Projektas „Pažink savo kraštą su Druskininkų miesto muziejumi“ sėkmingai įgyvendintas!

Kaimo bendruomenės yra mūsų krašto praeities aidai, įvykių, atsiminimų ir pasakojimų saugotojos. Jų kloduose galime pasisemti dainų ir pasakojimų, pripildyti savo dabartį ir būtį protėvių dvasia ir senolių patirtimi. Todėl esame džiugiai sujaudinti ir laimingi, galėdami pristatyti užbaigtą projektą „Pažink savo kraštą su Druskininkų miesto muziejumi“.

E. Šimkūnaitės 100-mečiui skirtos konferencijos dalyviai su lektoriais/Alvydo Lukoševičiaus nuotrauka

Šis Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuotas projektas buvo pradėtas 2016 metais. Tuo metu jame dalyvavo Jovaišių, Leipalingio, Ricielių, Ratnyčios ir Viečiūnų bendruomenės. 2017 metais prie projekto prisijungė Jaskonių, Naujasodės, Neravų ir Švendubrės kaimų bendruomenės. Ir štai 2020 metais projektas atgimė, įtraukdamas ir likusias – Kairiojo Nemuno kranto, Bilso ir Stračiūnų – kaimų bendruomenes.

Projektas neša ir skelbia gražų filantropišką tikslą – suburti kaimo vietovių gyventojus bendram tikslui: bendravimui, kūrimui ir platinimui žinios apie savo mylimą gyvenvietę, kad užsukęs turistas, kaip ir kiekvienas bendruomenės narys, galėtų sužinoti, pasidžiaugti ir papasakoti kitiems apie kaimo istoriją, gyventojus, buvusius papročius, prisiminti dainas ir folklorą. Tai tampa ypač aktualu šiuo metu, kai savanoriškai ar priverstinai tolstame nuo savo šaknų, kai tampa vis sudėtingiau susiburti šventėms ir bičiuliškiems pasisėdėjimams, kai senka kaimo turtas – senoliai…

Miesto muziejaus darbuotojams entuziastams pavyko pasinerti į šią nepakartojamą patirtį – bendrauti su tautinių žinių ir sąmojo lobynu – bendruomenių senbuvėmis. Kad įvyktų šios pažintys, didelę įtaką padarė kaimo bendruomenių pirmininkai: Vytautas Vaikšnoras, Gražina Auguvienė ir Jolanta Miliuvienė. Jie įtikino gyventojas prisidėti prie bendro tikslo įgyvendinimo savo pasakojimais, dainomis, pasirausti užmirštuose albumuose ir pasidalinti gyvenimiška patirtimi. Tai klodai, kurie liks vaikaičiams, kaip mūsų istorijos paveldas. Džiaugiamės, kad mes taip pat galėjome prie jų prisiliesti. Buvo surinkta išties įspūdinga nuotraukų galerija, tiek daug istorinių ir šmaikščių vaizdų. Reikėjo pasukti galvą, kad iš jų išrinktume mažą dalį, kurią galėjome sutalpinti į stendus. Viliamės, jog stenduose patalpintos nuotraukos atspindi to istorinio meto atmosferą, nuotaikas ir tradicijas.

Kairysis Nemuno krantas gali didžiuotis savo šviesuoliais – Eugenija Šimkūnaite, Liudu Vailioniu, Juze Jurkoniene, taip pat ir Lipliūnų kaimo gyventoja Saule Sadeckaite, kurios jautrūs pasakojimai ir nuotraukos vaizdingai nupiešė tuometį gyvenimą, o filosofiniai eilėraščiai privertė susimąstyti apie būties laikinumą. Dėkojame kompozitoriui P. Jurkoniui už nuotraukas, kurios suteikė spalvingos informacijos apie Kairiojo Nemuno kranto apylinkes ir Juzę Jurkonienę.

Bilso bendruomenės stendą puošia Didžiasalio kaimo gyventojos Elenos Sabulionienės vaizdingi tarmiški pasakojimai apie vestuves, kitas šventes ir prisiminimai iš kasdienybės. Ji taip pat davė daugybę tai iliustruojančių nuotraukų. Stende panaudotos ir Joanos Jankauskienės atsiųstos nuotraukos. Ji, nors ir negyvendama nuolat gimtajame kaime, noriai prisidėjo prie bendruomenės stendo kūrimo.

Stračiūnų bendruomenės pirmininkė J. Miliuvienė pati atvažiavo į muziejų, kad padėtų mums iššifruoti vietovardžių reikšmes ir papasakotų apie šią unikalią gyvenvietę. Širdingai dėkojame Stračiūnų kaimo gyventojoms Julijai Alūzienei ir Onai Dobrovolskienei už nuotraukas, kurios pagyvino ir papuošė Stračiūnų bendruomenės stendą.

Renkant medžiagą ir važinėjant po kaimus, teko patirti ir komiškų situacijų. Štai Ingai niekaip nepavykdavo iš pirmo karto rasti S. Sadeckaitės namo – nuvažiuodavo tai per toli, tai per arti, tai vis pasukdavo ten, kur gyvena kiti žmonės. Galų gale teko skambinti ir tikslinti namo numerį, nors sodyba nėra mistiškai paslėpta…

O Arūnas prisipažino, kad jam, atvykusiam į Druskininkus iš Panevėžio krašto, buvo sudėtinga suprasti mūsų tarmišką šneką. Vaišindamasis šiltu pyragu ir užsigerdamas kvapnia žolelių arbata, jis džiaugėsi, kad turi diktofoną ir vėliau išsiaiškins kas trečio žodžio reikšmę. Jis buvo kantrus, perrašinėdamas dzūkiškus E. Sabulionienės pasakojimus!

Digna apstulbo, paskaičiusi J. Jurkonienės dainas, kuriose atsispindi ne tik graži mergelės ir bernelio meilė, tačiau ir karti povedybinio gyvenimo realybė, ir priklausomybių liūnas… Laikai keičiasi, o bėdos – panašios.

Aplankydami vis naujus projekto dalyvius, kiekvieną kartą buvome maloniai nustebinti šilto sutikimo ir vaišingo priėmimo. Žmonės atvėrė ne tik savo namų duris, bet ir širdis. Gavome didelę širdingo bendravimo dozę! Šilto pyrago skonis ir žolelių arbatos aromatas mus lydės dar ilgai…

Ačiū jums, mielos senolės!

Projektą vainikavo konferencija, skirta žolininkės E. Šimkūnaitės gimimo 100-osioms metinėms ir paroda, kurioje pristatėme visus bendruomenių stendus. Planuojame ir toliau eksponuoti šią parodą, kad ne tik bendruomenių gyventojai, bet ir visi besidomintieji kaimų istorija galėtų pamatyti surinktą medžiagą bei linksmąją tautosaką.

Už profesionalų stendų sukūrimą ir kūrybingą apipavidalinimą dėkojame UAB „Rastrum“ ir tikimės drauge įgyvendinti dar daug gražių darbų.

Parodos „Pažink kraštą su Druskininkų miesto muziejumi“ akimirka/Alvydo Lukoševičiaus nuotrauka

Inga Paltarackaitė-Van Gucht,
vyriausioji muziejininkė