Druskininkuose įsikūrę pabėgėliai ruošiasi švęsti Velykas

Praėjusį savaitgalį visi katalikai šventė šv. Velykas – Kristaus Prisikėlimo šventę. Ateinantį sekmadienį Velykas švęs ir stačiatikiai. Tai bus šventė ir Druskinkuose įsikūrusiems pabėgėliams iš Ukrainos, kurie išpažįsta šį tikėjimą.

Pradinių klasių mokytoja Oksana, į Druskininkus iš Rovno srities atkeliavo su aštuonerių metų dukra Sofija. Ji iki šiol nuotoliniu būdu veda pamokas savo klasės auklėtiniams, kurie per karą išsibarstė po visą Ukrainą ir kitas Europos valstybes.

Pradinių klasių mokytoja Oksana su aštuonerių metų dukra Sofija, į atvykusios iš Ukrainos iš Rovno srities šiemet Velykų šventę švęs Druskininkuose/Roberto Kisieliaus nuotrauka

„Dalis mano mokinių gyvena Ukrainoje, jie prisijungia prie pamokų virtualiai, taip pat pamokose dalyvauja ir mano mokiniai, kurie dabar Lenkijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir Švedijoje. Būna labai liūdna, kai pamoką tenka nutraukti, nes Ukrainoje likę mokinukai bėga slėptis nuo Rusijos bombardavimų“, – kalbėjo Oksana.

Moteris labai laukia stačiatikių Velykų ir tikisi, kad jas Druskininkuose atšvęs kartu su kitais pabėgėliais. „Tai yra pirmas kartas mano gyvenime, kai Velykas švęsiu ne savo tėvynėje, ne su artimaisiais“, – nesulaikydama ašarų, sakė Oksana. Ji pasakojo, kad pas juos, Vakarų Ukrainoje, Velykos turi senas ir gilias tradicijas, apie jas Oksanai daug pasakojo jos prosenelė.

„Šiai šventei ruošiamės visą savaitę – tvarkomės, valomės namus ir aplinką, 40 dienų reikia laikytis pasninko. Ketvirtadienį, prieš Velykas, namuose viskas turi būti švaru ir sutvarkyta. Tada einame į cerkvę, dalyvaujame mišiose. Ten dega ugnis, nuo jos mes prisidegame iš namų atsineštas žvakes ir visi nešame jas namo. Jei, parsinešus namo, ta ugnis neužgęsta, tai yra geras požymis“, – pasakojo Oksana.

Anot ukrainietės, ketvirtadienį pradedami kepti Velykų pyragai – iš miltų ir kiaušinių kepama Velykė, iš varškės gaminama Pascha. Prieš Velykas Ukrainos kaime skerdžia kiaules ir imasi gaminti daug įvairių mėsos patiekalų.

„Svarbiausi švenčių patiekalai – Velykė, Pascha ir kiaušiniai, kuriuos mes dekoruojame įvairiais būdais: vašku, svogūnų lukštais, marginame dažais. Visi nudažyti kiaušiniai dedami į krepšelius, juos nešamės į cerkvę“, – pasakojo Oksana.

Šeštadienio vakarą žmonės su maisto krepšeliais dalyvauja mišiose, kurios trunka apie 4 valandas, sustoja aplink cerkvę su krepšeliais, užsidega žvakes. Šventikas vaikšto aplink cerkvę ir šventina kiaušinius.

„Po mišių einame namo arba pas giminaičius ir ten pradedame pusryčiauti, tai būna apie 4-5 val. ryto. Tą naktį negalima miegoti, nes tai stebuklinga naktis. Mušame kiaušiniais, kas ką įveiks, ir sakome: „Kristus prisikėlė“. Tą naktį vaikinai degina didelius laužus, atsimenu, kad ir aš, kai buvau maža,  su vaikais degindavau laužus“, – prisiminė Oksana.

Moteris pasakojo, kad visą savaitę po Velykų ukrainiečiai eina vieni pas kitus į svečius, mainosi margučiais, dovanoja vieni kitiems saldumynus. Ukrainiečiai oficialiai Velykas švenčia tris dienas.

„Turime iš senų laikų atėjusią tradiciją – „Aplaistytą“ pirmadienį, kai vaikinai laisto mergaites vandeniu. Savaitę po Velykų mes skiriame mirusiųjų pagerbimui. Einame į kapines, nešame margučių ant artimųjų kapų, šventikai kapinėse aukoja mišias“, – pasakojo Oksana.

Druskininkuose įsikūrusios pabėgėlės iš Ukrainos planuoja laikytis savo tradicijų ir ketina išsikepti Velykę, pasigaminti tradicinių Velykų valgių ir toli nuo tėvynės atšvęsti vieną iš svarbiausių švenčių.

„Mes esame dėkingi druskininkiečiams, kurie mus taip draugiškai ir šiltai sutiko, sudarė puikias gyvenimo sąlygas. Velykos – Kristaus Prisikėlimo šventė. Ji suteikia vilties, kad ir mūsų Ukraina prisikels po šio siaubingo karo“, – sakė pašnekovė.

Laimutis Genys