Druskininkiečių Naujalių šeimos atžalos žino, kur reikia išmesti popieriukus nuo saldainių

Vis daugiau Lietuvos žmonių rūšiuoja atliekas, tai jau tampa įprasta mūsų gyvenimo norma. Ypač svarbu, kad atliekas rūšiuoja ne tik patys suaugusieji – šio įpročio moko ir savo atžalas, taip formuodami naują kartą, kuri šiuolaikiškai vertina atliekų rūšiavimo naudą bei gamtos tausojimą.

Rūšiuoja jau du dešimtmečius

Keturis sūnus auginančiai druskininkiečių Naujalių šeimai atliekų rūšiavimas nėra iššūkis, tai jie daro daugiau nei du dešimtmečius, o dabar atliekų tvarkymo įpročius ugdo ir savo atžaloms/ Roberto Kisieliaus nuotrauka

Šeimos mama Sandra Naujalė, dirbanti Druskininkų visuomenės sveikatos biure sakė, kad rūšiuoti atliekas ji pradėjo nuo vaikystės, kai rūšiavimas dar nebuvo privalomas.

„Dar būdama maža supratau, jog nenoriu po savęs palikti netvarkos, kad visos šiukšlės turi būti išmetamos ten, kur yra jų vieta. Sąmoningai rūšiuoti atliekas pradėjau prieš du dešimtmečius. Tai nebuvo man primesta iš šalies – pačiai buvo aktualu, atėjo iš mano vidaus, nes norėjosi žinoti, kur ta šiukšlė nukeliauja ir ar teisingai nukeliauja“, – prisiminė Sandra.

Anksčiau Naujalių šeima gyveno daugiabutyje, o neseniai persikėlė į nuosavą namą Druskininkų priemiestyje.

Sandra sakė, jog ir gyvendama daugiabutyje, šeima sąžiningai rūšiavo atliekas. Naujaliams buvo svarbu rūšiuoti ir maisto atliekas. „Juk teisingai išrūšiuotos maisto atliekos vėliau gali virsti naudinga trąša, puikiu kompostu, padedančiu daržo „vaisingumui“. Pastebėjome, kad taip sąžiningai viską rūšiavome, kad ir aplinkiniai jau ėmė mūsų klausinėti, kur ką derėtų mesti“, – pasakojo pašnekovė.

O dabar, kai prie namų stovi individualūs atliekų rūšiavimo konteineriai, tai daryti pasidarė labai patogu.

„Turime individualius rūšiavimo konteinerius. Kadangi gyvename kaime, maisto atliekų konteinerio neturime, bet įvairias virtuvės atliekas: vaisių ir daržovių likučius, kavos ir arbatos tirščius, kiaušinių lukštus, riebaluotą popierių, vienkartinius rankšluosčius kompostuojame. Namų sąlygomis kompostuoti galima beveik visas virtuvės atliekas, išskyrus mėsos, žuvies, pieno produktus, kaulus“, – sakė druskininkietė.

Keičiasi pirkimo įpročiai

Paklausta, kokią atliekų rūšiavimo naudą įžvelgia, S. Naujalė sakė, kad rūšiuoti jai yra morališkai svarbu. Moteris pastebėjo, jog atliekų rūšiavimas formuoja ir jos pirkimo įpročius.

„Kai parduotuvėje perku kokį pyragėlį, tai žiūriu, kaip jis supakuotas. Jei jis būna supakuotas didelėje dėžėje, tai atsisakau tokio pirkinio, nes manau, jog mano laikas per daug brangus, kad vaikščiočiau prie konteinerių su ta didele šiukšle. Kai pradedi rūšiuoti, tada realiai matai, kiek daug yra atliekų. Jei užsinoriu maisto išsinešti, tai nenoriu imti jo vienkartiniame indelyje. Atrodo, suvalgau tiek nedaug, o atliekų susidaro daug“, – mintimis dalijosi Sandra.

Visi Naujalių šeimos nariai žino, kaip rūšiuoti ir dėl to nejaučia jokių nepatogumų. Jų vaikams jau nekyla klausimų, kur ką mesti.

„Namuose turime keletą šiukšliadėžių, jie žino, kas kiekvienoje iš jų turi būti. Pradžioje reikėjo šiek tiek pamokyti, bet dabar jie viską žino. Taip pat žino, kaip naudotis lauke esančiais atliekų konteineriais. Dažnai su vaikais einame pasivaikščioti, tai surenkame ir kitų žmonių ant kelio numestas šiukšles“, – pasakojo S. Naujalė.

Vaikams rūšiavimas – smagus užsiėmimas

Dešimtmetis Sandros sūnus Vygantas sakė, jog šiukšlių rūšiavimas jam – lyg smagus žaidimas, kai reikia tam tikras šiukšles išmesti į jiems skirtas dėžes.

„Mama išmokė mesti skirtingas šiukšles į joms skirtas dėžes, man tai visai nesunku. Dabar jau niekada nesupainioju, kur ką mesti. Man patinka rūšiuoti, apie tai pasakoju mokykloje ir savo draugams. Yra tokių, kurie apie rūšiavimą visai nieko nežino. Bet juk tai taip lengva!“, – kalbėjo Vygantas.

Netrukus prie Vyganto prisijungė ir jaunesnioji Naujalių atžala – septynmetis Leonas.

„Aš, kaip ir brolis, moku rūšiuoti šiukšles, niekada nesuklystu. Man tai daryti patinka, o mama sako, jog rūšiavimas labai naudingas ir saugo gamtą. Mes skirtingas šiukšles dedame į skirtingas dėžutes, o paskui tas dėžutes su broliu nešame į kiemą, kur stovi konteineriai. Mes žinome, kokią dėžutę į kokį konteinerį supilti, niekada nesumaišome. Žinau, kad popieriuką nuo saldainio reikia išmesti į plastiko dėžutę. Kai kurie mano draugai namuose irgi taip daro“, – sakė Leonas.

Reikia sugyventi su gamta

Paklausta, ką reikėtų daryti, kad kuo daugiau žmonės rūšiuotų atliekas, Sandra sakė, jog žmonėms turi būti svarbu, kad rūšiuotos šiukšlės nukeliautų tikslingai – juk iš jų gali būti kas nors nauja pagaminta. Ji visada džiaugiasi, kai į rankas paima kokį nors daiktą, o ant jo būna parašyta, jog šis pagamintas iš perdirbtų atliekų.

„Studijų metais esu gyvenusi su mergina iš Singapūro, tai žinau, kaip ten griežtai prižiūrimas atliekų surinkimas. Jei kas pamato, jog stovi šalia šiukšlės, kurią kas nors kitas išmetė, bet tu jos nepakeli, tai gali gauti baudą. Žinoma, tai – drastiškas būdas. Pas mus viskas šiek tiek kitaip – rūšiavimas turi tapti sąmoninga mūsų gyvenimo norma, kaip rūpestis savo aplinkos higiena. Tai nesunku išsiugdyti, ypač, jei pradedi nuo mažiausiųjų šeimos narių“, – kalbėjo Sandra.

Pasidomėjus, ką ji pasakytų žmonėms, kurie iki šiol nerūšiuoja atliekų, pašnekovė atsakė: „Turime rūšiuoti pirmiausia dėl savęs, reikia darniai sugyventi su gamta, ji mums daug duoda, tad ir jai turime atsilyginti tuo pačiu.“

Parengė Laimutis Genys