Druskininkų maltiečiai: „Savanorystė užpildo mus pačiomis gražiausiomis emocijomis“

Ko gero, daugelis iš mūsų esame pagalvoję, kad norime imtis savanorystės, pažadėję sau padėti kitiems. Bet pažadai dažniausiai ir lieka pažadais. Laimė, yra žmonių, kurie ne žodžiais, o darbais parodo, kokia didelė jų širdis. Vieni iš jų – Maltos ordino savanoriai.

Apie juos ir jų lankomus senelius dažniausiai išgirstame prieš Kalėdas, kai rengiama akcija „Maltiečių sriuba“, kitos paramos akcijos. Savanoriai dirba nuolat, tačiau tas darbas įprastai būna mažiau bendruomenės pastebimas – apie jį geriausiai žino lankomi senoliai.

Druskininkų maltiečiai džiaugiasi, kad gali būti naudingi, pagelbėti vienišiems žmonėms, savanoriška veikla jų gyvenimui suteikia pilnatvės/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Druskininkų maltiečiai džiaugiasi, kad praėjusiais metais jų organizacija augo. Jų parengtas socialinės veiklos projektas gavo Druskininkų savivaldybės finansavimą, taigi labiausiai skurstantiems seneliams atsirado galimybė dukart per savaitę tiekti sriubas ir kartą per savaitę karštus patiekalus.

Regione ir mažesniuose miesteliuose žmogiško dėmesio ir šiltos sriubos poreikis yra dar didesnis, todėl Druskininkų maltiečiai džiaugiasi ir jų veiklos pradžia Leipalingyje.

Maltos savanoriai prisimena šventiniu laikotarpiu jiems skiriamus šiltus apkabinimus, lankomų senelių laimės ašaras ir tyrą džiaugsmą – tai suteikia pačias geriausias emocijas.

Apie savanorystę kalbėjomės su Maltos ordino pagalbos tarnybos Druskininkų skyriaus vadove Andželika Visockaite-Juknevičiene, viena iš pirmųjų savanorių Lolita Babiliene, Rimu Grigaliūnu ir Rasa Baubliene.

Kodėl pasirinkote savanorystės kelią?

Lolita: „Turbūt, mano prigimtis neleidžia tiesiog ramiai gyventi, žinant, kad galiu padėti. Norisi savo dienų tėkmę kažkaip įprasminti. Kai neliko mano senelių, pagalvojau – tikrai yra daug senolių, kuriems labai reikia tavo pagalbos, kuriems tavo atėjimas prašviesintų dieną. Ir tikrai mano lankomi seneliai ne kartą yra pasakę, kad laukia manęs, tarsi saulės nušvintant.

Buvo sunku, kai per patį karantino piką negalėjome užeiti pas senelius, jiems tik maistą palikdavome. Jie neteko galimybės pabendrauti. Buvo ir dūsavimų, ir ašarų. Tuo metu lankydavome tik tuos, kurie nesikelia iš lovos.“

Ras: „Pas maltiečius patekau per pirmąjį karantiną. Perskaičiau skelbimą, kad reikalingi savanoriai. Pagalvojau, kodėl gi ne? Juk ir laisvo laiko buvo. Užpildžiau anketą ir jau kitą dieną sulaukiau skambučio iš savivaldybės, kad būčiau reikalinga maltiečiams. Paklausė, ar galėčiau seneliams virti sriubas, sakiau, kad tikrai galiu tai daryti. Susitikau su maltiečiais, susibendravome. Ir kuo toliau, tuo labiau noriu savanoriauti. Man svarbi ir mūsų bendrystė, svarbu ir tai, kad galiu būti naudinga, pagelbėti, pati prisiliesti prie šios veiklos, kuri tikrai suteikia gyvenimui pilnatvės.“

Kuo Jums svarbi savanorystė?

Rimas: „Dalyvavimas maltiečių veikloje, manau, yra svarbus ir reikalingas darbas.

Smagu, kai lankomi žmonės manęs laukia, pasitiki. Jei turiu laiko, stengiuosi su jais daugiau pabendrauti. Nuolat lankau 8 senelius, kartais – ir 16. Šioje veikloje dalyvauju penkerius metus ir džiaugiuosi, kad galiu nudžiuginti vienišus žmones. Juk jiems ne tiek pati sriuba ar atneštas karštas patiekalas svarbus, kiek žmogiška šiluma ir rūpestis.“

Daugelis, regis, nueina lengvesniu keliu – stebi paramos akcijų transliacijas per televiziją, paaukoja pinigų. Bet turbūt svarbesnis yra pasiaukojimas, savo laiko skyrimas?

Rasa: „Žinoma, yra daugybė veiklų, kuriose galima save įprasminti. Tačiau man patinka dalyvauti būtent maltiečių veikloje ir padėti vienišiems seneliams.

Tiesa, kartais žmonės stebisi, kad man reikia savanorystės, kodėl aš dalyvauju maltiečių veikloje. Tačiau man savanorystė – puiki galimybė augti, tobulėti ir, svarbiausia, jaustis reikalinga.“

Andželika: „Visi mūsų komandos nariai yra savanoriai, todėl puikiai sutariame. Visus vienija vertybės, dėl kurių jie ir dalyvauja mūsų veikloje. Norisi padėti, o kai yra noro, atsiranda ir galimybių tai padaryti.“

Lolita: „Vyresnio amžiaus vieniši senoliai nelabai naudojasi moderniomis technologijomis, nedrįsta ir nelabai žino, kur kreiptis pagalbos. Manau, jais galėtų labiau pasidomėti ir šalia gyvenantys kaimynai, pažįstami, pranešti mums ar kitai organizacijai apie juos.

Kai pradėjome lankyti Leipalingyje gyvenančius senolius, jie negalėjo patikėti, kad už pagalbą nereikės mokėti, drovėjosi.

Druskininkų maltiečiai lanko 20 senelių, reguliariai veža jiems maistą: dukart per savaitę dvigubą porciją sriubos, kartą per savaitę – dvigubą porciją karšto patiekalo/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Andželika: „Pas mus dirba 11 savanorių, Druskininkuose ir Leipalingyje lankome 20 senelių, reguliariai vežame jiems maistą: dukart per savaitę dvigubą porciją sriubos, kartą per savaitę – dvigubą porciją karšto patiekalo.

Mūsų veikla finansuojama iš kelių šaltinių. Vienas pagrindinių – savivaldybės skirtos lėšos socialinės veiklos projekto „Ištieskime pagalbos ranką“ įgyvendinimui. Gavę finansavimą, galėjome tiekti senoliams ir karštus patiekalus. Iki tol veždavome tik sriubą, bandeles, duoną. Projekto įgyvendinimo metu, nuo gegužės iki gruodžio, seneliams nuvežėme 2380 sriubų ir 840 porcijų karštų patiekalų. Iš viso per nepilnus metus pristatėme 3 220 porcijų.“

Projektą ketiname tęsti, nes tikrai pajautėme jo naudą mūsų lankomiems žmonėms. Smagu, kai sulaukiame savivaldybės palaikymo, tai dar labiau sutelkia ir nuteikia geriems darbams.“

Kuo labiausiai džiaugiasi seneliai, sulaukę maltiečių?

Andželika: „Jie džiaugiasi jau vien mūsų atėjimu. Ir, žinoma, atneštu maistu. Jiems tikrai norisi pakalbėti, išsipasakoti, pabendrauti. Trūksta žmogiškos šilumos. Juk didžioji dalis senolių – visiškai vieniši, ir dažnai būtent maltietis būna tas žmogus, kuris juos aplanko. Kiti turi vaikų, tačiau jie – ne Lietuvoje, negali dažniau aplankyti tėvų. Yra ir tokių, kurie tarsi turi šeimos narių, tačiau šie jais nesirūpina.“

Prisiminkime gruodžio mėnesį, kai apie jūsų veiklą buvo garsiausiai kalbama ir kai buvote labiausiai matomi. Koks jis šiemet buvo Druskininkuose?

Andželika: „Iš tikrųjų gruodis nelabai skiriasi nuo kitų mėnesių, tik gal kiek daugiau renginių šventiniu metu. Vienas iš jų – „Maltiečių sriuba“, kurio metu renkame lėšas lankomų senelių sriubai pirkti.

Prieš šventes ir senelius dažniau aplankome, nunešame jiems kalėdaičių, nudžiuginame juos kalėdinėmis ir naujametėmis dovanomis. Kiekvienas senolis ir jį lankančių savanorių sulaukia ir asmeninių pasveikinimų. Stengiamės sukurti jiems šventę, kad nesujaustų pamiršti.“

Rimas: „Šiemet ir Kalėdų eglės įžiebimo šventės metu surengtą „Maltiečių sriubos“ akciją mums gerai sekėsi. Nors iš pradžių kiek išgąsdino oras, bet po to gamta mūsų pagailėjo, žmonės atėjo, pirko sriubas, kurias išvirė Druskininkų kavinės ir restoranai, aukojo. Surinkome 552 eurus. Ačiū visiems atėjusiems, ragavusiems, aukojusiems ir prisidėjusiems prie mūsų kasmetinės Gerumo sriubos! Tiek daug šilumos ir gerumo tądien tilpo Druskininkų maltiečių pastogėje.“

Ar miesto verslininkai noriai prisideda, tarkime, prie „Maltiečių sriubos“ akcijos?

Andželika: „Iš tikrųjų mes net negalime paimti tiek sriubos, kiek mums norėtų padovanoti kavinės. Niekada neatsisako prisidėti „Sicilia“, „Toli toli“, „Kolonada“, „Vitaminas B12“, „Velveti“. Šiemet prisijungė ir „Etno dvaras“. Būna tik vienas klausimas – kada ir kiek? Iš tikrųjų džiugina mūsų miesto žmonių bendruomeniškumas, susitelkimas bendriems tikslams. Tereikia paprašyti pagalbos. Esame dėkingi ir „Boulangerie“ kepyklėlei, kuri iki šiol rėmė bandelėmis.“

Rasa: „Mane sužavėjo „Sicilia“ administratorė Linutė, kuri iki paskutinio samčio pati pilstė sriubą. Bendrovė „Minolga“ taip pat atvyko su didžiausiais padėklais skanėstų.“

Kokių planų ir svajonių turite?

Andželika: „Smagu, kad mūsų savanorių gretos auga. Ir jų amžius labai skirtingas – nuo trisdešimtmečio iki pensininko. Yra du savanoriai vyrai.

Džiugina, kad mūsų maltiečiai, kurie nuolat dalyvauja savanoriškoje veikloje, yra patys gyvenime nemažai pasiekę veiklūs žmonės, turintys savo verslus. Ir jie randa laiko savanorystei – keletą kartų per mėnesį lanko senelius ir veža jiems karštą maistą, tikrai supranta savanoriškos veiklos prasmę, skiria ir lėšų mūsų veiklai.“

Lolita: „Norėčiau pasidžiaugti, kad, grįžusi vadovauti Druskininkų maltiečiams, Andželika pritraukė didelį būrį savanorių. Veiklą vykdome nuo 2015 metų, tačiau mūsų gretos niekada nebuvo tokios gausios, trūko to jaunatviško entuziazmo. Dabar mūsų veikla įsisuko, įsisiūbavo, ir aš manau, kad ji dar plėsis.“

Andželika: „Planuose – jaunųjų maltiečių veikla, jau yra ir koordinatorė, kuri veiklos imsis artimiausiu metu. Man smagu, kad mūsų veikla plečiama, paslaugų spektras tampa įvairesnis.

Jeigu kas nors norėtų prisidėti prie maltiečių veiklos, skambinkite tel. 8 650 27771 arba rašykite el. p. andzelika.jukneviciene@maltieciai.lt

Daugiau informacijos – „Facebook“ paskyroje „Druskininkų maltiečiai“ arba
www.maltieciai.lt

Ligita Baranauskienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja: „Džiaugiamės, kad Maltos ordino pagalbos tarnyba – viena didžiausių savanoriškų socialinės pagalbos organizacijų Lietuvoje ir pasaulyje – veikia ir Druskininkų savivaldybėje. Ši organizacija yra svarbus savivaldybės socialinis partneris, teikiant socialinę pagalbą senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir šeimoms. Šiltas maistas, pagalba namuose, bendravimas yra svari, o kartais ir vienintelė pagalba socialinėje atskirtyje esantiems žmonėms. Didelė padėka šios tarnybos savanoriams, kurie, būdami socialiai atsakingi piliečiai, neatlygintinai aukoja savo asmeninį laiką ir rūpinasi mūsų bendruomenės silpniausiais nariais.“

Parengė Laima Rekevičienė