Viešojoje bibliotekoje – Alfredos Pigagienės knygos premjera

Druskininkietė Alfreda Pigagienė – kraštotyrininkė iš pašaukimo – jau daugelį metų rūpinasi Druskininkų krašto istorijos išsaugojimu. Ji įamžina kaimų, kurių liko tik vietovardžiai, atminimą, iš užmaršties prikelia faktus, susijusius su regionu ir čia vyraujančiomis tradicijomis, atskleidžia nepriklausomybės kovų dalyvių gyvenimo puslapius, kurie nėra plačiai žinomi. 2009 m. ji pradėjo leisti knygų seriją „Druskininkų kraštas“. Skaitytojų pageidavimu, respondentų ratui išsiplėtus į Lazdijų bei Varėnos rajonus, pastaraisiais metais serija įgavo naują pavadinimą. Pernai pasirodė knyga „Dainavos kraštas“, šiemet dienos šviesą išvydo antroji šios knygos dalis – jau dešimtasis A. Pigagienės leidinys, saugantis praeitį.

Naujosios knygos sutiktuvėse puikią šventinę nuotaiką sukūrė Druskininkų kurorto kapela „Ratnyčėlė“ / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Praeities atspindžiai – apybraižose ir straipsniuose

Spalio pradžioje Viešojoje bibliotekoje surengtas A. Pigagienės knygos „Dainavos kraštas“ antrosios dalies pristatymas. Naujajame leidinyje publikuojamas straipsnis, skirtas įžymaus geografo, kraštiečio prof. Alfonso Basalyko 100-osioms gimimo metinėms paminėti, pateikiamos apybraižos apie Dainavos žmonių gyvenimą, pagarsinami mokinių, dalyvavusių kraštotyrinėse ekspedicijose, rašiniai, iš užmaršties prikeliamas pluoštelis poeto Antano Kalanavičiaus eilėraščių, pristatomas M. K. Čiurlioniui dedikuotas straipsnių ciklas „Čiurlionio paliesti“. Šį ciklą sudaro trys straipsniai: „Druskininkiečius užbūrė aktoriaus Justo Tertelio skaityti M. K. Čiurlionio laiškai“, „Renginiai, skirti M. K. Čiurlionio jubiliejui“ ir „Ten, kur Raigardas – Švendubrė“. Pirmame straipsnyje aprašomas iškilus renginys, prieš dešimtmetį organizuotas Druskininkuose, M. K. Čiurlionio name-muziejuje, antrame prisimenama Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ pirmininko Jono Tertelio prieš dešimtmetį suorganizuota šios asociacijos narių išvyka į Kauną pas M. K. Čiurlionio anūkę Dalią Zubovaitę-Palukaitienę, trečiame supažindinama su ilgamečio Lietuvos televizijos režisieriaus Romualdo Jarašausko, dabar gyvenančio Druskininkuose, neseniai sukurtu dokumentiniu filmu, kuriame atskleidžiama Švendubrės kaimo istorija ir ypatingas dėmesys skiriamas kaimo unikumui – M. K. Čiurlionio nutapytam paslaptingajam Raigardo slėniui. A. Pigagienės knyga gausiai iliustruota istorinėmis nuotraukomis – jų net penkiasdešimt aštuonios!

Krašto atmintis gyva prisiminimuose

Apybraižose autorė pateikia jautrių, širdingų, darbščių, nuoširdžių, mylinčių savo žemę dzūkų pasakojimus. A. Pigagienės kalbintų žmonių gyvenimai numarginti įvairiomis spalvomis, išraizgyti įdomiomis istorijomis. Publikacijoje „Kaip medžiai tvirti, palinkę prie žemės ir duonos“ J. Tertelis primena politines permainas Jaskonių kaime prieškariu, karo metais ir pokariu, apmąsto dramatiškus kelių kartų gyventojų, įsikūrusių aplinkinėse Ratnyčios parapijos gyvenvietėse likimus. Kitose apybraižose Zigmas Maliukevičius, kilęs iš Latežerio, atgaivina prisiminimus apie savo tėvų kasdienius rūpesčius, iki karo pradžios Latežeryje veikusią mokyklą, suintriguoja pasakojimu apie vaikystės metais prarastą naują dailų kostiumėlį. Druskininkietė Onutė Motiejūnaitė-Frezienė, sukaupusi gražų metų kraitį, knygoje pasidalija mintimis apie savo klasės draugus, Lazdijų vidurinės mokyklos mokytojus, darbą Veisiejų ir Žemaičių Naumiesčio profesinėse technikos mokyklose. Gražia dzūkų tarme apie vaikystės, paauglystės dienas, praleistas Jaskonių kaime dziedukų Antano ir Janinos Čebatorių sodyboje, vaizdingai pasakoja Daiva Čebatoriūtė-Lukoševičienė. Taip pat skaitytojams ji dovanoja keletą savo tėvelio Romo Čebatoriaus lyriškų eilėraščių. Jaskoniškis Romas Čebatorius turėjo auksines rankas, meistravo gražius, niekur nematytus rankų darbo gaminius, taisė laikrodžius, mėgo fotografuoti. Kai jis išėjo į Amžinybę, žmona Milda surado jo rašytas eiles.

Knygos skaitytojus tikrai sudomins ir Onutės Petrelytės-Pigagienės, gimusios Randamonyse, vėliau su šeima gyvenusios Dūbo kaime, kelionė į praeitį. Mokslo ir žinių jai teko siekti net penkiose mokyklose – Randamonių, Šklėrių, Kabelių, Marcinkonių ir Druskininkų. Onutė išsaugojo tų laikų nuotraukas, metai iš jos atminties neišdildė nei klasės draugų, nei mylimų mokytojų pavardžių. Knygoje pateikti ir Ratnyčios martelės Emilijos Sinkevičiūtės-Pečiukevičienės memuarai, sugrąžinantys į gimtąją Ucieką, garsėjusią dvaru, įsikūrusiu prie Nemuno. Ties Ucieka tarpukaryje ėjo Lietuvos – Lenkijos demarkacinė linija. Dvaras neišliko, bet knygoje užfiksuota dvaro ir kaimo istorija turėtų būti išsaugota ateities kartoms. Paskutinėje apybraižoje autorė kalbina savo vaikystės draugą Bronių Žogelį, su kuriuo iki septynerių metų gyveno Ratnyčioje netoli vienas kito ir basomis lakstė tame pačiame kieme, nuo penktos klasės kartu mokėsi Druskininkų 1-oje vidurinėje mokykloje, o suaugę dirbo mokytojais Varėnos rajono mokyklose. Abu nuklysta į mokyklinius metus, prisimindami naujametinius karnavalus, dainų šventes, o kai jau dirbo mokytojais, – dalyvavimą su mokiniais turizmo būrelių sąskrydžiuose, į kuriuos suvažiuodavo vyresniųjų mokinių komandos net iš penkių aplinkinių rajonų.

Dešimtmečiais skaičiuojama individuali leidybinė veikla

Naujosios knygos „Dainavos kraštas“ sutiktuvėse jos autorė A. Pigagienė papasakojo apie savo leidybinės veiklos pradžią.

2002 m. sausio mėnesį buvo įsteigtas Druskininkų krašto klubas, o kovą jo pirmininkė A. Pigagienė sumanė šv. Velykų proga pradžiuginti klubo narius laikraštuku „Krašto atmintis“. Kompiuteriu rengiamas laikraštukas tapo periodiniu, iki 2005 m. pabaigos išėjo aštuoniolika numerių. Šiuose 8-10 puslapių leidinukuose, iliustruotuose nuotraukomis, buvo aprašoma klubo veikla, kelionės, publikuojami prisiminimai, skelbiami sveikinimai. A. Pigagienė buvo laikraštuko redaktorė, maketuotoja, spausdintoja ir platintoja. Klubo nariai, kurių dauguma buvo A. Pigagienės tėvų metų ir dar vyresnio amžiaus, džiaugėsi sveikinimais, nuotraukomis, atspausdintais prisiminimais… Jie laukdavo laikraštuko ir duodavo paskaityti kaimynams bei draugams. Laikraštukas „Krašto atmintis“ buvo atsidūręs net Pasaulio lietuvių bendruomenės padaliniuose. Su keliais leidinio numeriais turėjo galimybę susipažinti ir naujosios knygos „Dainavos kraštas“ sutiktuvių dalyviai.

