Viešojoje bibliotekoje – kūrybos ir dzūkiško žodžio šventė

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka, pristatydama naujausias knygas, ypatingą dėmesį skiria Dainavos regiono autoriams bei kūrėjams. Skaitytojams šie gyvi susitikimai yra išskirtinė proga pasidomėti krašto kultūriniu identitetu, jo turtinga istorija bei daininga dzūkiška tarme. Dalyvaudami knygų pristatymuose, lankytojai ne tik susipažįsta su naujais leidiniais, bet ir išgyvena autentišką kultūrinį vyksmą. Čia jie susitinka su autoriais, pažvelgia į kūrybinius užkulisius, padiskutuoja apie knygos idėją ar veikėjus. Tokie renginiai ne tik praplečia bendruomenės akiratį, bet ir veikia, kaip dvasinė užuovėja, leidžianti emociškai atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių.

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: P. Zurlys, Č. Skaržinskas, L. Žėkienė, V. Kaziela, R. Bilinskas, D. Paklonskaitė, J. Žitkauskas / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Jubiliejaus proga – dvi naujos knygos

Ypatinga tokios bendrystės šventė bibliotekoje organizuota birželio 18-ąją – būrys ištikimų skaitytojų susirinko į poeto, eseisto ir publicisto Česlovo Skaržinsko kūrybos vakarą. Šis susitikimas buvo persmelktas pakilios nuotaikos – minėdamas savo gražų 70-ąjį gyvenimo jubiliejų, autorius literatūros mėgėjams įteikė dvigubą dovaną – pristatė net dvi naujas knygas: autobiografinę esė rinktinę „Dzūkynės smiltys“ ir poezijos rinkinį „Žolė užleidžia vietą“.

Autorius yra išleidęs jau trylika knygų ir šiuo skaičiumi neketina apsiriboti. Daugiau nei keturis dešimtmečius dirbęs įvairių šalies laikraščių redakcijose, Č. Skaržinskas savo tekstuose sujungia brandų publicisto žvilgsnį ir gilią lyrinę pajautą. Viešojoje bibliotekoje pristatyta naujausia Č. Skaržinsko autobiografinė knyga „Dzūkynės smiltys“ paremta asmenine patirtimi, žurnalistinio darbo prisiminimais ir pasakojimais apie sutiktus žmones. Autorius joje fiksuoja išeinančios kartos epochą, senąsias kaimo tradicijas bei istorinius krašto lūžius, kalba apie gimtojo kaimo tuštėjimą.

Antroji nauja knyga – poezijos rinkinys „Žolė užleidžia vietą“ – dar kartą patvirtina, kad autoriui rūpi egzistencinio laikinumo, būties kaitos temos. Žolė lietuvių kultūroje ir poezijoje dažnai simbolizuoja prigimtinį žmogaus ryšį su žeme, o jos „vietos užleidimas“ nurodo į nepermaldaujamą laiko tėkmę. Greta asmeninių išgyvenimų Č. Skaržinskas knygoje atveria sudėtingus žmonių likimus ir istorinį kontekstą, primindamas apie praėjusių kartų pėdsakus, kurie užleidžia vietą dabarčiai. Autorius atsiskleidžia, kaip trumpų, talpių eilėraščių meistras, sugebantis įtraukti skaitytoją į gilias filosofines temas.

Kūrybos šaknys Gudakiemyje

Apie naujausias Č. Skaržinsko knygas pasisakė jubiliato kolegos – poetai Vytautas Kaziela, Juozas Žitkauskas ir Diana Paklonskaitė. Jie akcentavo, kad Č. Skaržinsko kūrybai būdinga jautri, melancholiška tonacija, o jo poezijos esmė bei visuma – tai gamta ir žmogus, gimtinė ir pasaulis.

Renginio moderatorius Petras Zurlys – buvęs ilgametis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas – pastebėjo, kad Č. Skaržinsko kūrybinė galia išsiskleidė ypatingame Merkinės krašto literatūriniame trikampyje, pagrįstai vadinamame Dainavos dvasine oaze. Ši mistiška žemė poetui tapo giluminiu įkvėpimo šaltiniu: jį išauginusiame Gudakiemio kaime kažkada žaliavo ta aukšta, išsišakojusi liepa, kurią Vincas Krėvė įamžino garsiojoje apysakoje „Skerdžius“. Č. Skaržinsko kūrybinius resursus dar labiau sustiprino ir geografinė kaimynystė su kitais Dainavos talentais. Nuo Gudakiemio tereikia perkopti kalvą, kad atsidurtum Merkinės viensėdyje, kur miškų bei laukų apsuptyje kūrė poetas Stasys Stacevičius, o vos už kelių kilometrų, Nedzingėje, brendo išskirtinė Antano Kalanavičiaus poezija. Tokia stipri dvasinė bei literatūrinė aplinka galutinai suformavo unikalų Č. Skaržinsko kūrybinį identitetą.

P. Zurlys spėjo, kad daugumą savo knygų Č. Skaržinskas yra parašęs Gudakiemyje, išpuoselėtos sodybos palėpėje įkurtoje istorinėje bibliotekoje, gausioje gerų, retų, vertingų knygų ir tarpukario periodikos. Toje erdvėje tvyro unikali aura, padedanti apmąstyti nutolusį ir dabartinį laiką, prisiminti gyvenimo kelyje sutiktus žmones ir savo šaknis. P. Zurlys paminėjo, kad knygoje „Dzūkynės smiltys“ yra pateikta faktų apie autoriaus bajorišką kilmę, kurios jis dėl savo kuklumo nesiekia įrodyti dokumentais.

Skambų palinkėjimą „Ilgiausių metų“ sukaktuvininkui paskyrė Druskininkų trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Vakarėjant“ / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Poezija iš gyvenimo patirties

„Neverta gailėtis, kad gyvenimas tarp dvidešimties ir šešiasdešimties metų nebuvo užpildytas poezijos rašymu, – į jubiliatą kreipėsi jo knygų redaktorius bei šių metų „Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojas V. Kaziela. – Gera poezija gimsta iš tikrumo ir gyvenimiškos patirties. Todėl į šį almanachą sudėjau daug gilios, rimtos poezijos, pavyzdžiui, Č. Skaržinsko, Gintauto Dabrišiaus, kurie rašo tyliai, ramiai, nelipdami per kitų galvas, nesiekdami greito viešumo.“ Č. Skaržinsko knygą „Dzūkynės smiltys“ jos redaktorius pavadino giminės metraščiu ir palinkėjo tokią turėti kiekvienam iš mūsų. Jis pabrėžė, kad knyga turi būti popierinė, o ne skaitmeninė – tam, kad tekstas nedingtų vienu neatsargiu mygtuko paspaudimu. Tokia knyga taptų vertinga dovana ir vaikui, ir solidžiam jubiliatui. „Jubiliejai ateina ir praeina, o gyvenimas tęsiasi. Ir nežinia, ar verta tikėti gegutės pranašystėmis: vieną dieną ji kukuoja vos du kartus, o kitą – jau aštuoniolika“, – filosofiškai svarstė V. Kaziela.

Leidyklos vadovo refleksijos

Poetas J. Žitkauskas, leidyklos „Slinktys“, išleidusios knygą „Žolė užleidžia vietą“, vadovas, prisiminė, kad apie Č. Skaržinską pirmą kartą išgirdo, besimokydamas Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. Kurti bandančiam mokiniui apie garsų kraštietį papasakojo iš Gudakiemio kilęs istorijos mokytojas, mokyklos direktorius Antanas Čaplikas, kuris dažnai lankydavosi gimtinėje. Ir vėliau, jau gyvendamas Vilniuje, J. Žitkauskas nuolat sekė Č. Skaržinsko žurnalistinę veiklą, skaitė jo redaguojamus laikraščius. Vis dėlto turėjo praeiti nemažai metų, kol neakivaizdinė pažintis virto asmenine.

Dzūkų tapatybės puoselėtojas J. Žitkauskas pasidžiaugė, kad jo vadovaujamoje leidykloje, su keliomis išimtimis, yra susibūrusi darni kraštiečių komanda. Šis identitetas natūraliai atsispindi ir poezijos rinkinio „Žolė užleidžia vietą“ viršelyje, kurį puošia dizainerio Roko Bilinsko parinkti tradiciniai regiono ornamentai. Renginio svečias prisipažino esąs maloniai nustebintas sutapimu – šiuo metu Viešojoje bibliotekoje eksponuojama autentiškų divonų bei meno kūrėjos Daivos Stoncelienės nutapytų jų raštų paroda padeda sukurti vientisą vakaro atmosferą. Kartu J. Žitkauskas atkreipė dėmesį į simbolišką paralelę: tryliktoje Č. Skaržinsko knygoje tarp visų eilėraščių yra būtent trylika kūrinių, skirtų gimtajai Dzūkijai. Leidėjas pasidžiaugė ir naujadaru „Dzūkynė“ bei išreiškė viltį, kad šis emocingas žodis prigis visuomenėje ir taps dar vienu gražiu, skambiu šio krašto pavadinimu.

Šviesios bendrystės akimirkos

Renginio dalyviai pasidžiaugė galimybe vieniems iš pirmųjų susipažinti su naujausiais Č. Skaržinsko kūriniais. Susirinkusieji autorių pasveikino ir dvigubos premjeros, ir asmeninio jubiliejaus progomis. Jie pažymėjo, kad rašytojas skvarbiu žurnalisto žodžiu bei meistriška eseistika daugelį metų turtino Lietuvos kultūrinį bei spaudos pasaulį, visuomet išlaikydamas pagarbą žmogui, gimtajai žemei ir tiesai.

Gražiausias savo gausaus repertuaro dainas ir skambų palinkėjimą „Ilgiausių metų“ sukaktuvininkui paskyrė Druskininkų trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Vakarėjant“, vadovaujamas Virginijos Šedienės.

Bibliotekos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja rašytojui už kartu išgyventas šviesias kultūrinio gyvenimo akimirkas ir linki neblėstančio įkvėpimo, stiprios sveikatos, skaidrių minčių bei naujų siužetų ateities knygoms.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija