Lietuvos prabavimo rūmų direktorė V. Pavalkienė: „Druskininkai daugeliui mūsų darbuotojų yra profesinė tėviškė“

Jau tris dešimtmečius Druskininkuose veikiantys Lietuvos prabavimo rūmai šį spalį švenčia veiklos šimtmetį. 1922 metais Kaune įsteigta svarbi valstybės institucija, perėjusi istorijos kryžkeles, 1991 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atgimė Druskininkuose. Daugelį metų už uždarų durų veikę Lietuvos prabavimo rūmai garbingo jubiliejaus proga ne tik surengė parodą Druskininkų muziejuje, bet ir atvėrė lankytojams savo laboratorijų duris.

Į Lietuvos prabavimo rūmų veiklos 100 metų jubiliejaus minėjimą susirinko šios įstaigos darbuotojai iš visų Lietuvos padalinių / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Sulaukė daugybės sveikinimų

Praėjusį penktadienį, „Grand SPA Lietuva“ konferencijų centre surengtas Lietuvos prabavimo rūmų veiklos 100 metų jubiliejaus minėjimas, į kurį susirinko šios įstaigos darbuotojai iš visų Lietuvos padalinių, taip pat Finansų ministerijos, Druskininkų savivaldybės atstovai ir Prabavimo rūmų klientai – juvelyrai iš visos Lietuvos.

Prabavimo rūmų direktorė Virginija Pavalkienė trumpai pristatė Prabavimo rūmų istoriją, supažindino su šiandienos iššūkiais, pasidžiaugė darniu įstaigos kolektyvo darbu: „Mes visi susitikome Druskininkuose. Kai kam kyla klausimas – kodėl čia? Tai ne dėl to, kad Druskininkai – gražiausias Lietuvos kurortas. Druskininkai daugeliui mūsų darbuotojų yra profesinė tėviškė. Čia, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo įkurta Prabavimo rūmų būstinė, čia tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo paslapčių mokėsi visi mūsų įstaigos specialistai – tikri savo srities profesionalai. Ir kaip vaikai palieka savo tėvų namus, taip ir mūsų darbuotojai iš Druskininkų išsivažinėjo į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius tęsti Lietuvos prabavimo rūmų veiklos.“

Direktorė už supratimą ir bendradarbiavimą padėkojo Druskininkų savivaldybės vadovams, ji taip pat sakė, kad tik Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, jo pavaduotojo Lino Urmanavičiaus ir administracijos direktorės Vilmos Jurgelevičienės paskatinti, Lietuvos prabavimo rūmai šiemet pirmą kartą plačiau atsivėrė visuomenei.

Su garbingu jubiliejumi Prabavimo rūmus pasveikino šios įstaigos steigėjui atstovaujantis Finansų viceministras Gediminas Norkūnas ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė V. Jurgelevičienė.

„Apie Prabavimo rūmus Druskininkuose per paskutinius du dešimtmečius buvo galima išgirsti daug ir dažnai. Neveltui Druskininkai vadinami juvelyrų sostine. Druskininkai yra unikalūs visomis savo paslaugomis, o jūs esate viena iš tų įmonių, kuri yra unikalumo simbolis. Didžiuojamės jumis ir esame laimingi, kad esate Druskininkuose“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorė.

Buvęs ilgametis Prabavimo rūmų direktorius Eimantas Mitkus prisiminė Prabavimo rūmų

pirmuosius žingsnius po Nepriklausomybės atkūrimo, iššūkius, su kuriais pavyko susidoroti.

Šventinio renginio metu visi Prabavimo rūmų darbuotojai ir svečiai buvo apdovanoti proginiu, tik 100 vienetų tiražu išleistu, 925 prabos sidabro medaliu „Lietuvos prabavimo rūmams – 100 metų“.

Druskininkuose veikia pagal tarptautinį kokybės vadybos standartą akredituota Prabavimo rūmų laboratorija, ten dirba kvalifikuoti specialistai / Roberto Kisieliaus nuotraukos

Druskininkuose veikia akredituota laboratorija

O kaip atrodo Prabavimo rūmų kasdienybė? Su ja galėjo susipažinti įstaigos laboratorijose apsilankę savaitraščio „Mano Druskininkai“ korespondentai.

Kaip teigė Prabavimo rūmų direktorė V. Pavalkienė, svarbiausias įstaigos veiklos tikslas – saugoti Lietuvos Respublikos valstybės, tauriųjų metalų, brangakmenių vartotojų, gamintojų ir tiekėjų teisėtus interesus. Ji sakė, jog visi gaminiai, kuriuos ketinama pristatyti į parduotuves, turi būti pateikti prabavimui.

Lietuvos prabavimo rūmų darbuotojus 100-mečio proga pasveikino Finansų ministerijos, Druskininkų savivaldybės atstovai ir Prabavimo rūmų klientai – juvelyrai iš visos Lietuvos / Roberto Kisieliaus nuotraukos

Gaminio (ar lydinio), iš kurio pagamintas gaminys vertingumą apsprendžia tauriojo metalo kiekis, esantis lydinyje. Sąvoka „praba“ reiškia valstybės nustatytą standartą, kuris parodo santykinį tauriojo metalo kiekį lydinio masės tūkstantyje dalių.

Pagal tarptautinį kokybės vadybos standartą akredituotos Prabavimo rūmų laboratorijos vadovė Ingrida Žūkienė supažindino svečius su laboratorijoje naudojamais tauriųjų metalų grynumo (prabos) nustatymo metodais, naudojama įranga, ženklinimo ypatumais. Ji paaiškino ir cheminiais bandymais įrodė, kaip atpažinti taurųjį metalą nuo netauriojo. Laboratorijos lankytojus labai nustebino žinia, kad, pavyzdžiui, 585 prabos raudonos, geltonos, žalios ar  baltos spalvos aukso lydiniuose santykinis aukso kiekis yra ne mažesnis kaip 58,5 proc. (tai reiškia, kad jų vertingumas iš esmės – toks pats), o lydinio spalvą lemia tik jame esantys kiti metalai – varis, cinkas, nikelis, sidabras, paladis. Kadangi plika akimi to nustatyti negalima, Laboratorijos tikslas – naudojant cheminius ir kitus metodus, nustatyti tauriojo metalo kiekį gaminiuose.

Į patikrintus (prabuotus) tauriųjų metalų gaminius yra įspaudžiamas Lietuvos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas, patvirtinantis nustatytą tauriojo metalo kiekį (prabą) tame gaminyje, parodantis pirkėjui tikrąjį gaminio vertingumą. Pavyzdžiui, Lietuvos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas, patvirtinantis 585 aukso prabą yra toks:

Šie ženklai spaudžiami specialiais mechaniniais įrankiais, o jei gaminys ypač smulkus ar tuščiaviduris, panaudojamas lazeris.

„Prabą patvirtinantis ženklas įspaudžiamas į tauriųjų metalų gaminius. Gaminiuose privalo

būti gamintojo ar importuotojo ženklas ir Lietuvos prabavimo rūmų įspaudžiamas valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas su Vyčiu. Tauriųjų metalų gaminių prabą gali patvirtinti į gaminius įspaudžiamas ir tarptautinis – Bendrasis kontrolės ženklas, numatytas Lietuvos ratifikuotoje tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijoje“, – pasakojo V. Pavalkienė.

Tikrina ir pirkinius iš Rytų

Direktorė pasakojo, kad į Prabavimo rūmus žmonės atneša deimantų, smaragdų, kitų brangakmenių ir prašo ištirti jų kokybę. „Mūsų darbas susijęs su žmonėmis, klientai prašo mūsų pagalbos. Vienas žmogus mums siunčia uolienų pavyzdžius, prašydamas ištirti jų sudėtį. Tose uolienose yra žibančių fragmentų, jis nori, kad mes nustatytume, ar jose nėra aukso. O gal tikisi, kad bus brangakmenių? Dažnai žmonės iš kelionių Rytų šalyse parsiveža įvairių papuošalų ir atneša pas mus patikrinti, ar jie tikrai vertingi. Deja, neretai tenka juos nuliūdinti“, – pasakojo direktorė.

Kartais į Prabavimo rūmus kreipiasi vartotojai, kurie skundžiasi, kad nutrūko auksinė grandinėlė. Kodėl nutrūko? Ar tinkamai pagaminta, ar sveria tiek, kiek nurodyta etiketėje? Prabavimo rūmų darbuotojams reikia nešališkai į šiuos klausimus atsakyti. Įstaigos darbuotojams tenka vertinti ir paveldimą turtą, kai paveldimi tauriųjų metalų gaminiai ar brangakmeniai.

„Būna atvejų, kai turtą paveldi keli paveldėtojai, tada notarai kreipiasi į mus, kad įvertintumėme paveldėtus papuošalus ar neįtvirtintus akmenis. Sužinoję jų vertę, notarai gali lengviau paskirstyti palikimą“, – apie įstaigos specialistų atliekamus darbus pasakojo V. Pavalkienė.

Parengė Laimutis Genys