Vėliau, jau 2007 m., A. Pigagienė pradėjo knygų leidybą. Klubo veiklos penkerių metų proga buvo išleista knyga „Druskininkų krašto klubas“, 2008 m. – knyga „Cimakavas“ apie išnykusį dzūkų kaimą. Pastarosios knygos vertę dar labiau padidina joje publikuojamas Basalykų ir Svioklų giminių genealoginis medis, kurį autorė sudarė kartu su savo mama Stase Šeštokiene. Metams bėgant, A. Pigagienė surašė trylikos Viečiūnų seniūnijos kaimų kelių kartų gyventojus, iš jų – visus Ratnyčioje 2017 m. gyvenusius žmones. Kai kuriuos pakalbinus, jų prisiminimai sugulė į knygas.

Meilė gimtajam kraštui – žodžiuose ir darbuose

Apie naująją knygą „Dainavos kraštas“ pasisakė ir ilgametis Druskininkų krašto klubo pirmininkės A. Pigagienės pavaduotojas J. Tertelis. Knygoje sudėtus Jaskonių gyventojų pasakojimus jis papildė naujomis istorijomis, pateikė įdomių faktų apie prof. A. Basalyką, kuriuo didžiuojasi Jaskonių kaimo bendruomenė, taip pat prisiminė viešnagę pas M. K. Čiurlionio anūkę Dalią Zubovaitę-Palukaitienę.

Druskininkietė Eugenija Sidaravičiūtė kalbėjo apie ilgametį darbą drauge su A. Pigagiene Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje, kai visuomeninio darbo pagrindais buvo kuriama nuolat veikianti tremties, ginkluotos antisovietinės rezistencijos ir neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo ekspozicija. A. Pigagienė talkino muziejui, rinkdama medžiagą apie Druskininkų apylinkių rezistencijos dalyvius.

Belieka pridurti, kad A. Pigagienė daugelį metų buvo atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Dainavos apygardos sekretorė, dalyvavo sąjūdžio posėdžiuose bei iškilminguose renginiuose, kurie vyko Alytuje, Kaune ir kitose vietovėse. Nuo 1998 m. A. Pigagienė be darbo užmokesčio keletą metų ėjo Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus direktoriaus pavaduotojo pareigas, taip pat keturiolika metų buvo visuomeninės organizacijos „Atmintis“ valdybos nare, sekretore.

2006 m. A. Pigagienė surinko medžiagą, skirtą įamžinti laisvės kovotojus, veikusius Viečiūnų seniūnijos bei Druskininkų miškų urėdijos teritorijose, parengė žemėlapį-schemą „Laisvės kovotojų keliais“, skirtą partizanų veiklai prisiminti. 2016 m. A. Pigagienė dalyvavo, įgyvendinant projektą „Pažink savo kraštą su Druskininkų miesto muziejumi“, parengė Ratnyčios bendruomenės stendus, atspindinčius išskirtinius praeities įvykius šioje vietovėje.

Naujosios knygos sutiktuvėse puikią šventinę nuotaiką sukūrė Druskininkų kurorto kapela „Ratnyčėlė“, vadovaujama Gintaro Černiausko. Smagi muzika ir dainos išjudino visus renginio dalyvius, buvo net norinčių pašokti. Pasibaigus kalboms ir dainoms, susidarė ilga eilutė A. Pigagienės knygų skaitytojų, gerbėjų, Cimakavo kaimo bendruomenės atstovų, sveikinančių autorę su dešimtosios knygos išleidimu.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija