų savivaldybė tam skyrė daugiau kaip 400 tūkst. Eur. Kitąmet lėšų poreikis bus dar didesnis.

Savivaldybė pasiūlė ir šių problemų sprendimo būdus: padidinti finansavimą globos namų paslaugoms nuo dabartinio 1100 Eur per mėnesį iki 1400 Eur – tai paskatintų privačių globos namų steigimąsi, didinti valstybės skiriamas lėšas užimtumo didinimo programai ir leisti savivaldybėms pačioms spręsti, kokią dalį šių lėšų skirti įdarbinimui, kokią – paslaugoms darbo rinkai besirengiantiems asmenims. Druskininkų savivaldybė pastebimai prisideda prie šios programos finansavimo – šiemet jai skyrė 258 tūkst. Eur. Susitikime akcentuota, kad būtent savivaldybės geriausiai girdi žmonių lūkesčius bei žino savo poreikius.

Ministrė domėjosi, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria socialinių paslaugų teikėjai ir bendruomenės nariai, kokių pokyčių labiausiai reikia paslaugų kokybei ir prieinamumui stiprinti. Ji akcentavo, kad tiesioginis dialogas su savivaldybėmis ir jų bendruomenėmis padeda laiku ir greitai reaguoti į kylančius iššūkius bei spręsti problemas.

Tradicinių pietų metu su nevyriausybinių organizacijų atstovais pasidalinta metų aktualijomis ir ateities planais

Druskininkuose tęsiama graži tradicija – baigiantis metams, savivaldybės vadovai susitinka su nevyriausybinių bei negalią turinčių žmonių organizacijų atstovais.

Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse „Snow Arenoje“ organizuoti tradiciniai mero pietūs, į kuriuos susirinko daugiau kaip šimtas druskininkiečių, atstovaujančių švietimo, sporto, kultūros, socialinės ir kitų sričių nevyriausybines organizacijoms.

Susirinkusiuosius pasveikino LR Seimo narys L. Urmanavičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė.

Druskininkuose apsilankiusi LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė labai teigiamai įvertino čia veikiantį socialinių paslaugų centrą, jaunimo erdves ir paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia, pabrėžė patalpų estetiką ir orias sąlygas.

Savivaldybei negailėta gerų žodžių už požiūrį į socialinę sritį – finansavimas socialinėms paslaugoms nuo biudžeto išaugo nuo 3,2 proc. (2024 m.) iki 4,1 proc. (2025 m.).

Labai gerai įvertintas Užimtumo didinimo programos įgyvendinimas – pavyko įdarbinti apie 25 proc. tikslinės grupės asmenų, kurie anksčiau nedirbo.

Ministrė įvertino ir dėmesį čia veikiantiems 5 vaikų dienos centrams – savivaldybė skiria didesnį finansavimą, nei numatytas valstybės minimumas (valstybės minimumas – apie 119 Eur, Druskininkai skiria 130 Eur), ypač – vaikams su negalia ar specialiaisiais poreikiais.

Ministrė J. Zailskienė atsakė į „Mano Druskininkai“ klausimus

– Kokius svarbiausius socialinės srities ir darbo klausimus aptarėte Druskininkuose? Gal galite įvertinti, kokia yra reali situacija?

– Lankėmės Socialinių paslaugų centre, įvairiose organizacijose – matėme ir dainas, ir šokius, ir jaunimo erdves. Iš tikrųjų buvau sužavėta. Pirmiausia sužavėjo tai, kad erdvės labai gražios. Viskas pritaikyta ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir vaikams.

Galiu pagirti savivaldybės požiūrį – jie mato prasmę šioje srityje, ir tai yra labai svarbu. Susitikome su nevyriausybinėmis organizacijomis, kalbėjome su savivaldybės atstovais apie teisės aktų netobulumus. Jie siūlo peržiūrėti kai kuriuos aktus dėl asmenų su negalia priežiūros, dėl atvejo vadybos koordinatorių veiklos bei išmokų didinimo. Kai kuriuos dalykus mes jau padarėme, tad mūsų matymas su Druskininkų savivaldybės vadovais ir specialistais sutapo.

Kalbant apie Druskininkus, galiu jus pagirti ir skaičiais. Jei 2024 metais socialinėms paslaugoms buvo skirta apie 3,2 proc. nuo biudžeto, tai 2025 metais numatyta jau 4,1 proc. Džiugu, kad finansai yra didinami jautriausiai socialinei grupei.

Taip pat noriu pagirti Druskininkus dėl Užimtumo didinimo programos. Kai kurios savivaldybės ja netiki, o šioje savivaldybėje specialistai puikiai dirba. Jeigu pavyksta įdarbinti apie 25 proc. žmonių, kurie buvo atskirtyje, nedirbo ir neturėjo darbo – tai yra didžiausias komplimentas.

Kalbant apie vaikų dienos centrus, tai vaikams su negalia, vaikams, kuriems taikoma atvejo vadyba ar turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybė skiria didesnę sumą nei numatyta. Minimali yra 119 Eur per mėnesį, o Druskininkų savivaldybė finansuoja 130 Eur. Tai labai atsakingas požiūris.

– Tačiau socialinės srities problemoms spręsti savivaldybei yra būtina valstybės parama. Ar planuojama ją didinti?

– Jau nuo kitų metų didinsime finansavimą ir asmenų su negalia priežiūrai, ir „atokvėpio“ valandai. Taip pat labai tikimės, kad nuo 2027 metų bus didinamas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies dydis, kurį skirstome savivaldybėms. Tikimės, kad skaičiuojama bus ne pagal senus, 2011 – 2013 m. rodiklius, o pagal paskutinių trejų metų vidurkį.

Valstybė socialinei sričiai skiria labai daug dėmesio – pradedant pensijomis, vaiko pinigais, išmokomis tėvams, auginantiems vaikus, ar globėjams. Visi šie dydžiai kasmet didinami, tad ir šiais metais jie bus ne išimtis – nuo sausio 1 d. tikrai daug kas didės, ir žmonėms gyventi bus lengviau. Vien tai, kad didėja minimalus atlyginimas, yra svarbu, nes, jam padidėjus, automatiškai pakyla ir patys mažiausi atlyginimai socialinėje sferoje.

– Kita sritis taip pat labai socialiai jautri – senelių globos namai. Atsiranda vis daugiau senjorų, kurių vaikai galbūt išvažiavę į užsienį, poreikis senelių globos namams didėja. Tačiau privatininkai sako, kad jiems su esamu finansavimu neapsimoka imtis tokio verslo.

– Aš girdėjau apie šią problemą. Kaip ir minėjau, nuo sausio mėnesio didinamas įkainis ir atokvėpio paslaugai, ir priežiūrai su sunkia negalia.

Reikia nepamiršti, kad privačios įstaigos gali imti priemoką ir iš paties žmogaus. Tad mes tą krepšelį tikrai didinsime, o toliau daug kas priklauso ir nuo pačios įstaigos vadybos.

– Užimtumo tarnyba dažnai linksniuojama dvejopai: yra žmonių, kurie labai nori dirbti ir ieško darbo, tačiau yra ir ilgalaikių bedarbių, vadinamųjų „gudručių“, kurie padirba tik tiek, kiek reikia, o paskui gyvena iš pašalpų. Kaip bus skatinamas noras dirbti ir ar numatoma kova su tokiu piktnaudžiavimu?

– Aš galbūt to nevadinu piktnaudžiavimu, veikiau – „pasikartojamumu“. Seimui jau yra pateiktas teisės aktas, kurį, labai tikiuosi, priims. Dabar situacija tokia: žmogus gauna nedarbo išmoką 9 mėnesius, tuomet padirba 3 mėnesius ir vėl įgyja teisę gauti išmoką. Tai sukuria užburtą ratą.

Jei Seimas pritars naujai tvarkai, sistema keisis iš esmės: po 9 mėnesių nedarbo išmokos gavimo žmogus privalės realiai atidirbti 12 mėnesių, kad vėl galėtų pretenduoti į išmoką. Taigi tie 9 mėnesiai taip paprastai nebebus įskaičiuojami į stažą – reikės išdirbti visus metus. Manau, tai bus efektyvi priemonė. Be to, vykdysime stebėseną (monitoringą), kaip šie pokyčiai veikia realybėje.

– Dabar gyventojams itin aktualus ir daug nerimo keliantis klausimas – antrosios pakopos pensijos. Viešojoje erdvėje daug gąsdinimų, spaudimo neišeiti iš fondų. Ar jūs pati planuojate pasitraukti? Kokia tvarka bus taikoma gyventojams, norintiems atsiimti pinigus?

– Bus numatytas dvejų metų „išėjimo langas“, per kurį žmogus galės apsispręsti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su „Sodra“ tikrai labai aiškiai informuos visuomenę. Gruodžio viduryje turėtų atsirasti speciali skaičiuoklė. Taip pat bus patvirtintas ligų sąrašas, kuriuo remiantis, žmogus galės nutraukti kaupimą dėl sveikatos būklės.

Pati sistema taps lankstesnė – tie, kurie liks, turės galimybę tam tikrą laiką sustabdyti kaupimą.

O dėl asmeninio apsisprendimo – aš negaliu ir nenoriu sakyti, kaip elgsiuosi pati. Nenoriu, kad mano sprendimas taptų nurodymu ar rekomendacija kitiems. Mes šį įstatymą ir priėmėme tam, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę pats nuspręsti, ką daryti su savo kaupiamais pinigais. Pagrindinę pensiją garantuoja valstybė, o dėl papildomo kaupimo turite įsivertinti patys. Siūlau pasikalbėti su „Sodros“ specialistais, pasitarti su banko atstovais, pasižiūrėti į savo sukauptą sumą „Sodros“ paskyroje ir priimti individualų sprendimą. Juolab, kad valstybė paliko skatinamąją 1,5 proc. įmoką tiems, kurie liks kaupti.

– Jei žmogus nuspręs pasitraukti ir atsiimti pinigus, ar ši suma bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM)? Ar bus galima atsiimti visą sukauptą sumą?

– Atsiimama suma nebus apmokestinama. Tačiau svarbu suprasti, kad pasiimti bus galima tik savo paties įmokėtą dalį.

Valstybės ir „Sodros“ pervestos lėšos žmogui į rankas nebus išmokamos – jos pereis į „Sodrą“ ir bus konvertuojamos į apskaitos vienetus (taškus), kurie ateityje padidins senatvės pensiją. Taigi pinigai niekur nedings, jie tiesiog grįš į valstybinio socialinio draudimo fondą.